JAV ekspertas įvertino, ar įmanoma apginti Lietuvą: trys silpniausios vietos

 (1275)
Lietuva pastaruoju metu ypač stiprina savo gynybinius pajėgumus, tačiau vien šauktinių kariuomenės bei įsigijimų neužteks, siekiant atgrasyti Rusiją nuo galimos konfrontacijos. O norint, kad amerikiečiai galėtų laiku ir efektyviai padėti lietuviams gintis, būtent Lietuvos valdžia jau dabar turėtų imtis kelių priemonių.
JAV ekspertas įvertino, ar įmanoma apginti Lietuvą: trys silpniausios vietos
© AP/Scanpix

Tokia žinią Lietuvai pasiuntė į Seime rengiamą tarptautinę konferenciją „„Hibridinės grėsmės Baltijos jūros regione: visuomenės atsparumo didinimas“ atvykstantis vienas žymiausių JAV karo analitikų, Jamestown Foundation prezidentas Glenas Howardas.

Tai, jog po Rusijos agresijos prieš Ukrainą Baltijos šalys pasijuto nesaugiai ir įvardijamos kitais realiais taikiniais, kalba vis daugiau analitikų, aukštų kariškių. Bet staiga visuotinai priimtinu tapęs suvokimas, jog Baltijos jūros regione gali kilti hibridinis, konvencinis ar netgi branduolinis konfliktas, neturėtų kelti nuostabos.

Anot G. Howardo, karinės strategijos ir doktrinos įtaka politinei ir karinei geografijai Baltijos regione nėra jokia naujiena.

„Dar 1918-siais, Pirmojo pasaulinio karo metais, Vokietijos generolas Oskaras von Hutieras išbandė naują taktiką, kurią panaudojus, iš rusų rankų buvo perimta Ryga.

Ši taktika tapo žinoma, kaip „Hutierio taktika“, o vėliau ją per pavasario puolimą Vakarų fronte panaudojo generolas Erichas Ludendorffas ir tokiu būdu beveik „išjungė“ sąjungininkus iš karo. 1939 metais Lenkijoje vokiečiai dar kartą pakeitė karo sampratą ir panaudoją blickrygo – žaibiško karo koncepciją.

2014 metų vasarį Vladimiras Putinas užėmė Krymą panaudojęs žaliųjų žmogeliukų taktiką, kurią dabar vadiname hibridiniu karu.

Po kelių mėnesiu tokios pat priemonės panaudotos Rytų Ukrainoje, parodant, kaip karinė taktika ir strategija gali pakeisti karo veidą Europoje. Dėl šių priežasčių politikos formuotojai JAV ir Baltijos šalyse privalo suprasti karinę strategiją, nes tai atsiliepia sąjungininkų bendradarbiavimui ir planavimui“, - priminė G. Howardas.

Kuo svarbus Lietuvos vaidmuo?

Anot analitiko, Lietuvai tenka ypatingas vaidmuo dėl artumo su Kaliningrado sritimi, kurioje dislokuota dešimtys tūkstančių Rusijos karių.

„Kaliningradas tam tikra prasme tapo Rusijos „Gibraltaru“, mat ten yra daugiau pajėgų, nei visose Baltijos šalyse kartu sudėjus. Vienas svarbiausių elementų Kaliningrade – priešlėktuvinės gynybos sistema S-400, kurios nuotolis siekia 400 km. Maskva taip pat yra dislokavusi balistines raketas „Točka“ ir V. Putino mylimas „Iskander“, kurios gali nešti konvencinį arba branduolinį užtaisą 500 km spinduliu ir pasiekti Varšuvą arba Berlyną.

Rusijos raketų sistema S-400
Rusijos raketų sistema S-400
© AFP/Scanpix

Rusijos gynybos strategija Baltijos jūroje paremta A2/AD (angl. anti-access and area denial) koncepcija – tai atgrasymo priemonė prieš priešininką, kad jam būtų pernelyg pavojinga dislokuoti savo pajėgas vietovėje, kurią gina.

Unikali Baltijos jūros geografija ypač tinka tokiam karui, ypač dėl seklumo. Vidutinis Baltijos jūros gylis – 53 metrai, o tai riboja didelių laivų, pavyzdžiui JAV lėktuvnešio grupių operacijas jūroje.

Prieš bet kokį NATO bandymą sutrukdyti Rusijos puolimui arba pastiprinimams oru, sausuma arba jūra reikėtų įveikti Kaliningradą – Baltijos bastioną ir Rusijos A2/AD koridorių“, - pabrėžė analitikas.

Anot eksperto, vienas didžiausių Lietuvos iššūkių – galimybė uždelsti arba sutrukdyti Rusijos sausumos pajėgoms užimti teritoriją iš Kaliningrado arba Baltarusijos pusės.

“Pentagono planuotojų skaičiavimu, JAV reikėtų iki 72 valandų, norint atgabenti 82-ąją desantininkų diviziją. Kitas būdas – aktyvuoti NATO ypač greitojo reagavimo pajėgas, žinomas kaip „ieties smaigalio“ divizija, kurią sudaro 5 tūkst. karių.

JAV ekspertas įvertino, ar įmanoma apginti Lietuvą: trys silpniausios vietos
© DELFI (K.Pansevič nuotr.)

Tačiau pastarosios dislokavimas priklauso nuo politinės valios NATO viduje, ypač nuo Vokietijos nenoro pykdyti V. Putino. Bet kokia NATO intervencija susidurtų su Aljanso valios klausimu bei A2/AD iššūkiu Kaliningrade.

Turėtų prisiminti Suomijos pavyzdį

Būtent dėl šių priežasčių, strateginiai laiko ir erdvės faktoriai yra patys svarbiausi, su kuriais susiduria NATO planuotojai, galvodami apie Baltijos šalių poreikius“, - pabrėžė G. Howardas.

Neseniai paviešinta JAV analitinio centro RAND ataskaita apie galimą konflikto scenarijų parodė, kad Rusijos pajėgos įveiktų Baltijos šalis per 36 valandas, o tai, anot G. Howardo, ne itin guodžia JAV ir NATO politikos formuotojus.

Todėl, anot analitiko, JAV ir Lietuva turėtų viešai bei privačiai imtis kelių priemonių.

Pirmiausiai, turi būti siekiama NATO „ieties smaigalio“ divizijos dislokavimo Baltijos šalyse, taip parodant NATO politinę valią atsakyti į netikėtus Rusijos karinius mokymus regione. Savo ruožtu, staigus NATO junginio dislokavimas ne tik parodytų Aljanso ryžtą atgrasyti Rusiją, bet ir patvirtintų NATO pasiryžimą realiai ginti savo sąjungininkus.

„Antra, Lietuva ir visa NATO turėtų sustiprinti savo šiaurinę A2/AD koridoriaus pusę. Regioninės gynybos Achilo kulnas yra Lietuvos sausumos pajėgų dydis. Lietuva turi per mažai pajėgų, galinčių atlaikyti Rusijos invaziją tiek iš Kaliningrado, tiek iš kaimyninės Baltarusijos“, - pabrėžė Jamestown foundation vadovas.

Jis priminė, kad Lietuva turi 10 tūkst. reguliariosios kariuomenės ir 4,5 tūkst. aktyviojo rezervo karių. Tuo tarpu vien 2013 metais Rusija pratybose „Zapad“ Baltarusijoje, Kaliningrade ir Baltijos jūros regione sutelkė 75 tūkst. karių, imituodama Baltijos šalių puolimą ir strategiškai svarbaus Suvalkų koridoriaus užėmimą, taip atkertant vienintelį sausumos koridorių į Baltijos šalis.

“Viena pagrindinių priežasčių, kodėl 3,7 mln. gyventojų 1939 metais turėjusi Suomija sugebėjo atsilaikyti prieš Sovietų sąjungos invaziją buvo ta, jog suomiai turėjo dideles rezervo pajėgas.
Pavyzdžiui, palyginus su Lietuva, Suomija šiandien turi 5 mln. gyventojų ir 35 tūkst. žmonių reguliariąją kariuomenę, tačiau rezerve yra 355 tūkst. žmonių – savaime tai yra ypač svarbi atgrasymo priemonė“, - teigė G. Howardas.

Jo manymu, beveik 3 mln. gyventojų turinčios Lietuvos kariuomenė turėtų siekti bent 20 tūkst. žmonių. Krašto apsaugos sistemos planuose iki 2020 metų numatyta turėti ribinį karių skaičių, kuris siektų 20260 karių, iš jų 6,3 tūkst būtų kariai savanoriai bei kiti aktyviojo rezervo kariai. Tuo tarpu G. Howrado nuomone, Lietuva privalo sukurti 200 tūkst. rezervą.

JAV ekspertas įvertino, ar įmanoma apginti Lietuvą: trys silpniausios vietos
© KASP Žemaičių 3-iosios rinktinės nuotr.

„Dar 2008 m. panaikinta ir pernai atnaujinta šaukimo sistema. Lietuvoje yra beveik milijonas 18-55 metų vyrų iš kurių galima sukurti tokį ginkluotųjų pajėgų rezervą, kuris galėtų sukruvinti V. Putinui nosį taip, kaip 1939 m. padarė suomiai su Stalinu.

Dar daugiau, 200 tūkst. ar net 100 tūkst. žmonių rezervas taptų signalu tiek Maskvai, tiek NATO, kad Vilnius nekristų per 36 valandas, kaip prognozuojama RAND tyrime“, - siūlė ekspertas.

Anot jo, milžiniškas rezervas Lietuvą paverstų pajėgia šalimi, galinčia ginti šiaurinę dalį nuo A2/AD bastiono Kaliningrade. NATO gynybos laikysena artimiausioje ateityje tikrai įtrauks A2/AD faktorių, todėl tą patį esą turėtų daryti ir Lietuva.

„Lenkija yra pietinė A2/AD bastioną pažaboti galintis faktorius. Tuo tarpu silpnoji NATO gynybos nuo Kaliningrado dalis yra būtent Lietuva“, - pabrėžė G. Howardas.

Būtent todėl, Lietuvos lyderiai turėtų atkreipti dėmesį į Rusijos keliamą A2/AD iššūkį ir suprasti, ką jis reiškia saugumui. O taip pat Lietuva turi pasirūpinti, kad JAV galėtų būti vietoje, padėtų lietuviams bei NATO sustiprinti šiaurinį sparną.

Lietuviams būtina labiau pasistengti

G. Howardas priminė apie JAV planuojamas 3,4 mlrd. dolerių vertės išlaidas, siekiant sustiprinti dėl Rusijos nerimaujančių šalių gynybą. Tiesa, siekiant šiuos pinigus paversti realiomis gynybinėmis priemonės, Lietuvai teks parodyti savo iniciatyvą ir pasistengti labiau, nei iki šiol.

„JAV Kongreso Ginkluotųjų pajėgų komitetas vaidins labai svarbų vaidmenį, kaip tie pinigai bus išleisti Baltijos šalyse ir kitur Europoje.

Todėl Lietuva turėtų sustiprinti pastangas ir investuoti į savo karines pajėgas ne tik sugrąžinant šauktinius. Lietuva turi investuoti į gynybos strategiją, kuri prisidėtų prie NATO galimybių apginti Baltijos šalis ir priešintis Rusijos puolimui“, - teigė G. Howardas.

Be gausaus rezervo sukūrimo ir investicijų į karinę infrastruktūrą svarbus ir kitas žingsnis – gaunant finansinę paramą iš NATO infrastruktūros komiteto investuoti būtent į karinę infrastruktūrą.

„Investavimas į tokius paprastus dalykus, kaip Lietuvoje esančių buvusių sovietinių aerodromų modernizavimą suteiktų NATO pajėgoms permesti pajėgumus į daugelį vietovių Lietuvoje. O tai kartu ypač apsunkintų Rusijos planavimą ir taikinių parinkimą“, - teigė analitikas.

G. Howardo nuomone, Vilnius netgi turėtų spausti JAV, kad amerikiečiai Lietuvoje laikinai dislokuotų priešlėktuvinės gynybos sistemų „Patriot“ baterijas, kurias valdyti išmoktų ir patys lietuvių kariai.

Ekspertas pabrėžė, kad šiuo metu Lietuva turi tik artimojo nuotolio priešlėktuvines sistemas "Stinger" ir "Grom" (o taip pat RBS-70). Taip pat planuojama įsigyti vidutinio nuotolio priešlėktuvines sistemas NASAMS iš JAV bei Norvegijos.

„NATO ir JAV turėtų padėti Lietuvai įsigyti šių sistemų, kuriomis būtų galima sustiprinti šiaurinį A2/AD koridoriaus sparną ir pridengti sausumos pajėgas“, - siūlė G. Howardas.

Tai, jog lietuviai dažnai prašo paramos iš NATO, ypač iš amerikiečių, Briuselyje ir Vašingtone žinoma jau senokai. Tačiau G. Howardo manymu, būtent Lietuvos politikos formuotojai turėtų daugiau galvoti, kaip kartu su NATO sąjungininkėmis reaguoti į Rusijos keliamą A2/AD iššūkį bei užtikrinti Lietuvos gynybą iki tol, kol kilus krizei į pagalbą atvyks JAV 82-oji desantininkų diviziją.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Tauragėje atidaromas buvusioje NKVD būstinėje įkurtas muziejus

Ketvirtadienį Tauragėje duris atveria iš esmės pertvarkytas Kovų ir kančių istorijos muziejus. Tauragės krašto muziejaus padalinys ypatingas tuo, kad jis įkurtas buvusioje NKVD būstinėje. Teigiama, jog anksčiau vien visuomeniniais pagrindais veikęs Kovų ir kančių istorijos muziejus, įrengtas Tauragės rajono savivaldybės iniciatyva, dabar yra vienas moderniausių Lietuvoje, rašo „Lietuvos žinios“.

Administracinė reforma sostinės savivaldybei jau kainavo šimtus tūkstančių

Vilniaus savivaldybės vadovai, prieš pusantrų metų pranešę apie būsimą administracinę reformą ir kadrų pokyčius, per tą laikotarpį atsisveikino su keliasdešimčia žmonių, daugiausia – darželių ir mokyklų vadovais. Tokia reforma sostinei jau kainavo penktadalį milijono, nes daugeliui atleistųjų pasiūlyta trauktis šalių susitarimu, išmokant ir per 9 tūkst. eurų siekiančias kompensacijas, rašo „Lietuvos žinios“.

URM rinksis ekspedicijų į Igarką dalyviai (3)

Ketvirtadienį Užsienio reikalų ministerijoje (URM) įvyks ekspedicijų į lietuvių tremties vietas Igarkoje, Rusijoje, dalyvių susitikimas.

Būsimos koalicijos sudėtį gali lemti tai, kas bus greitesnis rinkimų naktį (25)

Valdančiųjų koalicijų pamatai sudėliojami iš anksto, o kas pirmas pradės derybas dėl koalicijos formavimo, priklausys ir nuo konkuravimo greičio rinkimų naktį vykstant iš vieno partijos rinkimų štabo į kitą, sako politikos apžvalgininkė Jurga Tvaskienė.

Orai bus itin nemalonūs (12)

Antroje savaitės pusėje termometrų stulpeliai fiksuos malonią šilumą, tačiau dėl gūsingo vėjo ir kritulių dienos bus subjurusios ir nemalonios. Kiek gražesnis bus šeštadienis, tačiau sekmadienį oras vės, vėl pasipils lietus.