JAV ruošiasi deportuoti dar vieną lietuvį už tarnybą nacių batalione

JAV Imigracijos apeliacijų komisija patvirtino Juozo Naujalio deportaciją už tarnybą 2-ajame Lietuvos apsaugos batalione.

Apie šį sprendimą, priimtą vasario 28 dieną, trečiadienį pranešė JAV Teisingumo departamento Specialiųjų tyrimų skyrius, kuris jau yra pasiekęs, kad būtų deportuoti kiti du buvę minėtojo bataliono nariai.

80-metis pensininkas J. Naujalis dabar gyvena Čikagoje.

J. Naujalio advokatas Charles Nixon (Čarlzas Niksonas) pareiškė, kad apskųs komisijos sprendimą, pranešė agentūra AP.

Imigracijos apeliacijų komisija palaikė 1997 metais priimtą teismo sprendimą deportuoti J. Naujalį į Lietuvą dėl jo tarnybos naciams pavaldaus karinio būrio vadu nuo 1941 metų rugpjūčio iki 1943 metų lapkričio.

Indianos federalinis teismas, atimdamas 1997 metais JAV pilietybę iš kito minėtojo 2-ojo apsaugos bataliono buvusio nario Kazio Čiurinsko, nustatė, kad šis junginys padėjo naciams įvykdyti 10 baudžiamųjų akcijų Lietuvoje ir Baltarusijoje, per kurias 1941 metų rudenį buvo nužudyta daugiau nei 19 tūkst. žydų vyrų, moterų ir vaikų. Tarp aukų buvo įtariamieji komunistai ir jų šeimos bei sovietų karo belaisviai.

Netekęs JAV pilietybės, K. Čiurinskas 1999 metų gegužę atvyko nuolat gyventi Lietuvoje.

Dar vienas buvęs 2-ojo apsaugos bataliono narys Antanas Mineikis buvo deportuotas į Lietuvą 1992 metais ir čia vėliau mirė.

Lietuvos generalinės prokuratūros Specialiųjų tyrimų skyriaus vyriausiasis prokuroras Rimvydas Valentukevičius sakė BNS, kad yra prašęs Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pateikti medžiagos apie J. Naujalio veiklą per Antrąjį pasaulinį karą, bet negavo jokių jo nusikalstamos veiklos įrodymų.

Panaši padėtis yra ir K. Čiurinsko atveju. K. Čiurinskas yra apklaustas vienoje karo nusikaltimų byloje kaip liudytojas, bet jo nusikalstamos veiklos įrodymų nėra.

A. Mineikiui 1993-aisiais Lietuvoje buvo iškelta byla, bet tais pat metais nutraukta nenustačius nusikalstamos veiklos. Vėliau jis mirė.

Priimdama sprendimą J. Naujalio byloje, JAV Imigracijos apeliacijų komisija pažymėjo, kad jis prisipažino tarnavęs 2-ajame apsaugos batalione ir neginčijo, kad batalionas dalyvavo žudynėse.

Komisija atmetė J. Naujalio pasiteisinimą, kad jo vienintelė užduotis buvo saugoti geležinkelį.

J. Naujalis imigravo į JAV 1949 metais, bet Amerikos piliečiu netapo.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Orai: užgrius šilti, bet šlapi pokyčiai (3)

Paskutinę rugsėjo savaitę sulauksime permainų. Iki savaitės vidurio orai bus sausi, temperatūra žymiai nesikeis. Tačiau antroje savaitės pusėje termometrų stulpeliai šoktels aukštyn. Deja, bet šiluma mėgautis trukdys smarkus vėjas ir pliaupiantis lietus.

F. Kukliansky: Vilniaus merai keičiasi, bet niekas neranda vietos žydų gelbėtojų paminklui (36)

Rugsėjo 23-ąją minima Lietuvos žydų genocido diena. Ilgus metus Holokausto tema Lietuvoje buvo nutylima, o prezidentas Algirdas Brazauskas, atsiprašęs žydų tautos, toli gražu ne vien pagirtas buvo. Šiandien jau net vokiečiai mano, kad Lietuva yra pirmoji Rytų Europos valstybė, kuri atvirai kelia savo gyventojų kaltės klausimą. Maždaug prieš mėnesį solidžiausiame Vokietijos dienraštyje „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ publikuotas straipsnis apie Lietuvos pastangas atvirai kalbėti apie Holokausto istoriją.

Kaip vakarais laiką leido Maironis? (36)

Rugsėjo 16-ąją Maironio lietuvių literatūros muziejuje lankytojams bus atvertas literatūros klasiko, prelato Maironio memorialinis butas, kuris per pastaruosius metus restauruotas visiškai tiksliai.

Vilniuje siūloma įkurti Pasaulio litvakų muziejų ir atkurti žydų institutą (35)

Puoselėjant žydų paveldą, Vilniuje siūloma įkurti Pasaulio litvakų muziejų, atkurti žydų mokslinį institutą, o Vyriausybės rūmuose įamžinti prie Lietuvos valstybės atkūrimo prisidėjusių žydų atminimą.

Emigracija: buvo išsigelbėjimas, tapo tragedija (411)

Per dešimtmetį mūsų padaugės iki 3,5 mln. Tokiais nerealiais tikslais ir bendromis frazėmis grįsta politikų kol kas tik popierinė kova su didžiausiu mūsų valstybės iššūkiu – demografiniu nuosmukiu.