JAV pareiškimas dėl didėjančio antisemitizmo nestebina Lietuvos žydų

 (6)
JAV Valstybės departamento pranešimas apie antisemitizmą Lietuvoje yra "savalaikis ir natūralus", teigia Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkas Simonas Alperavičius.
Anot 2000 metų Tarptautinės religinės laisvės pranešimo, kurį parengė JAV Valstybės departamento Demokratijos, žmogaus teisių ir darbo reikalų biuras,1999 metais Lietuvos žydų bendruomenė buvo susirūpinusi dėl antisemitinių pasisakymų, nuskambėjusių iš politikų lūpų.

Pranešime pabrėžiama, kad šių metų balandį Kauno meru išrinktas politikas, "pagarsėjęs antisemitiniais ir įžeidžiančiais žydus bei užsieniečius pasisakymais". Turimas galvoje Lietuvos laisvės sąjungos lyderis Vytautas Šustauskas.

S. Alperavičiaus nuomone, šis dokumentas ypač svarbus todėl, kad buvo paskelbtas pasaulio valstybių vadovų "Tūkstantmečio" susitikimo JAV dienomis.

Anot S. Alperavičiaus, "a ntisemitinio ir antiizraeliško pobūdžio" pareiškimų yra padarę kai kurie Seimo nariai ir politikai, jų pasitaiko žiniasklaidoje.

Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkas apgailestauja, kad antisemitizmo apraiškų nesumažėjo ir po prezidento Valdo Adamkaus, Vyskupų konferencijos pirmininko arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus pareiškimų.

Anot S. Alperavičiaus, JAV Valstybės departamentas, taip pat kiti šios šalies valdžios pareigūnai ne kartą pareiškė susirūpinimą dėl antisemitizmo apraiškų, holokausto tendencingo traktavimo, žydų genocido bylų vilkinimo Lietuvoje.

Pasak S. Alperavičiaus, šiomis problemomis domisi bendruomenę lankantys užsienio diplomatai, žurnalistai.

"Antisemitizmas - ne žydų, kurių mūsų šalyje mažai belikę, o Lietuvos problema. Ji gali tapti kliūtimi kelyje į Europos Sąjungą ir NATO", sakė S. Alperavičius.

JAV Valstybės departamento kasmet rengiamos studijos apie religijos laisvę įvairiose pasaulio valstybėse Lietuvai skirtame skyriuje išsamiai apibūdinami Lietuvoje tikybą reglamentuojantys teisės aktai, valstybės pripažintos ir netradicinės religinės bendruomenės.

Anot pranešimo, Lietuvos Konstitucija užtikrina religijos laisvę ir Vyriausybė praktiškai įgyvendina šią teisę. Dokumente konstatuojama, jog tarp daugumos religinių bendruomenių vyrauja santaika, nors religinių mažumų atstovai kartais patiria netoleranciją ir įžeidimus.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Tokio pragaro nelinkėtų net priešui: „pavyzdinėje“ šeimoje už uždarų durų vyko baisūs dalykai (59)

Esu iš „normalios“ lietuviškos šeimos. Tėviškėje tėvai – gerbiami žmonės. Giriami užauginę darbščius ir sąžiningus vaikus. Tačiau pragaro, kurį patyriau vaikystėje, niekam nelinkėčiau“. Taip teigė anonimišku norėjęs likti DELFI skaitytojas.

Košmariška kaimynystė: atsidarius langą galima uždusti (59)

Klaipėdiečių gyvenimas pavirto košmaru, žmonės teigia net negalintys atsidaryti net langų. Netoliese yra įsikūrusi įmonė, kuri sandėliuoja nuotekų dumblą, pūvančias maisto atliekas taip pat gyvūnų liekanas, todėl smarvė, sklindanti nuo įmonės, yra didžiulė, o aplinkosaugininkai nesugeba su tuo susitvarkyti.

Apklausa: demokratijos veikimu nepatenkinti daugiau kaip pusė šalies gyventojų (81)

Demokratijos veikimu nepatenkinti daugiau kaip pusė šalies gyventojų, rodo visuomenės nuomonės apklausa.

Ar rizikuotų NATO atsisakyti ginti savo narę? (998)

Jei tai būtų šalies žinomumo didinimo strategija, sakytume, kad tai labai prastas sumanymas. Tačiau gynyba – sritis, kurioje nepatrauklumas labai naudingas. „Nereikia ginklavimosi varžybų – svarbiausia atgrasyti“, – tokia NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo žinutė, išsakyta spalio pabaigoje vykusiame NATO gynybos ministrų susitikime. Taip jis apibūdino naujausią Aljanso politiką – stiprinti pajėgumus rytiniame NATO flange, į kurį įeina ir Lietuva.

Socialines išmokas gali tekti ir grąžinti (205)

Antrame pagal dydį Lietuvos mieste Kaune kapeikėlių iš valdžios laukia per 10 tūkstančių šeimų – neįgalieji, našlaičiai, daugiavaikės motinos. Nors po nedaug, bet kas mėnesį. Neseniai paaiškėjo, kad daug kauniečių, išvykusių gyventi į užsienį, socialinių išmokų neturėjo gauti, bet gavo. Apie tai klausėme Kauno miesto socialinės paramos skyriaus vyriausiosios specialistės Almos Bakšienės.