Kaip pranešė dienraštis "Respublika", pasak advokato K. Motiekos, vienu teismų neobjektyvumo požymių jie laiko J.Urkai pareikštus pirminius kaltinimus dėl milijoninių skolų Lietuvos akciniam inovaciniam bankui, kurios sąlygojo banko griūtį.
Tiek advokatui, tiek J. Urkai reikalaujant ištirti šiuos kaltinimus, prašymai nebuvo įvykdyti.
J. Urka už jam patikėto turto pasisavinimą stambiu mastu ir neteisėtas valiutine operacijas buvo nuteistas 5 metų laisvės atėmimo bausme ir 22,5 tūkst. litų bauda. Vėliau ši bausmė buvo nežymiai sušvelninta.
K. Motiekos teigimu, peticijoje Strasbūrui akcentuojama, jog J. Urka negalėjo būti teisiamas dėl neteisėtų valiutinių operacijų, nes baudžiamojoje byloje minimų finansinių operacijų metu toks įstatymas negaliojo.
Advokato nuomone, neteisėtai taikydamas baudžiamąją atsakomybę, teismas nesilaikė baudžiamojo įstatymo reikalavimų.
Taip pat teigiama, kad Lietuvos teismai nesivadovavo Konvencija, kuri skelbia, jog niekam negali būti atimta laisvė vien todėl, kad žmogus neįstengia vykdyti kokios nors sutarties prievolės.
K. Motiekos įsitikinimu, vienas pagrindinių šalies teisėsaugos institucijų pažeidimų - atsisakymas beveik dvejus metus iki teismo kalėjusiam J. Urkai leisti susitikti su žmona ir artimaisiais.