JAV pareiškimas dėl didėjančio antisemitizmo nestebina Lietuvos žydų

 (6)
JAV Valstybės departamento pranešimas apie antisemitizmą Lietuvoje yra "savalaikis ir natūralus", teigia Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkas Simonas Alperavičius.
Anot 2000 metų Tarptautinės religinės laisvės pranešimo, kurį parengė JAV Valstybės departamento Demokratijos, žmogaus teisių ir darbo reikalų biuras,1999 metais Lietuvos žydų bendruomenė buvo susirūpinusi dėl antisemitinių pasisakymų, nuskambėjusių iš politikų lūpų.

Pranešime pabrėžiama, kad šių metų balandį Kauno meru išrinktas politikas, "pagarsėjęs antisemitiniais ir įžeidžiančiais žydus bei užsieniečius pasisakymais". Turimas galvoje Lietuvos laisvės sąjungos lyderis Vytautas Šustauskas.

S. Alperavičiaus nuomone, šis dokumentas ypač svarbus todėl, kad buvo paskelbtas pasaulio valstybių vadovų "Tūkstantmečio" susitikimo JAV dienomis.

Anot S. Alperavičiaus, "a ntisemitinio ir antiizraeliško pobūdžio" pareiškimų yra padarę kai kurie Seimo nariai ir politikai, jų pasitaiko žiniasklaidoje.

Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkas apgailestauja, kad antisemitizmo apraiškų nesumažėjo ir po prezidento Valdo Adamkaus, Vyskupų konferencijos pirmininko arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus pareiškimų.

Anot S. Alperavičiaus, JAV Valstybės departamentas, taip pat kiti šios šalies valdžios pareigūnai ne kartą pareiškė susirūpinimą dėl antisemitizmo apraiškų, holokausto tendencingo traktavimo, žydų genocido bylų vilkinimo Lietuvoje.

Pasak S. Alperavičiaus, šiomis problemomis domisi bendruomenę lankantys užsienio diplomatai, žurnalistai.

"Antisemitizmas - ne žydų, kurių mūsų šalyje mažai belikę, o Lietuvos problema. Ji gali tapti kliūtimi kelyje į Europos Sąjungą ir NATO", sakė S. Alperavičius.

JAV Valstybės departamento kasmet rengiamos studijos apie religijos laisvę įvairiose pasaulio valstybėse Lietuvai skirtame skyriuje išsamiai apibūdinami Lietuvoje tikybą reglamentuojantys teisės aktai, valstybės pripažintos ir netradicinės religinės bendruomenės.

Anot pranešimo, Lietuvos Konstitucija užtikrina religijos laisvę ir Vyriausybė praktiškai įgyvendina šią teisę. Dokumente konstatuojama, jog tarp daugumos religinių bendruomenių vyrauja santaika, nors religinių mažumų atstovai kartais patiria netoleranciją ir įžeidimus.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Seimas iš naujo svarstys pataisas dėl vidaus sandorių savivaldybėse

Seimas atnaujins diskusijas dėl vidaus sandorių. Parlamentarai antradienį sutiko iš naujo svarstyti prezidentės Seimui grąžintą Viešųjų pirkimų įstatymą.

Atstūmęs G. Palucką, S. Skvernelis rado laiko G. Landsbergiui pildoma (67)

Premjeras Saulius Skvernelis antradienį pareiškė artimiausiu metu nesusitiksiantis su naujuoju Socialdemokratų partijos pirmininku Gintautu Palucku, tačiau rado laiko susitikimui su opozicinių konservatorių lyderiu Gabrieliumi Landsbergiu.

Teisiami socialistai mojuoja raudona vėliava (14)

Klaipėdos apygardos teisme pradėta nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje Giedrius Grabauskas su bendrais kaltinami veikę prieš Lietuvą, kūrę antikonstitucines grupes ar organizacijas ir dėl veiklos, viešų raginimų smurtu pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą, kurstymo prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę.

Kas atsitiko R. Karbauskiui? (182)

Į Seimo rinkimus „valstietis“ Ramūnas Karbauskis ėjo su daug žinančio ir sprendžiančio, organizuojančio lyderio įvaizdžiu, tačiau po nesėkmių, pabirusių po rinkimų, jo įvaizdis pradėjo blėsti, pastebi LRT.lt kalbinti politologai Lauras Bielinis ir Rima Urbonaitė.

Kauno garbės piliečių vardas – šokėjams Norvaišoms ir L. Mažyliui (9)

Kauno miesto savivaldybės taryba antradienį nusprendė Kauno miesto garbės piliečių vardą šiemet suteikti sportinių šokių šokėjams, treneriams Jūratei Elenai ir Česlovui Norvaišoms, o kitąmet – Vytauto Didžiojo universiteto profesoriui Liudui Mažyliui, Berlyne radusiam Vasario 16–osios nepriklausomybės aktą.