Rusijos tikslas, DELFI pašnekovo nuomone, yra pilietinis karas Ukrainoje, kuriam didžiosios Rytų kaimynės užsienio reikalų ministerija balsu ragina užkirsti kelią. M. Laurinavičiaus teigimu, Vakarams laikas perkratyti savo užsienio politiką – esą nesustabdžius Rusijos Ukrainoje, netruksime sulaukti „žalių žmogeliukų“ ar kitų Kremliaus demaršų dar arčiau Europos Sąjungos (ES) ir NATO. O gal ir jų teritorijoje.
Diplomatinis sprendimas? Nebent visiška kapituliacija
Savaitgalio įvykiai Rytų Ukrainoje – masiniai neramumai, šūviai ir „žali žmogeliukai“ – M. Laurinavičiui nebuvo staigmena.
Pasak jo, vienintelis likęs diplomatinis sprendimas – visiška kapituliacija prieš Kremliaus keliamus reikalavimus.
„Nebent derybos bus tokiu pagrindu, kai bus pripažinti visi Rusijos reikalavimai, kurie yra išdėstyti Sergejaus Lavrovo Johnui Kerry pateiktame dokumente. Nebent jie visi bus įvykdyti: tai Ukrainos federalizacija, rusų kalbos, kaip antros valstybinės, įtvirtinimas Konstitucijoje, Ukrainos neutralitetas Konstitucijoje. Tada, ko gero, Rusija sustotų. Bet kol jie nebus įvykdyti, Rusija pati nesustos – nebent jai kas nors sutrukdys“, - tęsė M. Laurinavičius.
Pirmą savo tikslą Rusija jau pasiekė?
Prasidėjus neramumams Rytų Ukrainoje, RESC analitikas iškart iškėlė versiją, kad pirmiausiai Rusija siekia sužlugdyti gegužę numatytus Ukrainos prezidento rinkimus. Dabar, anot pašnekovo, vis panašiau, kad šis tikslas jau pasiektas – mat Kijevo valdžia priversta į šalies Rytus siųsti kariuomenę, ir vis labiau formuojasi aplinkybės, kuriose rinkimų nebūtų įmanoma įvykdyti.
„Pirmasis tikslas, trumpalaikis tikslas, yra prezidento rinkimų sužlugdymas. Deja, kad ir labai nemalonu konstatuoti, manau, kad yra 90 proc. tikimybė, jog prezidento rinkimai nebeįvyks“, - sakė M. Laurinavičius.
Kas toliau? Anot analitiko, Rusija aiškiai siekia to, kam jos diplomatai viešai ragina užkirsti kelią.
„Antras tikslas, ko gero, yra pilietinio karo išprovokavimas“, - teigė M. Laurinavičius.
Pasak jo, šiuo metu susidaro įspūdis, kad Vladimiras Putinas nenusiteikęs tiesioginei karinei intervencijai Ukrainos teritorijoje. Vis dėlto Rusijos lyderis gali bet kada persigalvoti.
„Tikrai gali būti sudarytos sąlygos, kada Rusija įves savo pajėgas į Rytų Ukrainą. Bet šiuo metu, kiek aš suprantu, Rusijos pajėgų įvedimo Kremlius nelabai norėtų. V. Putinas, kiek suprantu, gynybos ministras Sergejus Šoigu nenorėtų. Nors Dmitrijaus Rogozino, Sergejaus Glazjevo ir Aleksandro Dugino kompanija, manau, siekia jau dabar įvesti tas pajėgas. Bet kol kas planas yra, matyt, ne pajėgų įvedimo, o šalies destabilizavimo“, - aiškino pašnekovas.
Pasak jo, šiuo metu vyksta „dirvos parengimas“ karinei intervencijai. Ar jos bus griebtasi – esą nulems tolesni įvykiai.
„Jeigu pavyks, pavyzdžiui, išprovokuoti pilietinį karą – galbūt jos nereiks. Jeigu pirmas tikslas – sužlugdyti rinkimus – bus pasiektas, galbūt irgi nereikės. Bet galutinis tikslas – viską destabilizuoti, ir jeigu nepavyksta padaryti to ukrainiečių rankomis, tada bus įvesta armija. Kas šiuo metu vyksta – tai parengiamoji fazė armijos įvedimui. Bet tikėtis, kad armija bus įvesta rytoj ar poryt, kol kas nėra didelio pagrindo“, - teigė RESC analitikas.
Pasak jo, tikėtis, kad provokacijos liausis, būtų naivu. Esą kur kas labiau tikėtina, kad nauji „žalių žmogeliukų“ šturmai prasidės kituose Ukrainos regionuose, kurių staiga kylančios „separatistų“ bangos dar nepalietė.
Žodis „separatistai“ čia netinka
Anot pašnekovo, savaitgalio įvykiai parodė, kad Ukrainos Rytuose siautėjančius ginkluotus vyrus vadinti separatistais būtų, švelniai tariant, netikslu.
„Mes kalbame ne apie separatistus, o apie diversantus. Yra pilna įrodymų, su vaizdo įrašais, kur labai aiškiai jie kalba tokia kalba, kuria Ukrainoje niekas nešneka. (…) Tiesiog su rusų kalbos žodžiais, kurie Ukrainoje yra nevartojami. Tai yra tiesiog diversantai – tuos pastatus užiminėja ne separatistai, o diversantai“, - konstatavo M. Laurinavičius.
Kad diversantai yra neseniai sukurto Rusijos kariuomenės padalinio kariai – RESC analitikas neabejoja.
„Tai yra specialiosios Rusijos pajėgos, sukurtos visai neseniai. Tai yra iš esmės ministro S. Šoigu nuopelnas. Iki tol tokio lygio pajėgų Rusija neturėjo, buvo tas rusiškasis „specnazas“. Dabar jie yra parengti pagal vakarietišką modelį, Krymo atveju buvo akcentuojama, kad tai yra „ginkluoti mandagūs žmonės“. Jie tikrai labai gerai parengti, psichologiškai parengti. Jie žino, ką daro, jie veikia labai tiksliai ir planuotai“, - teigė pašnekovas.
Jei Rusija nebus sustabdyta čia...
Į Ukrainoje augančią įtampą Vakarai reaguoja aštriais pareiškimais apie Maskvos įsikišimą, tolesnes sankcijas Rusijai ir t.t. M. Laurinavičiaus teigimu, to nepakanka, ir Vakarams laikas tai suprasti.
„Jeigu kalbant apie ES, tos reakcijos normalios ir nėra. Iš to, kad kalbėsi „niekas nepasitiki Rusija“ ar „mes manome, kad tai Rusijoje surežisuota“, niekas nepasikeis. Yra esminiai dalykai. Arba Rusiją kas nors sustabdys, arba ją teks stabdyti nebe Ukrainoje, o kažkur gerokai arčiau. Arba net savo pačių teritorijoje – jeigu NATO ir ES laikytume ta Vakarų teritorija. Kol Vakarai to neįsisąmonins, tol nieko ir nebus“, - pažymėjo ekspertas.
Analitikas viliasi, kad Rusijai vis labiau rodant raumenis, Vakarai pagaliau patirs „praregėjimą“.
Vaizdai pagal Maidano iliustracijas
Rytų Ukrainoje vadinamieji „separatistai“ su „žaliais žmogeliukais“ renčia barikadas, į krūvas krauna ir degina padangas. Beveik kaip Kijeve, Maidano įvykių metu. M. Laurinavičiaus teigimu, tai tikrai nėra sutapimas.
„Reikia skaityti A. Duginą. A. Duginas tai yra 10-20 kartų kartojęs. (…) Reikia daryti viską tą patį, ką darė Maidanas. Viena priežastis – parodyti, kad kai Kijeve užgrobė, niekas nieko nesakė, tai kodėl dabar negerai? Ir iš kitos pusės, jis pripažįsta paprastą dalyką – kad tai labai efektyvu“, - sakė RESC analitikas.