JAV istorikas: tikrasis V. Putino taikinys buvo visai ne Ukraina

 (295)
Ukrainos įvykiai neturi poveikio Rusijos propagandai, nes ji grįsta ne įvykiais, o trokštamomis įvykių versijomis, kurios galėtų sukelti Europos reakciją.
Angela Merkel, Vladimiras Putinas
Angela Merkel, Vladimiras Putinas
© AP/Scanpix

Tikrasis Rusijos politikos objektas – ne pati Ukraina, bet Europa, o šiai labai sunku tai pripažinti, specialiame interviu DELFI portalui sakė istorikas, Jeilio universiteto profesorius, knygų „Tautų rekonstrukcija“ ir „Kruvinosios žemės“ autorius Timothy Snyderis, pastaruoju metu nuodugniai nagrinėjantis Rusijos agresiją Ukrainos atžvilgiu, jos poveikį Vakarams, propagandos technologijas.

Už indėlį išsaugant žmogaus orumą, už drąsą kalbėti visų totalitarinių režimų aukų vardu, už pasipriešinimą šių režimų melui ir propagandai bei kovą už istorinę tiesą totalitarinių režimų aktyviai skleidžiamo cinizmo ir reliatyvizmo kontekste pirmadienį Lietuvos ambasadorius Vašingtone Žygimantas Pavilionis T. Snyderiui įteikė Diplomatijos žvaigždę.

– Kaip matote dabartinę Ukrainos padėtį? Savo straipsniuose rašote, kad, nepaisant visų Putino pastangų ir propagandos, matome gana vieningą valstybę, kovojančią dėl nepriklausomos ateities.

Timothy Snyderis
Timothy Snyderis
© DELFI (T.Vinicko nuotr.)

Taip, Ukraina bręsta kaip tauta, tačiau didžioji šios šalies problema išlieka korupcija ir įstatymų neveiksnumas, taip pat Ukrainos Vyriausybei teks susidoroti su humanitarine krize Luhanso ir Donecko srityse. Taigi politine prasme viskas yra pagerėję, tačiau šaliai reikia rimtos ekonominės pagalbos ir reformų.

– Ko dar galime tikėtis iš Rusijos? Po Gruzijos karo Kremlius nuosekliai planavo naują invaziją, sugebėjo pademonstruoti naujus nekonvencinio karo metodus ir precendento neturinčią, labai profesionalią ir gerai finansuojamą propagandos mašiną.

Svarbiausia įsisąmoninti, kad tikrasis Rusijos politikos Ukrainos atžvilgiu objektas – ne pati Ukraina, o Europa. Rusijos pastangos destabilizuoti Ukrainą yra didesnio plano destabilizuoti Europą dalis.

Nereikia tikėtis, kad paliaubos ar rinkimai Ukrainoje pakeis Rusijos politiką. Jokie įvykiai to nepakeis, nors mes ir tikimės. Kol Rusija iš esmės nepakeis savo politikos ES atžvilgiu iš neigiamos į teigiamą, galime laukti tokios pat įvykių eigos.

– Kurios Rusijos propagandos žinutės buvo veiksmingos, o kurios – ne? Kokių dar įvykių Kremlius sumodeliuos Vakarams?

Rusijos propagandą reiktų traktuoti kaip politinę rinkodarą, jos autoriams visiškai nerūpi nei tiesa, nei pasekmės, nei rinkėjų nuomonė apie skleidžiamą melą.

Pirmasis efektyvus Rusijos melas buvo tas, kad visi Ukrainos revoliucionieriai – fašistai. Tai, žinoma, visiška nesąmonė ir neturi nieko bendra su realybe, tačiau tai keletui mėnesių suklaidino žiniasklaidą, ypač Vokietijoje.

Antrasis paveikus melas, kad tai – geopolitinė kova. Jei tai geopolitinė kova, tai reiškia, kad į ją įtrauktos tik Rusija ir JAV, o apie ukrainiečius galima pamiršti. Tai buvo paranku ir todėl, kad dauguma europiečių nenori imtis atsakomybės už savo kaimynę Ukrainą, tai, jų manymu, turėtų padaryti JAV.

Manau, kad šie du dalykai bus kartojami dar ilgai. Ukrainos įvykiai neturi poveikio Rusijos propagandai, nes ji grįsta ne įvykiais, o trokštamomis įvykių versijomis, kurios galėtų iššaukti Europos reakciją.

– Kalbant apie reakcijas – kodėl Rusijos propaganda ar netgi politika randa rėmėjų tarp europiečių – politikų ir intelektualų, arba bent jau rasdavo prasidėjus Rusijos agresijai?

Pirma, po Krymo aneksijos žmonės buvo šokiruoti ir kurį laiką sutrikę, kad Europos tvarka gali būti taip suardyta – juk viena Europos šalis užpuolė kitą.

Kalbant apie propagandą, Kremliui buvo svarbu ne įtikinti savo tiesa, o užkardyti būdus greitai veikti. Kol jis akivaizdžiai melavo, kad Kryme vyksta pilietinis konfliktas, kad ten nėra Rusijos karių, o žmonės tai virškino, aneksija buvo baigta. Tuomet europiečiai suprato, kad apsikvailino ir nebenorėjo grįžti prie šio klausimo.

Be to, Rusijos propaganda nukreipta į jautrius taškus. Rusai daug geriau supranta mus, amerikiečius, nei mes juos, ir žino mūsų jautriausias vietas. Viena iš tokių – kad visa tai esą amerikiečių kaltė. Rusai dar daug kartų kartos, kad JAV atsakinga už tai, kad įvyko Ukrainoje. Amerikiečiams tai painu, o europiečius tai tarsi nušalino nuo klausimo – jie gali nieko nedaryti ir taip pat dėl visko kaltinti amerikiečius.

Ketvirtoji priežastis, kodėl Rusijos propaganda veikia, yra vakarietiški žiniasklaidos standartai: Vakarų žurnalistai tiki, kad yra dvi pusės, ir jei ukrainietiška versija yra silpna (kaip, deja, ir nutiko), o Rusijos – daug stipresnė, tai nugali stipresnė, nors ji ir visiškai nutolusi nuo realybės. Vakarų žurnalistai kartais nesuvokia, kaip jais pasinaudojama, kad jiems pateikiama ne kita pusė, o politinė versija ir propaganda. 

Vakarų žurnalistai tiki, kad yra dvi pusės, ir jei ukrainietiška versija yra silpna (kaip, deja, ir nutiko), o Rusijos – daug stipresnė, tai nugali stipresnė, nors ji ir visiškai nutolusi nuo realybės. Vakarų žurnalistai kartais nesuvokia, kaip jais pasinaudojama, kad jiems pateikiama ne kita pusė, o politinė versija ir propaganda.
T. Snyderis

O paskutinė priežastis, nors dabar jau ir nebeaktuali, yra ta, kad į Kijevą nuvyko per mažai Vakarų žurnalistų ir savo akimis neišvydo tikrųjų įvykių.

– Ar Europa išmoko Rusijos pamokas? Ar bus atsargesnė ir greitesnė?

Manau, kad taip, nors Rusijos propaganda tebėra viską užtvindžiusi.Kremlius nėra visiškai suvaržytas jokių etikos normų, nuomonės įvairovės principų ir įstatymų, taigi gali visą energiją skirti taktikai bei technikoms, ir pasiekti puikių rezultatų. Tačiau Krymo propagandos atvejo pakartoti nepavyks, nes žmonės jau žino, kad Rusijos propaganda egzistuoja.

Žinoma, galima apkvailinti, tačiau prieš pusmetį europiečiai apskritai nesivaizdavo, kad tokia propaganda egzistuoja.

Be to, visa Europos politinė klasė suprato, kad Rusijos propaganda ir jos elgesys – tai du skirtingi dalykai. Tai kenksminga Rusijai: nors ji tebeveikia viešąją nuomonę, bet Europos politikai ja nebepasitiki. Tačiau svarbiausia, kad Europai labai sunku pripažinti, kad šis konfliktas – ne dėl Ukrainos, jis dėl Europos: Rusija iš tiesų juk mėgina susilpninti Europą.

– Ar Putinui vis dėlto pavyko pasiekti savo tikslų, suskaidyti Europą, priversti abejoti ją savo galia ir vertybėmis?

Dar anksti pasakyti, į ką išvirs Rusijos pastangos, tačiau dorodami Ukrainą jie pažemino Europą ir parodė jos trūkumus. Be to, jie nuosekliai remia euroskeptines politines jėgas Europoje, separatistinius judėjimus, kaip kad rėmė separatistus Ukrainoje, jie įtraukia vidurio Europos šalis į energetinius projektus. Tikiuosi, kad Europos lyderiai supras tai kaip iššūkį ir permąstys Europos energetinę nepriklausomybę, jos ateitį. Tačiau visiškai neaišku, kuo viskas baigsis, juk naikinti – lengviau nei kurti.

– Rusijos prezidentas neseniai teigė, kad dabartinė pasaulio tvarka naudinga tik JAV ir niekam daugiau. Jis taip pat tvirtino, kad Ukrainos konfliktas – pasaulio galių balanso praradimo išdava. Kartais Kinija irgi teigia, kad JAV diktuoja pasaulio tvarką. Ar, jūsų manymu, regime nepatenkintų valstybių, mėginsiančių pakeisti galios balansą, bloką?

Galios balansas kinta nuolat, tai natūralu, tačiau nerimą kelia įsitikinimas, kad pasaulio tvarka, tarptautinė teisė ir JAV galia yra tas pats dalykas. Iš to daroma išvada, kad nebereikia paisyti tarptautinės teisės, nes tai – ne teisė, o kažkokie amerikiečių išrasti dalykai.

Tai pavojinga pirmiausia tiems, kam tarptautinė teisė naudinga – o tai yra, beveik visoms valstybėms.

Putinas pamynė tarptautinę teisę ir valstybių suverenumą ir tai veda pasaulį į anarchiją, kuri niekam nenaudinga, galiausiai netgi pačiai Rusijai. Jos rytinė siena su Kinija nėra tikra siena ir ji vykdo su šia šalimi tarptautine teise apibrėžtą prekybą.

Man atrodo, tokie teiginiai pirmiausia daug labiau žalingi Rusijai nei pačiai Kinijai. Įdomu tai, kad netgi ne rusai, o kinai išbando, kiek jie gali laužyti taisykles, tačiau apie tai nesigiria ir išnaudoja rusus, kurie mėgsta apie tai garsiai kalbėti. Rusai net nesuvokia, kaip jais Kinija naudojasi, kad jie ne lyderiauja, o žaidžia kitos valstybės primestą žaidimą.

– Dėkoju už pokalbį.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

„Nota Bene“ šiaušiasi prieš Lietuvos kariuomenės reikalavimą (50)

Bendrovė „Nota Bene“ atsisako Lietuvos kariuomenei grąžinti 174 tūkst. eurų, už kuriuos ji pirko atsarginę lauko virtuvės įrangą.Kariuomenės atstovai BNS pirmadienį informavo, kad žada kreiptis į teismą, kur sieks šiuos pinigus susigrąžinti.

Diskusijos „Realybės įvertinimas: 25 metai po Sovietų Sąjungos griūties“ vaizdo įrašas

VšĮ Geopolitinių studijų centras kartu su Lietuvos Sąjūdžiu 2016 rugsėjo mėn. 26 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, Gedimino pr. 51, Vilniuje organizavo viešą diskusiją "Realybės įvertinimas: dvidešimt penkeri metai po Sovietų Sąjungos griūties".

NATO naikintuvai 7 kartus lydėjo Rusijos orlaivius (26)

Praėjusią savaitę - rugsėjo 19-25 dienomis - NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai 7 kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos Federacijos karinių orlaivių.

D. Grybauskaitė siūlo atleisti neblaivų vairavusį teisėją V. Paškevičių (21)

Prezidentė Dalia Grybauskaitė kreipėsi į Teisėjų tarybą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo Valerijaus Paškevičiaus atleidimo iš pareigų jam pažeminus teisėjo vardą.

Prognozuoja pirmąją rudenišką vėtrą (3)

Pirmadienį ir antradienį orai dar bus ramūs, tačiau nuo trečiadienio prasidės lietūs, kurie gali atnešti ir tikrą rudenišką vėtrą, LRT RADIJUI pasakojo sinoptikė Alva Nagelytė.