Lietuvos plaukimo federacijos vykdomojo komiteto narys, treneris Kęstutis Autukas pateikia keletą patarimų, ką daryti pakliuvus į nepavydėtiną situaciją – skęstant, užspringus vandenyje, patekus į sūkurį ar raumenis sutraukus mėšlungiui.
„Skęstant reikia atsikratyti panikos. Aš ir pats esu skendęs, patekęs į duobę, mane irgi suėmė baisi panika, atrodo – viskas, jau paskęsiu. Bet paskui atėjo į galvą, kad reikia nusiraminti. Man pavyko truputį iškelti galvą, įkvėpti oro, tada nusileidau žemyn ir nuo dugno atsispyriau į viršų. Kai pasieki dugną, gali stipriau atsispirti. Svarbiausia yra savitvarda – nepulti į paniką, nes panika paralyžiuoja jėgas: būni bejėgis ir sukaustytas“, - pasakojo K. Autukas.
1) Į kvėpavimo takus patenka vandens. Jeigu plaukiant į kvėpavimo takus patenka vandens, kuris sukelia kosulį, patariama apsiversti ant nugaros ir nedarant jokių staigių judesių atsikosėti, kol jausmas palengvėja. Jeigu vandens į gerklę ir nosį patenka jūroje, stengiantis atsikosėti reikia nusisukti nuo bangos. Gulint būtina atsipalaiduoti, galima nestipriai judinti rankas ir kojas.
„Jeigu žmogus užspringsta vandeniu, pirmiausia reikia nepanikuoti. Jei yra galimybė, reikia atsistoti ir susireguliuoti kvėpavimą. Jeigu tokios galimybės nėra ir dugnas kojomis nepasiekiamas, tuomet reikia stengtis apsiversti ant nugaros ir po truputėlį atsikosėti gulint ramiai ir nedarant jokių staigių judesių. Paskui galima plaukti toliau“, - pasakojo K. Autukas.
2) Sutraukia mėšlungis. Jeigu beplaukiant pėdą ar blauzdą sutraukia mėšlungis, plaukimo treneris irgi pataria nepulti į paniką, ramiai apsiversti ant nugaros, atpalaiduoti mėšlungio sutrauktą galūnę, jei įmanoma – truputį pamasažuoti rankomis. Kai mėšlungis atlėgsta, plaukiant toliau patariama vengti staigių judesių. Mėšlungis yra raumens nuovargio požymis, todėl parplaukiant į krantą pavargusiai kojai reiktų leisti „patinginiauti“.
„Mėšlungis yra raumens nuovargio požymis, todėl reikėtų tos kojos nebevarginti – mažiau mušti kojomis arba mušti lėtai, nedaryti staigių judesių“, - sakė pašnekovas.
3) Patekote į srovę ar sūkurį. Tokiu atveju patariama stengtis pasiekti dugną ir nuo jo atsispirti. Šiuo atveju irgi būtina nepanikuoti, pasirinkti lengviausią plaukimo būdą ir plaukti į šoną nuo srovės. Taip pat galima atsigulus ant nugaros šauktis pagalbos.
4) Nekramtykite maudydamiesi. Einant maudytis negalima valgyti, čiulpti saldainių, kramtyti gumos, nes taip užspringstama. „Einant maudytis kartais nevalingai, netyčia galima įtraukti ir užspringti. Tuomet kol neatsikosėji, negali kvėpuoti. Tai labai pavojinga. Nereikia eiti su kąsniu burnoje į vandenį“, - sakė K. Autukas.
5) Šaukitės pagalbos. Jei esate netoli kranto, reikia šauktis pagalbos. Tačiau tai galima daryti tik nusiraminus ir nesiblaškant.
6) Skęstančiuosius gelbėkite per atstumą. Jeigu vandens telkinyje skęsta kitas žmogus, jį gelbėti reikėtų per atstumą. Plaukimo treneris pataria pagriebti pagalį ar virvę ir tiesti ją skęstančiajam. Su skęstančiu žmogumi negalima turėti tiesioginio kontakto.
„Reikia ištiesti pagalį ar virvę, galbūt šalia yra gelbėjimosi ratas. Tai labai pavojinga. Reikia būti geru specialistu, kad gelbėtum skęstantį žmogų. Nes jis gali captelti už kaklo ir nuskandinti kartu. Reikia stengtis neturėti betarpiško kontakto su skęstančiu žmogumi“, - pasakojo K. Autukas.
7) Nevartokite alkoholio. Pasak trenerio, nutarus paplaukioti, reikėtų vengti alkoholio ir kitų svaigiųjų medžiagų bei teisingai įvertinti savo jėgas.
8) Pramankštinkite raumenis. Lietuvos plaukimo federacijos vykdomojo komiteto narys pataria prieš plaukiant ilgesnį nuotolį, „apšildyti“ raumenis, pabėgioti, pašokinėti ar kitaip pasimankštinti. Į vandenį nereikėtų bėgti ir labai įkaitus bei suprakaitavus.
9) Nešuoliuokite į vandenį nepažįstamose vietovėse. Vienas svarbiausių patarimų karštuoju metų laiku – nešokinėti į vandenį nei ant galvos, nei ant kojų, ypač jeigu vandens telkinio dugnas nėra pažįstamas. K. Autukas teigia, kad šokinėti atviruose vandens telkiniuose nepatariama iš viso, nes Lietuvoje žmonės nevengia į ežerus ar upes suverti statybinių atliekų, baldų, primėto stiklo.
„Būna, kad atrodo, jog vietos pritaikytos lyg ir šuoliavimui, bet kadangi mūsų kultūra nekokia, tai vandenyje ant dugno būna ir kėdžių primėtyta, ir stiklainių, ir sudaužytų butelių, kartais kokių nors statybinių atliekų. Galima labai skaudžiai susižeisti, susilaužyti stuburą. Tokiose vietose geriau įlipti ant kojų į vandenį, apžiūrėti teritoriją, išnarstyti, kaip ten kas ir tik tada bandyti šokti“, - sako K. Autukas.
10) Neplaukite išilgai ežerų. K. Autukas taip pat pataria neplaukioti išilgai ežerų. Jo teigimu, paplaukioti puikiai galima ir pakrantėmis, tačiau nutikus nelaimei – užsikosėjus ar galūnę sutraukus mėšlungiui – bus paprasčiau pasiekti krantą.