Prasidėjus Rusijos agresijos prieš Ukrainą antrajam etapui, kuomet prorusiški protestuotojai užėmė valstybinius pastatus, o po to Ukraina juos suėmė, Rytų Europos studijų centro ekspertas Marius Laurinavičius sako, kad pačiame Kremliuje nėra vieningos nuomonės, ką daryti toliau, o kova dėl įtakos Rusijos viduje gali ją sulaikyti nuo tolesnės agresijos prieš Ukrainą.
© AFP/Scanpix

„Rusijoje nėra vieningos pozicijos, ką daryti toliau. Galbūt todėl ir nėra įvedamos pajėgos pagal pirmą separatistų prašymą, galbūt todėl ta kariuomenė nenaudojama. Mano supratimu, gynybos ministras Šoigu (Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu – red.) laikosi nuosaikesnės pozicijos ir bent jau kol kas tų pajėgų nenaudos. Tai nereiškia, kad jos nebus panaudotos ateityje, nes sukurti sąlygass, kad jos būtų panauodotos, ir yra separatistų tikslas“, - „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ antradienį sakė M. Laurinavičius.

Pasak jo, kova tarp Rusijos vicepremjero Dmitrijaus Rogozino ir S. Šoigu gali užkirsti kelią kariniam konfliktui. „Žinant tai, kad Krymo scenarijų suplanavo ir įvykdė Rogozino grupuotė, galima daryti prielaidą, kad Šoigu būtų nenaudingas Rogozino įsitvirtinimas valdžioje. Vidaus kovos Rusijoje niekad nesibaigia ir tai yra šioks toks saugiklis, kad galbūt viskas baigsis ir be karinio įsiveržimo, nors tokio scenarijaus atmesti tikrai negalime“, - kalbėjo politologas.  

Ką toliau planuoja Rusija: ar vidaus kovos gali išgelbėti nuo karo
© DELFI / Kiril Čachovskij

Jo teigimu, Krymo scenarijus Rytų Ukrainoje neįmanomas, nes ten jie neturi gyventojų paramos, skirtingai nei Kryme. „Kryme, kad ir koks neteisėtas tas referendumas bebūtų, apie pusė ar daugiau nei pusė gyventojų iš principo yra patenkinti tuo, kas įvyko. Rytų Ukrainoje situacija visiškai kitokia“, – dėstė M. Laurinavičius.

Rusijos tikslai

Rusija šioje situacijoje, jo nuomone, turi keletą tikslų, kurių pagrindinis – sužlugdyti artėjančius Ukrainos prezidento rinkimus.

„Jei tai nepavyksta, dar didesnis tikslas būtų atplėšti visą Rytų ir Pietų Ukrainą. Jeigu tai nepavyksta, visa ta destabilizacija yra papildoma spaudimo priemonė tiek Ukrainai, tiek Vakarams vykdyti tą planą, kurį Rusija yra viešai paskelbusi. (...) Tai Ukrainos federalizacija, nauja Konstitucija, rusų kalbos kaip valstybinės kalbos įtvirtinimas ir tokiu būdu Ukrainos pasidalinimas“, - aiškino politologas.

Ukrainos atkirtis

Piliečių gynybos paramos fondo vadovo Stasio Kaušinio teigimu, Ukraina šįkart ypač stipriai rengiasi duoti atkirtį Rusijai.

„Įvykiai Maidane parodė, kad jie gali nugalėti iš pirmo žvilgsnio ypač stiprų, ginkluotą priešą.  Iš esmės buvo susirinkę civiliai gyventojai – žmonės, kurie net šaunamaisiais ginklais nelabai mokėjo naudotis. Jie turėjo beisbolo lazdas ir ypač tvirtą nusistatymą kovoti už savo laisvę ir šalies savigarbą, kurią šalies kriminalinė valdžia buvo sumenkinusi, ir jie nugalėjo“, - laidoje kalbėjo S. Kaušinis.


Vakarų problemos

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentė Dovilė Jakniūnaitė mano, kad Ukrainos situacija atskleidžia neišspręstus Vakarų valstybių klausimus.

  „Dėl labai daug priežasčių nėra taip lengva priimti sprendimą įsiveržti į kitą šalį ir joje padaryti tvarką. Dar nėra sutarimo, ar mes turime tokią teisę daryti, kada tai turime daryti, kada galime pažeisti valstybės suverenitetą, kada jau nebe – būtent šitie klausimai nėra atsakyti, jie matosi ir Ukrainos situacijoje“, - „Žinių radijui“ sakė D. Jakniūnaitė.

Ką toliau planuoja Rusija: ar vidaus kovos gali išgelbėti nuo karo
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Ji sako, kad Jungtinių Tautų Saugumo Taryba, kuri turėtų palaikyti taiką pasaulyje, – pasenusi institucija, sukurta pačioje Šaltojo karo pradžioje ir jau tada negalėjusi išspręsti įtampos tarp šalių. „Ji akivaizdžiai demonstruoja, kad yra neveiksni ir nereikalinga, bet kartu jos sukūrimas ir paspendė spąstus, nes dėl to, kad yra veto teisė, jos (JT Saugumo tarybos – red.) neįmanoma išardyti ar atrasti lankstesnę alternatyvą šiais laikais.“

Rusija, anot jos, neliks viena, be sąjungininkių, nes valstybių, kurios nepritaria JAV politikai yra ne viena ir ne dvi.

Visą laidos „Dienos klausimas“ įrašą klausykite čia.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Orai: po tikros karščio bangos vėl teks ieškotis megztinio (4)

Vasara tempo nemažina ir jau artimiausiomis dienomis vėl sulauksime tikros karščio bangos: oras...

Teroristinis išpuolis Barselonoje: aukų skaičius dramatiškai išaugo nuolat pildoma (748)

Turistų pamėgto Ramblos rajono pagrindinėje gatvėje Barselonoje, į žmonių minią įvažiavo...

Išpuolis Barselonoje: sulaikyti du įtariamieji (259)

Ispanijos saugumo tarnybos paskelbė įtariamojo, kurio vardu išnuomotas incidente panaudotas...

Liudininkas apie kraupų išpuolį Barselonoje: jis per žmonių minią lėkė visu greičiu, nė nebandė stabdyti (29)

Ketvirtadienio vakarą Barseloną sukrėtė kraupi teroro ataka – į minią žmonių įsirėžė...

Barselonos centre gyvenantis lietuvis: nejauku ir pikta, bet tenka priimti tokią realybę (42)

Apie šešerius metus Katalonijos sostinėje Barselonoje gyvenantis kaunietis Eduardas Žigunovas...

„Sūduva“ po pertraukos neatlaikė Bulgarijos čempionų spaudimo (173)

Bulgarijos čempionai parodė savo meistriškumą. Paskutinio UEFA Europos lygos atrankos varžybų...

Lietuvoje pristatyta įspūdinga aukštosios mados Indijos kolekcija (9)

Vilniuje ketvirtadienio vakarą įvyko neeilinis mados renginys. Indijos nepriklausomybės dienos...

Ekonomistai įvertino R. Karbauskio norą (208)

Ekonomistai Nerijus Mačiulis ir Gitanas Nausėda neigiamai vertina „valstiečių“ lyderio...

Berniukas susirūpino benamių kačių likimu: tapo jų gelbėtoju ir superherojumi (9)

Kaskart aplankęs Kris Papiernik ir Kia Griffin, jų penkiametis sūnėnas Shon'as tenori daryti viena...

Kodėl princas Williamas negali skristi vienu lėktuvu su šeima (8)

Pasak karališkojo protokolo, karališkoji šeima neturėtų lėktuvu skraidyti kartu, tačiau...