Visa tai – geros žinios Amerikos sausumos pajėgų vadui Europoje, mat dabar jis vadovauja dešimt kartų mažesniam karių skaičiui, negu jo pirmtakai per Šaltąjį karą. Generolas Benas Hodgesas teigia, kad reikia didesnio europiečių indėlio – ir pajėgomis, ir išlaidomis, ir mažinant biurokratinius barjerus pajėgoms kirsti valstybių sienas. Tačiau „Savaitės“ paklaustas, ar Rusiją laiko pagrindine grėsme, sakė, kad rūpinasi visomis grėsmėmis.

„Pasirinkti grėsmių negalime. Mano kaip Jungtinių Valstijų sausumos pajėgų Europoje vado darbas yra užtikrinti, kad kariai būtų pasirengę atsakyti į bet kokį netikėtumą, bet kokią grėsmę – jei reikės, su sąjungininkais ir partneriais. Toks mano darbas“, – aiškino JAV sausumos pajėgų Europoje vadas B. Hodgesas.

– Bet jei reikėtų dorotis su Rusijos grėsme, ar jaučiate, kad pakanka išteklių ir pajėgumų?

Matome Rusijos veiksmus Ukrainoje, Gruzijoje, kitose vietose, jos pratybas. Ji parodė labai rimtus gebėjimus perkelti daug žmonių dideliu greičiu. Tai kelia susirūpinimą. Ir skaidrumo trūkumas – į dideles netikėtas pratybas ji nekviečia stebėtojų. Suprantama, kad kelia susirūpinimą. Ji padidino pajėgumus užkirsti kelią Baltijos jūrai ir Juodajai jūrai pasiekti. Visa tai stebime. Turime būti tikri, kad mums pakaks pajėgumų, pakaks dalinių.

Dėmesį kreipiame į geresnį gebėjimą veikti kartu, nes kovoti turėsime su sąjungininkais – mat nei vien amerikiečių, nei vien europiečių nepakaks, kovoti teks kartu. Turime pasirodyti esantys pajėgūs kovoti kartu, kad atgrasytume bet kurį priešą.

– Bet vadovaujate 30 tūkst. karių, o turite su jais padaryti tiek, kiek jūsų pirmtakai su 300 tūkst. Kaip tai padaryti?

Pirmiausia, su sąjungininkais. Pasinaudoti sąjungininkų pajėgumais, daryti dalykus drauge. Tai yra svarbus, esminis elementas. Esate teisus – vien Amerikos karių nepakanka. Kiekviena Europos šalis atsakinga, kad gintųsi pati. Taigi dirbdami kartu, su sąjungininkais esame stipresni. Tai svarbu.

Antra, kur kas daugiau atsakomybės teikčiau žemesnio rango vadams. Kapitonas ar majoras gali būti aukščiausias Amerikos vadas kurioje nors šalyje, kai jis ten nuvykęs į mokymus. Taigi šie jaunuoliai dirba puikų darbą, rodydami daugiau iniciatyvos. Esu priklausomas nuo labai jaunų karininkų gebėjimo mąstyti ir veikti strategiškai, kad ir kur būtų nusiųsti į mokymus.

Trečias aspektas, kaip su 30 tūkst. atrodyti tarsi su 300 tūkst. – esame priklausomi nuo rezervų. Sausumos pajėgų nacionalinės gvardijos. Žinote, kad, pavyzdžiui, Pensilvanijos nacionalinė gvardija yra Lietuvos partnerė, Kalifornijos – Ukrainos, Mičigano – Latvijos. Taigi esu priklausomas nuo atsargos elementų – nacionalinės gvardijos, sausumos pajėgų rezervų, kad jie atvyktų padėti.

Ko gero, vienas iš svarbiausių dalykų – regionui priskirtos pajėgos. Besikeičianti brigada, atvyksianti vasarį, besikeičiantis aviacijos dalinys, pasirodysiantis kovą – tai atvykstantys labai rimti pajėgumai. Tam reikia mokytis pakrauti laivus, juos siųsti, atvykti į paskirties tašką. Visa tai padeda, kad mūsų 30 tūkst. atrodytų ir jaustųsi tarsi 300 tūkst. Ir sukuria tokį pat atgrasomąjį poveikį.

– Ar požiūris jau pasikeitė pakankamai, kad visi susitaikytų, jog atėjo laikas pereiti nuo sąjungininkų užtikrinimo prie atgrasymo?

Iš savo kolegų kitose šalyse ir iš savo aukštesnių vadaviečių jaučiu naują tikslą – kad turėtume pajėgumus, kurie atgrasytų, o ne vien užtikrintų. Svarbiausias skirtumas – atgrasymui reikia pajėgumų, kurie atrodytų, kad yra skirti kovoti. Turite tai parodyti ir turite parodyti valią juos panaudoti. Jei tai padarysite, manau, kur kas mažesnė tikimybė, jog kada nors prireiks kovoti. Jei atrodysite stiprūs, vieningi, pajėgūs ir rodysite valią tai naudoti, tai, manau, mums pasiseks atgrasyti. Bet jei atrodysime silpni, nevieningi, nesugebantys atvykti laiku, neturintys tinkamų pajėgumų, manau – kad tai didina riziką.

– Kitąmet Europai numatyta kur kas daugiau Amerikos gynybos biudžeto pinigų. Kaip manote, ar Europos užtikrinimo iniciatyva iš tiesų užtikrins sąjungininkus, ypač turint galvoje, kad, pavyzdžiui, Lietuvoje buvo diskusijų, kad įranga, kuri jau sandėliuojama Lietuvoje, bus perkeliama į saugojimo vietas toliau?

Įrangą, kuri siunčiama atgal į sandėlius, pakeičia įranga, kuri yra dar modernesnė, ir su kariais. Taigi tai ne vien įranga sandėlyje, o tikras padalinys, veiksiantis Baltijos šalyse ir Lenkijoje. Tai yra reikšmingas pajėgumų padidinimas.

– Jūs visada kalbate, kad reikia padaryti daugiau lengvinant įrangos, amunicijos, karių pervežimus per Europą. Ką reikia padaryti?

Rusija gali perkelti karius savo viduje labai greitai. Ji turi geležinkelį, didelių lėktuvų ir jiems nereikia rūpintis sienų kirtimu. Jų galimybė judėti neribojama. Mes turime užsitikrinti bent jau tokią pat judėjimo laisvę. Per kelias dienas – tris-keturias – turime galėti susirinkti pajėgas kitoje šalyje. Dabar sunku tai padaryti, nes reikia diplomatinių leidimų. Paprašiau, kad būtų sukurtas Šengeno zonos atitikmuo karinėms reikmėms, kur NATO daliniai, Jungtinių Valstijų, Britanijos, Lietuvos daliniai galėtų sienas kirsti kur kas greičiau ir lengviau. Tai politiniams lyderiams suteiktų daugiau pasirinkimo ir pagerintų mūsų gebėjimą atgrasyti.

– Jei galėtumėte tiesiogiai pasikalbėti su atitinkamų sprendimų priėmėjais Vašingtone, ko dar paprašytumėte?

Manau, pabrėžčiau, kaip svarbu toliau finansuoti Europos užtikrinimo iniciatyvą. Mums tai tarsi deguonis. Norėčiau, kad tai būtų įtraukta į įprastinį biudžetą, bet jei tai tebėra tikslinis biudžetas, mums iš tiesų reikia Europos užtikrinimo iniciatyvos, kad tęstume pratybas, atsivežtume besikeičiančias pajėgas, naudotume puikią nacionalinę gvardiją – visa tai tarsi deguonis.

– Vadinasi, pinigai, o ne politinis sutarimas yra svarbu?

Na, jų reikia man. Žinoma, aljansui labiausiai reikia politinės vienybės. Kai visos 28 sąjungininkės yra pasišventusios viena kitai. Ir, tiesą sakant, kad Europos Sąjunga išliktų vieninga dėl sankcijų. Manau, tai yra labai svarbu.