„Juodasis pirmadienis“ gali išjudinti Rusijos pamatus

Po „juodojo pirmadienio“, kada rublio vertė smuko žemiausiai per pastaruosius septynis mėnesius, o ekonomika ritasi žemyn, Rusija turėtų imtis senų triukų: greičiausiai bus ieškoma išorinių priešų. Šalyje, kurioje kremlinologai pradėjo jausti ore virš Maskvos tvyrantį pučo kvapą, reikės nukreipti visuomenės dėmesį nuo ekonominių problemų.

Seimo narys konservatorius Audronius Ažubalis ir politologas Tomas Janeliūnas DELFI prognozavo Rusijos veiksmus po „juodojo pirmadienio“.

Nors, pasak Seimo Užsienio reikalų komiteto vicepirmininko A. Ažubalio, Rusijos veiksmus prognozuoti sunku, galima pažiūrėti, ką sako istorija. „Kada panašaus tipo valstybėse reikalai klostosi nekaip, visų pirma, ieškoma išorinio priešo ir bandoma suradus priešą imtis tam tikrų veiksmų, kad visa tauta vėl telktųsi apie vieną ar kitą lyderį“, – sako A. Ažubalis.

A. Ažubalio žodžiais tariant, Vakarai turi būti labai budrūs: reikia sekti įvykių raidą Rusijoje ir būti pasiruošus įvairiems nemaloniems atvejams. Politikas atkreipia dėmesį, kad ši JAV administracija, kaip jau turėjo įsitikinti ir Vladimiras Putinas, nėra gebanti labai greitai ir adekvačiai reaguoti. „Manau, būtent šis laikotarpis iki JAV prezidento rinkimų visai euroatlantinei civilizacijai labai svarbus ir pavojingas. Todėl ir reikia būti labai susitelkus – tiesiog stebėti Rusiją“, – aiškina konservatorius.

A. Ažubalis prognozuoja, kad gali būti toliau eskaluojama situacija Ukrainoje, galima laukti provokacijų prieš NATO rytines valstybes, taigi ir Lietuvą. „Jos gali būti visai nedidelės, bet Rusijos propagandos mašina iš to gali sukurti daugiatomį veikalą“, – perspėja buvęs Lietuvos diplomatijos vadovas.

Pašnekovo teigimu, iš tikrųjų Rusijos ekonominė padėtis, kad ir kur žiūrėsi ar draugausi, visur pakankamai sudėtinga: pradedant Kinija. „Rusijos politologai kalba ir pranašauja režimo pasikeitimą – kad šį bukai kietą režimą pakeis lankstesni, kurie vis tik nori atstatyti tam tikrus santykius su Vakarų pasauliu, su euroatlantine civilizacija ir toliau naudotis gėrybėmis, kurios dabar joms uždraustos – ar tai būtų kelionės, ar sąskaitų įšaldymas. Tai būtų tam tikras legalizavimasis euroatlantinėje erdvėje“, – sako A. Ažubalis. Jo teigimu, didieji vadai, turintys vilas ir jachtas, pasiilgo kad ir Italijos – plaukioti Ochotsko jūroje ar Šiaurėje prie Murmansko nėra jokio malonumo.

A. Ažubalio teigimu, niekas negali pasakyti, ar režimo pasikeitimas realus. „Bet kad yra tam tikras pasimetimas, išaugęs nervingumas, matome ir iš Sergejaus Lavrovo reakcijos, kada prasprūdo ir keiksmažodžiai, ir Sergejus Naryškinas reiškėsi Dūmoje. Visa šita goveda jaučia, kad situacija nekokia ir desperatiškai ieško išeities, tačiau tauta taip užvesta propagandos, kad ją logiškai atitraukti ir priimti racionalius sprendimus tampa labai sunku – propaganda padarė taip, kad jokie racionalūs sprendimai ir išeitys tautos nebus palaikyti“, – kalbėjo politikas.

Politologas: bus imamasi tų pačių stereotipų

Tai, kad dabar Rusija turėtų pradėti priešų paieškas, prognozuoja ir politologas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) docentas T. Janeliūnas.

„Klasikinis atsakas iš Rusijos režimo tokiais atvejais dažniausiai būna išorinių priešų ieškojimas. Šia prasme tie priešai jau seniai surasti, belieka tiktai dar labiau savo visuomenę gąsdinti jais. Visiškai įmanoma, kad gali būti imtasi kažkokių net ir vidinių padidintų represijų prieš neva užsienio agentus ar kažkokias Rusijoje dirbančias organizacijas“, – sako T. Janeliūnas. Pašnekovas prognozuoja, kad, kalbant apie išorės priešus, bus kartojami tie patys giliai įsišakniję stereotipai.

T. Janeliūno nuomone, matyt, toks klasikinis ir dažnai naudojamas būdas nukreipti visuomenės dėmesį nuo ekonominių problemų būtų pats elementariausias veiksmas. Visiškai įmanoma, kad jei reikės papildomų dirgiklių, jų galima sukurti nebūtinai viduje, bet ir užsienyje. Kaip pavyzdį politologas mini Ukrainos konfliktą, nuolatos esantį padidinto jautrumo zonoje, kurioje bet koks judesys gali sukelti reakcijas ir iš naujo atgaivinti karinius veiksmus.

„Kas įdomiausia, žmonės paveikūs. Rusijoje kontroliuojama bemaž visa informacinė erdvė ir nėra alternatyvų kitai nuomonei, nėra taip sudėtinga didesnę dalį visuomenės pakreipti norima linkme. Iš tam tikrų apklausų galima matyti, kad V. Putinas vis dar vertinamas pakankamai gerai, jis asmeniškai nėra laikomas atsakingu už Rusijos patiriamas bėdas, jeigu ką nors ir galima kaltinti, tai kitus, galbūt Vyriausybę, aplinkos žmones, netgi manoma, kad V. Putinas nežino visos realios situacijos“, – V. Putino įvaizdį Rusijoje nupasakoja TSPMI docentas. Šia prasme vyrauja dviprasmiškas visuomenės vertinimas: ji supranta, kad situacija nėra gera, bet dėl to kaltu nelaikomas V. Putinas.

Ar gali patraukti V. Putiną

T. Janeliūnas sako, kad V. Putino patraukimo galimybė įmanoma, tačiau kol kas ji labiau teorinė. Mat nėra akivaizdžių signalų, kad artimiausioje aplinkoje būtų ruošiamasi kažkokiam perversmui. Ne veltui tiek metų V. Putinas savo aplinką stiprino – stipri opozicija, galinti nuversti iš vidaus, negali susiformuoti per vieną dieną.

„Iš kitos pusės, jei vyksta kažkokie sąmokslai, jie gali būti gyvybingi arba rezultatyvūs tik esant visiško slaptumo sąlygoms. Jeigu kažkas tokio įvyktų, tą tikrai sužinotume jau post factum, o ne prieš. Tokių gandų ir versijų visą laiką yra, nes autoritariniai režimai, ypač kurie ypatingai remiasi vieno asmens kultu, yra labai pažeidžiami, nes turi labai apribotas galimybes atsinaujinti iš vidaus. Šiuo atveju tikrai tokie perversmai gali būti bene vienintelė galimybė pakeisti nusistovėjusį jėgų balansą viduje, toks scenarijus, aišku, įmanomas, bet kol kas nemanau, kad būtent šie ekonominiai sunkumai būtų pagrindinė priežastis perversmui“, – svarstė T. Janeliūnas.

O kaip su galimu Rusijos ekonominiu šantažu?

Politologo teigimu, ekonomiškai Lietuva yra šiek tiek amortizavusi Rusijos smūgius, tad ekonomine prasme naujos sankcijos nebūtų labai reikšmingos. Tačiau, prognozuoja T. Janeliūnas, gali būti politinių provokacijų. Jis primena, kad pastaraisiais mėnesiais Rusija sugavo tariamus Lietuvos šnipus, taip pat nuteisė sulaikytą Estijos saugumo policijos pareigūną Estoną Kohverą.