Jei rinkimai vyktų artimiausią sekmadienį: į viršų kyla dvi partijos

 (452)
Medaus mėnuo. Taip politologai komentuoja rinkėjų požiūrį į rinkimus laimėjusią Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą (LVŽS), kurios reitingai auga kaip ant mielių ir šiuo metu siekia 26,8 proc. Reitingai auga ir Liberalų sąjūdžiui, tuo metu socialdemokratų populiarumas dar labiau sumenko, o konservatoriai, galima sakyti, stovi vietoje.
Rima Baškienė, Gabrielius Landsbergis, Ramūnas Karbauskis
Rima Baškienė, Gabrielius Landsbergis, Ramūnas Karbauskis
© DELFI (D.Pipo nuotr.)

Tokias tendencijas atskleidė pirmą kartą po Seimo rinkimų bendrovės „Spinter tyrimai“ DELFI užsakymu atlikta visuomenės nuomonės apklausa.

Jei rinkimai į Seimą vyktų artimiausią sekmadienį, daugiamandatėje apygardoje juos laimėtų valstiečiai žalieji. Šiuo metu LVŽS reitingas siekia 26,8 proc. Lyginant su rugsėju, šios partijos reitingas šoktelėjo net 12,8 procentinio punkto.

Antroje vietoje esančios Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) reitingas siekia 12,2 proc. ir lyginant su rugsėju praktiškai nepasikeitė (tuomet buvo 13,7 proc.).

Trečioje vietoje – socialdemokratai, turintys 10,4 proc. reitingą. Rinkimus pralaimėjusių, bet su LVŽS valdančiąją koaliciją formuojančių socialdemokratų reitingas smuktelėjo daugiau nei 5 procentiniais punktais – rugsėjį siekė 15,6 proc.

Į viršų kopia Liberalų sąjūdis – per porą mėnesių jų reitingas nuo 5 proc. ūgtelėjo iki 9,2 proc.

Toliau rikiuojasi partija „Tvarka ir teisingumas“ (5,2 proc.). Likusios partijos daugiamandatėje apygardoje taikomos 5 proc. ribos neperžengtų ir į Seimą nepatektų. Tarp tokių partijų – Antikorupcinė N. Puteikio ir K. Krivicko koalicija (2,7 proc.).

Rinkimuose fiasko patyrusios Darbo partijos reitingas nesiekia net 2 proc., tad „darbiečiai“ rezultatų suvestinėje net neminimi, jų balsai apibendrinti eilutėje „Kita partija“.

Politologė: valstiečiams – medaus mėnuo, socialdemokratus rinkėjai baudžia

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorė politologė Jūratė Novagrockienė sako, kad naujausi reitingai visų pirma byloja apie teisingą arba neteisingą partijų elgseną po rinkimų formuojant koalicijas arba liekant opozicijoje.

„Išaugęs LVŽS populiarumas visų pirma susijęs su tuo, kad jų užimta pozicija buvo labai principinga. Antras dalykas, visos iniciatyvos, pavyzdžiui, Seimo vicepirmininkų pavaduotojų mašinų panaikinimas, kiti dalykai atliepė žmonių suprantamą teisingumo jausmą. Valstiečiai nuosekliai laikosi savo pažadų, to, ką žadėjo ir deklaravo programose ar deklaracijose, iš esmės kol kas tęsia šią tradiciją ir dar nebuvo laiko susikompromituoti, nebuvo laiko, kad kažkas būtų nepavykę ar panašiai“, – aiškina J. Novagrockienė.

Jūratė Novagrockienė
Jūratė Novagrockienė
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

Komentuodama Liberalų sąjūdžio reitingo augimą, politologė pirmiausia atkreipia dėmesį, kad jie ir rinkimuose surinko daugiau balsų nei prognozuota (Liberalų sąjūdis iškovojo 14 mandatų – DELFI). „Kita vertus, jų pozicija lygiai taip pat principinga – nebandoma vardan pragmatiškų tikslų su kažkuo eiti į koaliciją, bandoma išlaikyti savo tapatybę, politinės krypties grynumą. Nekoketuojama nei su valstiečiais žaliaisiais, nei su konservatoriais. Manau, tai irgi užtikrino rinkėjų požiūrį“, – sako J. Novagrockienė. Ji pastebi, kad liberalai turi tvirtą stuburą ir tai pasireiškia, pavyzdžiui, su konservatoriais derantis dėl opozicijos lyderio posto.

Politologė sako, kad konservatoriai kur buvo, ten liko. „Kol kas jiems žalos nepadarė pakankamai arogantiškas lyderio elgesys, stabilios pozicijos neturėjimas. Jie, kaip politinė partija, nesugebėjo prisidėti sau daugiau taškų trumpo laikotarpio procese, kai buvo formuojama koalicija“, – teigia profesorė.

J. Novagrockienės teigimu, socialdemokratus rinkėjai baudžia už tai, kad jie praranda savo veidą. Esą ryškiai buvo matyti, kad pagrindinis tikslas – ne kokios nors socialinės politikos įtvirtinimas, socialdemokratiškos tapatybės atgavimas, ko iš jų tikisi ištikimesnis rinkėjas. Politologės manymu, vyravo pragmatiškas tikslas – noras eiti į valdžią, būta daug kompromisų, nusileista valstiečių žaliųjų partijai dėl ministrų skaičiaus ir taip toliau.

Taip pat J. Novagrockienė mini Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išmainymą į Ūkio. Tai kuria prielaidas, kad jiems svarbiau materialiniai dalykai, o ne žmonių gerovė. „Savos tapatybės neišlaikymas, nebandymas susigrąžinti socialdemokratiškos tapatybės. Reitinguose atsispindi socialdemokratų elgsena“, – komentuoja pašnekovė.

J. Novagrockienės nestebina Darbo partijos nepopuliarumas: partija nepateko į parlamentą ir jos kritimas, matyt, nestabdomas. Tuo metu „Tvarka ir teisingumas“ turi ištikimą rinkėją, per rinkimus nepražuvo, tad ir reitingas laikosi.

„Galima drąsiai tvirtinti, kad tikrai valstiečiai dabar klesti, yra remiami, tikras medaus mėnuo. Kol kas rinkėjai nenusivylę tais, už kuriems atidavė daugiausia balsų. Kol kas laikomasi labai nuoseklios pozicijos – kad gerėtų žmonių gerovė, būtų teisingumas, kad valdytų ne pragmatikai, susitepę politikai, o būtent tie, kurie dar valdžioje nebuvo, naujesni žmonės, kita vertus, savo srities žinovai. Kuriamos tokios prielaidos, o kaip seksis, pamatysime“, – kalbėjo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorė.

M. Jastramskis: socialdemokratų smukimas dėsningas

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) docentas Mažvydas Jastramskis pastebi, kad pirmieji porinkiminiai reitingai yra palankūs rinkimų laimėtojams, sustiprina jų pozicijas. Tai matome LVŽS atveju. Jis primena, kad 2012 m. porinkiminėje studijoje turėjome daugiau socialdemokratų rinkėjų nei už juos balsuota daugiamandatėje.

Mažvydas Jastramskis
Mažvydas Jastramskis
© DELFI (K.Pansevič nuotr.)

„Tikėtina, kad dalis rinkėjų, kurie parėmė LVŽS antrame ture, dabar sako, kad balsuotų už juos. Prie sąlyginių laimėtojų yra Liberalų sąjūdis, panašu, kad dalis jų potencialių rinkėjų po rinkimų įsitikino, kad partija pajėgi peržengti 5 proc. barjerą ir dabar apklausose tvirčiau sako, kad už juos balsuotų“, – teigia politologas.

TSPMI dėstytojas pastebi, kad rinkėjai apklausose rodo palankumą S. Skverneliui. „Panašu, kad turėsime medaus mėnesio efektą, tai įprastinis reiškinys, kai ką tik išrinkta valdžia (laimėjusia partija) pasitikima labiau, padidėja parama jai“, – sako politologas.

Pasak M. Jastramskio, socialdemokratų smukimas labai dėsningas. Po pralaimėtų rinkimų, skirtingai nei priešrinkiminėse apklausose, jie nebeturi „pirmojo pasirinkimo“ pranašumo, kai reitinguose prisideda dalis rėmėjų, kurie neturi tvirtų preferencijų.

Politologo aiškinimu, itin įdomus Darbo partijos fenomenas. Tai dar visai neseniai buvo didžiausia politinė organizacija Lietuvoje, o dabar, panašu, už juos balsuoti nenori beveik niekas. „Rinkimai buvo kiek ir sėkmės dalykas, nes iki barjero trūko nedaug. O dabar, panašu, į juos jau nebežiūrima kaip į rimtą alternatyvą“, – kalbėjo M. Jastramskis.

Geriausias premjeras – S. Skvernelis

Respondentų taip pat klausta, kuris politikas ar visuomenės veikėjas geriausiai tiktų užimti ministro pirmininko pareigas.

Net 30,3 proc. apklaustųjų ministru pirmininku norėtų matyti paskirtąjį premjerą S. Skvernelį. Spalį tokių buvo 16,9 proc. mažiau.

Už G. Landsbergį pasisakė 10,8 proc. respondentų, laikinai premjero pareigas einantį Algirdą Butkevičių – 7,2 proc., Vilniaus merą Remigiju Šimašių – 5,3 proc.

LVŽS lyderį Ramūną Karbauskį premjero kėdėje norėjo matyti 4 proc. – 7,5 proc. punkto mažiau nei spalį.

„Matome, kad rinkėjų vertinimus diktuoja ir instituciniai, politinio elito diktuojami dalykai – į premjerus siūlytas S. Skvernelis, todėl rinkėjai jį ir mato kaip tinkamą. R. Karbauskiui neparodžius ambicijų tapti ministru pirmininku, rinkėjai tiesiog įsidėmi šį signalą ir atitinkamai reaguoja“, – komentuoja M. Jastramskis.

„Viena priežasčių, kodėl toks S. Skvernelio šuolis reitinge – nuomonės inercija. Jeigu yra numatytas lyderis į poziciją, ir patvirtinama, kad jis tą poziciją užims, be to, pati S. Skvernelio elgsena – nekonfliktiškas, malonus ir visa kita, pakankamai principingai formuojantis savo kabinetą. Jį iš inercijos kelia ir turbūt kels pats statusas, kaip yra su prezidente ir A. Butkevičumi, jie avansu gauna kreditą už tai, kad užima labai aukštą postą“, – kalbėjo J. Novagrockienė. Tuo metu R. Karbauskis, sako ji, neturi aukšto statuso ir pats traukiasi į šešėlį.

J. Novagrockienė sako, kad G. Landsbergis per trumpą laiką išmoko kalbėti, gerai reikšti mintis, tačiau jam reikia jausti, su kuo ir kam kalba.

„Kalbant apie G. Landsbergį, jo elgsena, tai, kad jam apskritai nepavyko patekti į koaliciją su valstiečiais, galbūt tam tikra arogancija, kai kalba gal per daug savimi pasitikėdamas. Deja, jo per didelis pasitikėjimas savimi, nesugebėjimas pajusti priešininkų, konkurentų, galbūt galimų partnerių bendradarbiavimui. Kol kas matyti, kad žmogui trūksta patirties. Kita vertus, lemia ir tai, kad jis negali užimti posto, kuris atiteko S. Skverneliui“, – teigia politologė.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" naujienų portalo DELFI užsakymu visuomenės nuomonės apklausą atliko 2016 m. lapkričio 18-25 dienomis. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausta 1015 respondentų. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida – 3,1 proc.

CITUOJANT NUORODA Į DELFI IR „SPINTER TYRIMUS“ BŪTINA!

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

V. Putino Rusija. Projektas, iš kurio Rusija gauna didžiausią naudą (240)

Nuo 2015 m. pradėjusi veikti Eurazijos ekonominė sąjunga (EES) buvo sukurta per ganėtinai trumpą laiką ir perėjo visas tris integracijos pakopas – nuo muitų sąjungos 2010 m. iki vieningos bendrosios rinkos 2012 m. ir labiausiai integruotos ekonominės sąjungos, apimančios atskirų ekonominės politikos sričių koordinavimą, 2015 m.

Orai: spūstels stipresnis šaltis (10)

Savaitgalio pradžioje daugelyje rajonų pasnigs, šaltis palaipsniui stiprės ir sekmadienio naktį galime sulaukti 10–11 laipsnių šalčio, LRT radijui sako sinoptikė Alva Nagelytė.

Lietuvoje užuovėją radusi ukrainietė: tai kultūringa, neturtinga ir labai tuštėjanti šalis (688)

Ieškoti saugaus prieglobsčio į Lietuvą atvykusi ukrainietė savo ateitį kuria Panevėžyje.

Klaipėdoje – šventė: įžiebė ir Kalėdų eglę, ir magišką sniego rutulį (87)

Klaipėda savo pagrindine miesto Kalėdų egle ir kitais šventiniais akcentais šiemet siekė tapti itin išskirtine. Šeštadienio vakarą Kalėdų senelis stebuklingais žodžiais įžiebė gyvą Kalėdų eglę bei greta jos sumontuotą milžinišką sniego rutulį. Gausiai susirinkę klaipėdiečiai neslėpė susižavėjimo, nes nieko panašaus uostamiestyje dar nebuvo matę.

V. Andriukaitis: esame gilioje krizėje (612)

Lietuvos deleguotas Europos Komisijos narys, socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis sako, kad socialdemokratų partija po rinkimų yra gilioje krizėje. Jis kritikuoja socialdemokratų pasirinktas ministerijas ir sako, kad socdemams svarbiausi turi būti socialinės apsaugos, švietimo ir sveikatos reikalai.