J.Žilys: Konstitucija reikalauja tvirtinti visą Vyriausybę, bet politinė realybė susiklostė kitaiplaisvas kėdes laikinai užimtų kiti paskirtieji ministrai?

 (128)
Valdantiesiems blaškantis dėl prezidentei Daliai Grybauskaitei netinkančių kandidatų į ministrus, prabilta apie galimybę tvirtinti ne visos sudėties Vyriausybę, o sąrašą be vienos ar poros pavardžių. Buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Juozas Žilys teigia, kad Konstitucija reikalauja tvirtinti pilnos komplektacijos Ministrų kabinetą, tačiau politikai į šį reikalavimą jau anksčiau žiūrėjo pro pirštus.
© DELFI / Šarūnas Mažeika

J. Žilys DELFI sakė, kad Konstitucijoje yra tik viena aiški ir imperatyvi naujos Vyriausybės formavimo trukmę: Ministrų kabinetas turi būti patvirtintas per 15 dienų nuo premjero paskyrimo.

„Praktiškai tai yra vienintelė konstitucinė norma, kuri apibrėžia Vyriausybės formavimą laike. Konstitucijoje nėra atsakymo į tai, kaip formuojama, kokie politiniai debatai vyksta iki tol, kol prezidentė patvirtina Vyriausybę. Nereglamentuojami paskirtojo ministro pirmininko ir prezidentės tarpusavio kontaktai, tai yra paliekama politiniam procesui, politiniams santykiams, dialogams, kurie vyksta Vyriausybės formavimo metu“, - aiškino buvęs KT pirmininkas.

Tačiau, anot jo, Konstitucija reikalauja viso Ministrų kabineto tvirtinimo.

„Dar viena imperatyvi norma yra tai, kad ministras pirmininkas pateikia Respublikos prezidentei Vyriausybės sudėtį. (...) Ar gali būti patvirtinta ne pilnos sudėties Vyriausybė? Konstitucija apskritai suponuoja, kad turi būti patvirtinta visos sudėties Vyriausybė“, - tęsė J. Žilys.

Vis dėlto precedentų jau yra, ir A. Butkevičiaus Vyriausybė be poros pavardžių esą būtų ne pirmas toks atvejis Lietuvos politinėje praktikoje.

„Tačiau jau buvo precedentų konstitucinėje praktikoje, kai Vyriausybės būdavo patvirtinamos ne pilnos sudėties. Ir vėlgi – atsakymo galima ieškoti tiktai remiantis bendrais samprotavimais – ar tai yra įmanoma? Visi tie, kurie komentuoja šitą konstitucinę normą, dauguma jų, laikosi pozicijos, kad tokia situacija galima. Apie sąlygas Konstitucijoje nėra rašoma arba skelbiama. Sąlygas suponuoja – galima tiktai samprotauti apie tai – kad Vyriausybė turi būti patvirtinta tokios sudėties, toks skaičius Vyriausybės narių, kuris galėtų priimti Vyriausybės nutarimus. Tai yra, Vyriausybė būtų legitimi spręsti Vyriausybės kompetencijai priklausančius klausimus“, - aiškino J. Žilys.

Buvęs KT pirmininkas teigė manantis, kad Vyriausybė gali būti tvirtinama be vienos ar poros pavardžių, o laisvas kėdes laikinai užimtų kiti paskirtieji ministrai. „Aišku, tai yra neordinarinė situacija, kuri tiesiogiai Konstitucijoje neapibrėžta. Bet kai kurie politinio proceso, politinio gyvenimo veiksniai dažnai diktuoja tokias išeigas, tokias galimybes. Tai yra politinio gyvenimo tikrovė“, - reziumavo J. Žilys.

V.Sinkevičius: ne visos Vyriausybės tvirtinimui reikalingos tam tikros sąlygos

Buvęs KT teisėjas Vytautas Sinkevičius dienraščiui „Vilniaus diena“ teigė, esą ne pilno Ministrų kabineto tvirtinimas yra įmanomas, tačiau tam reikalingos tam tikros sąlygos.

„Jeigu įvyktų taip, kad nebūtų rasta tų kandidatūrų, matyt, atsakomybė tektų ne prezidentei, o asmeniui, kuris teikia tas kandidatūras, taigi A. Butkevičiui. Pati Konstitucija neužkerta kelio patvirtinti ne visos sudėties Vyriausybę, bet tam turi būti labai pagrįstos priežastys. Bendra taisyklė tokia: turi būti patvirtinta visa Vyriausybė. Tačiau įmanomos išimtys, kurios gali būti tik konstituciškai pagrįstos. Viena jų – jei premjeras teikia tokius ministrus, kurie neatitinka iš Konstitucijoje numatyto atsakingo valdymo principo kylančių reikalavimų: kompetencijos ir reputacijos. Tai jeigu įvyktų taip, kad būtų teikiami kandidatai, kurie jų neatitinka, gali susidaryti tokia situacija, kai gali būti nepatvirtinta visa sudėtis“, - dienraščiui sakė V. Sinkevičius.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

S. Skvernelis: dėl Gedimino kalno bus skelbiama ekstremali situacija (10)

Vyriausybė ketina skelbti ekstremalią situaciją dėl Gedimino kalno būklės, tai leis lengviau rasti lėšų kalno gelbėjimo darbams, pirmadienį pranešė premjeras Saulius Skvernelis.

Pilietinės galios indeksas pernai Lietuvoje augo, rodo tyrimas (1)

Lietuvos gyventojų pilietinė galia pernai augo, teigia Pilietinės visuomenės instituto ekspertai, pirmadienį pristatę atliktą tradicinį tyrimą.

Skyrybos, kurios žlugdo: psichologė pasidalijo patirtimi (23)

Lietuva pagal skyrybų skaičių yra antra Europos Sąjungoje (ES) po Danijos, daugiausiai besiskiriančiųjų yra penkiasdešimtmečiai ir vyresni žmonės. Nutrūkus santykiams didelė dalis su vaikais likusių tėvų susiduria ne tik su emociniais, bet ir finansiniais sunkumais, nes partneris neprisideda prie vaikų išlaikymo.

Kitas emigrantų gyvenimas: 16-metę lietuvę pardavė tiesiog gatvėje (59)

Emigracijos pusė, kurios nenorime matyti – taip galima pavadinti tai, ką tenka iškęsti daliai svetur išvykusių lietuvių.

Politologai: stabilumo prie D. Trumpo nebus (10)

Prieš pusę metų Jungtinių Valstijų prezidentu tapęs Donaldas Trumpas yra neprognozuojamas, tačiau rimtų prielaidų jo apkaltai kol kas nėra. Taip portalui LRT.lt sako Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė.