„Akademinėje terpėje kartais jaučiama rezignacija – yra diplomų siekimas, sesija, atkalimas. Džiugu, kad atsiradę jaunų žmonių, kurie mato tam tikras properšas politiniame mąstyme, politiniame gyvenime ir tai, ką mokosi, nori pritaikyti praktikoje – nori eiti į viešumą ir kažką keisti, pasakyti kažką vertingo“, - DELFI sakė vienas forumo kūrėjų politologas Donatas Puslys.
Pasak D. Puslio, Lietuvoje aktyviai veikia „Naujosios kairės“ judėjimas, pavieniai asmenys. „Dešinioji mintis“ irgi nori įsijungti į dialogą, kuriamą viešąjį diskursą ir atstovauti dešiniosioms idėjoms. Judėjimas neketina tapti partija.
Forumo iniciatoriai - buvę ir esami Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto studentai.
Pliuralizmas ir tolerancija - ne didžiausios vertybės
Pagrindiniu žmogaus socializacijos ramsčiu forumas laiko šeimą. „Pabrėžiame, kad apsisprendimas auginti vaikus yra ne tik didžiulis gyvenimo džiaugsmas, bet ir atsakomybė, o šeimos įžadai kartu yra ir įžadai prireikus artimųjų laimės tikslais aukoti savo asmeninius įgeidžius“, - rašoma judėjimo principuose.
Judėjimas reiškia paramą tradicinei šeimos sampratai kaip kertiniam visuomenės ramsčiui, mat pagarba santuokos institutui esą yra „fizinio ir dorovinio lietuvybės tęstinumo sąlyga“.
Judėjimas skelbia pripažįstantis tik tokią Lietuvą, kurioje yra gerbiamos prigimtinės žmogaus teisės. „Tačiau tai nereiškia, jog Lietuva turi besąlygiškai perimti nuolat plečiamą „europinį standartą“ žmogaus teisių srityje“, - teigiama principuose.
Forumo nuomone, lietuviai turi ugdytis gebėjimą patys apgalvotai atsirinkti tas Vakarų šalių socialines normas ir praktikas, kurios jiems atrodo vertingos ir sveikintinos. Jų manymu, reikia atmesti tai, kas mūsų politinei bendruomenei nepriimtina.
Dorovines normas judėjimas laiko politinės bendruomenės pamatu. Asmeniniu pavyzdžiu raginama skatinti jaunuomenės dorovę.
„Pasisakome už pliuralizmą ir toleranciją, tačiau nemanome, kad pliuralizmas ir tolerancija yra didžiausios vertybės“, - teigiama judėjimo principuose.
Pripažįstamas tikėjimo laisvės principas – šis principas reiškia ne tik pagarbą apsisprendimui netikėti, bet ir teisę gyventi oriai vadovaujantis savosios tikybos tiesomis. Kartu akcentuojama milžiniška krikščionybės ir antikinės civilizacijos reikšmė mūsų kultūrai. „Europa, nepripažįstanti savo krikščioniškos praeities ir Antikos lopšio, yra Europa be kultūrinės ateities“, - rašome principinėse forumo nuostatose.
Judėjimas taip pat pabrėžia reikšmingą švietimo ir mokslo vaidmenį jauno žmogaus iniciacijoje į politinę bendruomenę. Forumo manymu, mokslas nėra tik vien tik pasiruošimas profesinei karjerai – tai yra dorovinių įgūdžių, tradicijų ir papročių perteikimas jaunam žmogui, kad jis išaugtų kultūringa ir visapusiška asmenybe.
Judėjimas taip pat deklaruoja sieksiantis išsaugoti per šimtmečius susiformavusio santūraus lietuviško charakterio svarbiausias savybes. Be kita ko, akcentuojamas istorinis ir politinis paveldas bei draugiški santykiai su Lenkija.