Tiesą pasakius, iš pastarųjų pasisakymų žiniasklaidoje, panašu, savo sėkme jis netiki ir dabar.
Tačiau būtent Bronį Ropę, kurio dalis biografijos pateikta aukščiau, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis yra numatęs sodinti į ministro pirmininko kėdę.
B. Ropė: nesu įsitikinęs, kad esu geriausias variantas
Dar birželio pradžioje DELFI jis sakė, kad jeigu rinkimuose sėkmė būtų ypač didelė ir valstiečiams-žaliesiems reiktų užimti dvi TOP pozicijas. Tuomet S. Skvernelis esą galėtų tapti Seimo pirmininku, o europarlamentaras Bronis Ropė – premjeru. Tą patį jis kartojo ir rinkiminę naktį, ir po jos interviu DELFI.
„Prieš kelis mėnesius tai skambėjo gal Jums ar kažkam juokingai, kada mes kalbėjome, kad jei rinkimai susiklostys taip, kad mes turėsime pasirinkimus ir Seimo pirmininko, ir Vyriausybės vadovo, tas modelis ir buvo pateikiamas<...>. Rezultatas yra toks, kad abu postai turėtų priklausyti Valstiečių ir žaliųjų sąjungai“, – pirmadienį sakė jis.
Tačiau pats B. Ropė DELFI aiškina buvęs pasiūlytas į premjero poziciją, kad ji neatrodytų tuščia S. Skvernelį įvardijus kaip Seimo pirmininką. B. Ropė Seimo pirmininku būti paskirtas negali, nes jis nėra Seimo narys.
„Tiesiog kol kas dar nesu įsitikinęs, kad esu geriausias variantas. Tai tiek. Aš sakiau jam, kad neuždarykime durų, kad negalėtų būti kitų variantų. Tikrai nesu ambicingas, kad turiu būti aš, o ne kažkas kitas. Tuo labiau, kad iki šiol pirmu numeriu į šias pozicijas buvo laikomas S. Skvernelis. Taip ir liko“, – atsakomybės kratosi jis, pridurdamas, kad prioritetas – surasti kokį variantą, kuris tiktų ne tik pirmininkui, bet ir koalicijai, visuomenė suprastų, kad tai geriausias variantas.
Vis dėlto R. Karbauskis savo pozicijos kol kas nekeičia ir vis pabrėžia esantis žodžio žmogus – nuomonės ir sprendimų neišsižadantis, kaip pastaruoju metu politinėje padangėje esą įprasta.
Tad DELFI siūlo susipažinti su galimai būsimo Lietuvos Respublikos ministro pirmininko gyvenimu, patirtimi ir požiūriu tam tikrais klausimais.
Iš ūkininkų šeimos – į mero postą
B. Ropei šiuo metu – 61-eri. Jis gimė 1955 m. balandžio 14 dieną Degučių kaime, esančiame Ignalinos rajone. Abu jo tėvai buvo baigę vos po dvi klases, ūkininkavo. Jis išaugo šeimoje tarp 4 seserų (dar viena sesuo mirė tais pačiais metais, kai gimė) ir 5 brolių.
Baigęs 8 klases Dūkšto vidurinėje mokykloje jis įstojo į Vilniaus elektromechanikos technikumą, įgijo techniko elektriko specialybę. 1979 m. baigė ir Kauno politechnikos institutą, įgijo inžinieriaus mechaniko išsilavinimą.
Iš pradžių B. Ropė buvo išrinktas fakulteto profsąjungos pirmininku, vėliau – studentų statybos būrio vadu. Baigęs mokslus dirbo gamyklos technologu, buvo paaukštintas iki vyr. inžinieriaus pareigų, tokį postą užėmė ir kitoje įmonėje.
Tačiau galiausiai inžinierius įsidarbino Ignalinos rajono savivaldybės valdytojo pavaduotoju, po to ir Ekonomikos ir finansų skyriaus vedėju, Ignalinos rajono valdytoju, kol 1995 m. tapo meru. Beje, dirbo juo ilgus metus – 4 kadencijas, iki pat 2014 m. Ir net kai 2004 m. buvo išrinktas LR Seimo nariu daugiamandatėje apygardoje, mandato atsisakė ir liko eiti mero pareigas.
B. Ropė turi žmoną Danutę. Ji dirbo matematikos mokytoja, tačiau šiuo metu yra Ignalinos rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja. Kartu jie užaugino du sūnus.
„Mano pomėgiai: darbas sode, žvejyba, skaitymas, savišvieta. Laisvalaikį stengiuosi skirti šeimai, savo mėgstamai veiklai, kelionėms“, – pats B. Ropė taip prisistato savo asmeniniame tinklalapyje.
Politinė ambicija – prezidento postas
Nuo 2005 m. jis yra Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos narys, iki 2009 m. dirbo pirmininko pavaduotoju, o nuo 2009 m. tapo LVŽS pirmininko pavaduotoju ir partijos valdybos pirmininku. Šiuo metu, nuo 2014 m., dirba Europos Parlamente.
B. Ropės biografijoje netrūksta ir trofėjų. 2004 m. jis apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi, 2005 m. – Lietuvos savivaldybių asociacijos Auksinės krivūlės riterio apdovanojimu, 2010 m. – Utenos apskrities viršininko garbės ženklu, o 2011 m. valstiečių-žaliųjų kandidatas išrinktas geriausiu 2010 metų meru.
Vyriausiajai rinkimų komisijai pateiktame pareiškime dėl kandidatūros 2014 m. prezidento rinkimuose B. Ropė nurodo mokantis rusų kalbą, turintis vokiečių kalbos pagrindus.
Bene ambicingiausias B. Ropės politinis žingsnis ir buvo prezidento posto siekimas. Tiesa, tuomet LRT jis nurodė gana įdomiai skambantį tokio sprendimo motyvą: „Valstiečių ir žaliųjų sąjunga rinkosi iš trijų kandidatų ir pasiūlė kandidatuoti man“.
Tiesa, sėkmės toks, panašu, ne itin didelių asmeninių norų vedamas siekis nesulaukė. 2014 m. B. Ropė dalyvavo prezidento rinkimuose, tačiau sulaukė vos 4,15 proc. rinkėjų balsų ir liko paskutinis. Jį pralenkė ir tokie politikai kaip Artūras Zuokas, Valdemaras Tomaševskis, Naglis Puteikis.
„Pretenzijų tikrai neturiu, manau, rinkimų agitacinį mėnesį aptarti su štabais ir paderinti. Aš jaučiuosi šiek tiek bėgantis, nes visi kiti kandidatai mieste, o aš per 100 kilometrų nuo Vilniaus. Man sunkiau sureaguoti, prisijungti. Atvirai pasakysiu, kad vertintojai manė, kad aš tikrai nieko negausiu. Rinkimų kampaniją vertinu kaip pakankamai aktyvią“, – vėliau savo pasirodymą įvertino jis.
Politologų nesužavėjo
Šiuo Seimo rinkimuose kaip LVŽS partijos atstovas viešai vis išstodavo arba R. Karbauskis, arba S. Skvernelis. Tačiau pats B. Ropė dėl to griaužtis, panašu, nelinkęs.
„Reikia girdėti visą sakinį, ne tik jo dalį“, – atsakė jis paklaustas, ar mano, kad garbinga iš pradžių pasiūlyti dvi kandidatūras, paskui pristatinėti tik vieną, galiausiai, vėl sugrįžti prie dviejų siūlymų, į visus televizijos debatus kviesti tik S. Skvernelį.
Tiesa, galbūt tai išėjo į gerą. Štai po prezidento rinkimų metu vykusių debatų B. Ropė vis neišvengdavo kritikos.
„Atrodė visiškai iškritęs iš medžio ir nesigaudantis situacijoje. Užuot kalbėjęs „į temą“ vis bandydavo nukrypti prie kalbos apie Visagno atominę elektrinę ar decentralizaciją“, – po vienų debatų B. Ropės pasirodymą apibūdino politologas Tomas Janeliūnas.
„B. Ropė apskritai nelabai susigaudė situacijoje, neturėjo ką pasakyti“, – tuomet aiškino ir savaitraščio „Veidas“ leidėjas dr. Algimantas Šindeikis.
Tiesą pasakius, žvelgiant į pranešimus žiniasklaidoje, panašu, kad B. Ropė dažnai būdavo nesuprastas ir dalindavosi komentarais tik tam tikrais klausimais, kartu sulaukdamas ir audringos reakcijos.
Kritikavo ketinimus įvesti eurą
Tarkime, jei prezidentu būtų tapęs B. Ropė, galbūt Lietuvoje iki šiol nebūtume turėję euro ir naudotumėmės litais, bent jau tokią prielaidą galima kelti iš jo pasisakymų.
„Euras svarbus tiek, kiek svarbus pižonui gražus aksesuaras ar šiuolaikiškas išmanusis telefonas, rodantis priklausymą tam tikram „klubui“, socialiniam sluoksniui“, – dar 2013 m. dėstė jis.
„Manęs netenkina dabartinių valdančiųjų planai žmonių sąskaita skubotai įvesti eurą. Siūlau atidėti skubotą euro įvedimo Lietuvoje projektą“, – 2014 m. toliau mintį tęsė jis.
B. Ropė taip pat kaltino, kad euro įvedimui buvo ruošiamasi iš esmės klastojant socialinius rodiklius, baksnojo, kad pirma reikia grąžinti skolas pensininkams, atkurti prieškrizines algas biudžetininkams, vadino eurą nesveikos ekonomikos ramentu.
„Mūsų nacionalinė valiuta padengta auksu, problemos nėra. Aš manau, kad eurui dar per anksti“, – LRT eteryje yra sakęs B. Ropė.
Vis dėlto euras Lietuvoje buvo įvestas 2015 m. sausio 1-ąją.
Nuo ekonomikos – prie karvių
O štai 2015 m. pabaigoje jis kėlė lietuviškų karvių skaičiaus sumažėjimo klausimą ir aiškino, kad „statistika perša kraupią išvadą – panašu, kad lietuviškos karvės oriu žingsniu artėja prie garbingos vietos Raudonojoje knygoje“.
Šią problemą jis įvardijo savo komentare DELFI, tekstą garbingai pavadinęs: „In memoriam lietuviškoms karvutėms“.
Tekste B. Ropė stebėjosi, kad vien per praėjusių metų spalio mėnesį karvių skaičius Lietuvoje sumažėjo beveik penkiais tūkstančiais, o karvių laikytojų – daugiau 2 proc.
„Todėl kviečiu minti ant kulnų tiek kolegoms parlamentarams, tiek Europos Komisijos, nacionalinių institucijų pareigūnams, kad ir po keleto metų, žaliuose lietuviškuose laukuose karvės nebūtų egzotika, o statistikos suvestinės rodytų, jog Lietuva sėkmingai išnaudoja turimą pieno sektoriaus potencialą savo gerovės ir ateities kūrimui“, – rimtai šią problemą spręsti buvo nusiteikęs jis.
Baiminasi Transantlantinės prekybos sutarties
T. Janeliūnas neseniai atkreipė dėmesį ir į tai, kad valstiečių žaliųjų europarlamentaras B. Ropė ir partijos vicepirmininkas Tomas Tomilinas nepritaria JAV ir Europos Sąjungos Transatlantinės prekybos sutarčiai, pastarasis, anot politologo, aktyviai priešinosi skalūnų dujų žvalgybai ir „šioje kovoje nevengė patirties semtis iš Latvijos rusų partijų narių, kurie į savo renginius kviesdavosi tiek T. Tomiliną, tiek socialistą Algirdą Paleckį“.
B. Ropė yra aiškinęs, kad pasirašius sutartį tarp JAV ir Europos Sąjungos pablogės gyvenimas kaime ir žemės ūkyje, labiausiai baiminamasi, kad Europos rinką užplūs genetiškai modifikuoti produktai.
„Aš turėčiau daugiau žinoti apie įvairius aspektus, bet priešinimasis JAV ir Europos prekybos sutarčiai tikrai yra Vladimiro Putino interesas. Man būtų gaila, jei jie nueitų tuo keliu“, – tai yra įvertinęs Vytautas Landsbergis.
Nenori parduoti žemės užsieniečiams, kritikuoja ES
B. Ropė ne kartą yra pasisakęs ir žemės pardavimo užsieniečiams klausimu. Štai reklaminiame LVŽS leidinyje galima rasti tokius jo žodžius:
„Žmonės tai vertina labai neigiamai, nes tai kelia grėsmę Lietuvos savarankiškumui, ekonominei nepriklausomybei, tai strateginio mūsų valstybės turto išpardavimas, kuris gali turėti pražūtingų pasekmių. Todėl palaikau referendumą šiuo klausimu ir, jeigu tokia bus žmonių valia, kartu su kitomis naujomis ES valstybėmis turime persiderėti dėl įsipareigojimo leisti parduoti žemę užsieniečiams.
Tai nėra įsipareigojimų ES nevykdymas. Tai konstatavimas, kad dabartinė ES labai skiriasi nuo tos ES, į kurią mes įstojome prieš 10 metų. Mes neketiname griauti ES ar iš jos išstoti, bet mes norime derėtis dėl tokios ES, kurioje bus apginti Lietuvos interesai“, – prieš prezidento rinkimus aiškino jis.
Didelis dėmesys – Astravo atominei elektrinei
Kaip vienas paskutiniųjų jo darbų nuskambėjo ir Astravo atominės elektrinės statybų saugumo klausimo kėlimas. Anot B. Ropės, slaptumo skraistė, kuria Baltarusijos valdžia apgaubė šią statybą, trupančios būsimų branduolinių įrenginių sienos, statybos skuba ir atsainūs šios šalies vadovų bei elektrinės statytojų pareiškimai kelia jau ne tik ne tik susirūpinimą bei ir pagrįstą siaubą.
„Kitą savaitę prasidedančioje Europos Parlamento plenarinėje sesijoje ketinu visu rimtumu kelti Astravo atominės elektrinės statybų saugumo klausimą. Esu įsitikinęs, kad tokie incidentai turi susilaukti kruopštaus ne tik ES, bet ir Tarptautinės atominės energetikos agentūros įvertinimo. Žinoma, dar geriau būtų jei Baltarusijos valdžia apskritai atsisakytų šio neperspektyvaus, o kaip eilinį kartą parodė ir pastarasis incidentas – ir pavojingo objekto statybos. Baltijos jūros, kaip iš esmės vidinės Europos Sąjungos jūros bei Nemuno baseino saugumo klausimas turi tapti visos Europos prioritetu“, – „Eltos“ naujienų agentūrai gegužę sakė B. Ropė.
Europarlamentaro B. Ropės iniciatyva Astravo elektrinės saugumo klausimai jau ne kartą aptarti su skirtingais komisarais, jais diskutuota konferencijose Briuselyje ir Lietuvoje.
Tačiau jis yra apgailestavęs, kad Lietuva uždarė Ignalinos atominę elektrinę ir aiškinęs, kad ji galėjo dirbti bent iki 2020 m.