Įžvelgia neveiklumą
„Neseniai Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė Seimo patvirtintą Švietimo įstatymą. Dokumentas, prieš kurį daug protestavo lenkų mažuma, tapo galiojančiu įstatymu. Tai skaudus smūgis lenkiškam švietimui šioje šalyje. Nors sunku tuo patikėti, tai stipriausias smūgis Lietuvos lenkams per keletą dešimtmečių“, - rašinyje, kurį publikuoja dienraštis „Rzeczpospolita“, skelbia J. Kaczynskis.
Politiko manymu, Švietimo įstatymo įsigaliojimo buvo galima išvengti – esą D. Tusko vyriausybė galėjo atkalbėti Lietuvos politikus nuo šio sprendimo. Tačiau ši vyriausybė Baltijos šalis esą traktuoja kaip „balastą, kliudantį suartėjimui su Maskva“.
J. Kaczynskio teigimu, D. Tusko vyriausybė iki vėžlio žingsnio sulėtino bendrų projektų su Lietuva vystymą. Kaip aiškiausią to pavyzdį, politikas pateikia Visagino atominės elektrinės (AE) projektą. Esą Lenkijos valdžia vangiai dirba su Baltijos šalimis ir sykiu geranoriškai reaguoja į Kremliaus pasiūlymą jungtis prie Kaliningrado AE projekto.
Anot J. Kaczynskio, būtent dėl žaidimų su Kremliumi pernai, prieš pat Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo vizitą Varšuvoje, į Lenkiją atskubėjo trijų Baltijos šalių vadovai, o Lietuvos premjeras Andrius Kubilius atvirai pareiškė, kad Lenkija turi rinktis tarp Visagino ir Kaliningrado.
„O mes norime analizuoti galimybes tiesti elektros tiltą tarp Kaliningrado ir Elblongo. Tokioje atmosferoje sunku tikėtis pasitikėjimo ir bendradarbiavimo, - ironizuoja J. Kaczynskis. – Tai akivaizdus noras įtikti Rusijai, sujungtas su naiviu tikėjimu, kad jeigu paliksime savo Baltijos partnerius vienus, rusai galutinai mus pamėgs ir pradės gerai traktuoti.“
Lenkija skatina „stiprų lietuvišką nacionalizmą“
Partijos „Teisė ir teisingumas“ lyderis nevengia ir aštrių pareiškimų apie antilenkiškas nuotaikas Lietuvoje. Tiesa, nepamiršdamas pridurti, kad prie tokių nuotaikų kurstymo prisideda ir dabartinė Lenkijos valdžia.
„Atsisakydama aktyvios politikos Lietuvos atžvilgiu, Lenkija leido laisvai veikti stipriam lietuviškam nacionalizmui. Suaktyvėjo nemažą palaikymą turintys kraštutiniai nacionalistai kaip Gintaras Songaila (Seimo narys – DELFI), kurių įtakai, deja, pasiduoda rimti Lietuvos politikai. Sumažintas lenkiškų mokyklų finansavimas per mokinio krepšelį, lietuvių teismai baudžia lenkus už dvikalbių užrašų kabinimą savo gyvenamuose rajonuose. Žiniasklaidoje atsiranda vis daugiau Lenkijai nepalankių laidų ir publikacijų, - vardija J. Kaczynskis. – Tuo pat metu Lietuvos valdžia skyrė solidžias sumas lietuviškų mokyklų plėtrai lenkų gyvenamuose rajonuose, nuolat ribojant lėšas mokykloms, kur dėstoma lenkų kalba. (...) Iškilo rimta grėsmė, kad per keliolika metų lenkiškas švietimas Lietuvoje bus marginalizuotas.“
Lietuva – tai ne Baltarusija
Politikas kritikuoja aštrią Lenkijos vyriausybės reakciją į įvykius Lietuvoje, pavyzdžiui – užsienio reikalų ministro Radoslawo Sikorskio pareiškimą, esą jis nekels kojos į Lietuvą, kol nebus išspręstos lenkų tautinę mažumą kamuojančios problemos. Anot J. Kaczynskio, su Lietuva vis dar galima susikalbėti – ir be kategoriškumo.
„Turėtų būti akivaizdu, kad valstybė, kuri nenori ar nesugeba pasirūpinti savo tautinės mažumos teisių apsauga užsienyje, nebus gerbiama nei artimiausių kaimynų, nei kitų Europos valstybių. Lietuva – tai ne despotiška Lukašenkos diktatūra, kuri su niekuo nesiskaito. Yra veiksmingų ir visai nedrastiškų būdų pasiekti, kad Lietuvos valdžia gerbtų europinius tautinių mažumų teisių apsaugos standartus. Tik D. Tusko vyriausybė dėl to nieko nepadarė“, - tvirtina politikas.
Pastaruoju metu įtampa tarp lietuvių ir lenkų tik auga – ir ne vien dėl prezidentės pasirašyto Švietimo įstatymo. Alyvos į ugnį kliūstelėjo ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderis Valdemaras Tomaševskis, pareiškęs, esą tai lietuviai, o ne lenkai turi integruotis į visuomenę Vilniaus krašte.