Tik mažiau kaip 5 proc. tuo metu apklaustų amerikiečių manė, kad Jungtinės Valstijos turi padidinti imigracijos kvotas ar paraginti iš fašistinių Europos valstybių bėgusius politinius pabėgėlius, daugiausia žydus, rinktis kelionę per Atlantą. Tuo tarpu du trečdaliai respondentų sutiko su teiginiu, kad „mums reikėtų jų neįsileisti“, rašo „The Washington Post“.

Tuo metu Jungtinės Valstijos vadavosi iš Didžiosios depresijos gniaužtų ir toks klimatas vargu ar buvo palankus svetingumui imigrantų atžvilgiu. Krištolinės nakties reidai – prieš žydus nukreipti pogromai nacių kontroliuojamuose rajonuose – dar nebuvo įvykę. Be to, „politinių pabėgėlių“ terminas amerikiečiams galėjo kelti asociacijų su komunistais, anarchistais ir kitomis ideologinėmis grėsmėmis.

Tačiau pažiūrėkime į kitą infografiką, kurį taip pat paskelbė „Historical Opinion“. Tą kartą apklausa buvo atlikta 1939 metų sausį, gerokai po Krištolinės nakties įvykių, ir du trečdaliai apklaustų amerikiečių pareiškė nepriimsiantys 10 tūkst. žydų pabėgėlių vaikų iš Vokietijos.

Kaip anksčiau šiais metais rašė „WorldViews“, dauguma Vakarų šalių žydų pabėgėlių kančias vertino skeptiškai ir su atviru išankstiniu nusistatymu (užuojauta sekė tik po to, kai plačiau pasklido žinios apie žvėriškas Holokausto žudynes): „Nesvarbu, kokia neraminanti buvo Adolfo Hitlerio fašistinės valstybės retorika ir kaip augo smurto prieš žydus ir kitus asmenis aktų skaičius, Vakarų Europoje ir Jungtinėse Valstijose visuomenė iš esmės buvo abejinga Vokietijos žydų kančioms“.

„Iš visų XX amžiaus grupių nacizmo pabėgėliai dabar plačiai suvokiami kaip „autentiški“, tačiau tuo metu Vokietijos, Austrijos ir Čekoslovakijos žydai buvo vertinami nevienareikšmiškai: jie sulaukdavo ne tik užuojautos, bet ir atviro priešiškumo“, - rašė 1999 metais pasirodžiusios knygos „Refugees in the Age og Genocide“ („Genocido amžiaus pabėgėliai“) autoriai.

Šias nuotaikas verta prisiminti ir dabar, kai Jungtinėse Valstijose verda diskusijos, ar reikėtų įsileisti pabėgėlius. Po penktadienio teroristinių išpuolių Paryžiuje respublikonai, vedami savo kandidatų į prezidentus, išreiškė nerimą dėl džihadistų infiltracijos iš Sirijos – nors dabar aiškėja, kad visi penktadienio atakų užpuolikai buvo Europos šalių piliečiai.

Jie išreiškė savo ketinimus neįsileisti pabėgėlių iš Sirijos ar priimti tik ne islamo religiją išpažįstančius sirus.

Respublikonų kandidatas į prezidentus Chrisas Christie iš Naujojo Džersio buvo vienas iš gubernatorių, kurie pirmadienį pareiškė nepritarsiantys Sirijos pabėgėlių apgyvendinimui jų valstijose. Ch. Christie tvirtino, kad neleistų atvykti netgi „trijų metų našlaičiams“.

Tačiau šiandieninis trijų metų našlaitis iš Sirijos prilygsta 1939 metų žydų vaikui iš Vokietijos.

Žinoma, tarp šio ir ano laikų yra milžiniškų istorinių ir konteksto skirtumų. Tačiau, kaip pažymi „The Washington Post“ analitikė Dana Milbank, sunku ignoruoti praeities aidą, kai šiandien susiduri su „ksenofobišku kainų siūlymo karu“.

„Šie stiprėjantys raginimai neįsileisti žmonių, bėgančių dėl savo gyvybės, atgaivina prisiminimus apie „SS St. Louis“ – žydų pabėgėlius gabenusį laivą, kuris 1939 metais buvo neįleistas į Floridą, - rašė D. Milbank. – Tai bene bjauriausias momentas pirminėje kovoje, kurią nuo pat pradžių lydėjo išankstinis nusistatymas. Neperdėsiu, jei pasakysiu, kad tai yra neamerikietiška“.