JAV ambasadorius: bevizis režimas - anksčiausiai 2009

 (49)
Lietuvos piliečiai be vizų į Jungtines Valstijas anksčiausiai galės vykti kitų metų pradžioje, teigia JAV ambasadorius Lietuvoje Johnas A. Cloudas. Išskirtiniame interviu Eltai diplomatas taip pat sakė nemanąs, kad šiuo metu yra iškilusi naujo Šaltojo karo su Rusija grėsmė, gyrė Lietuvos pastangas, skleidžiant demokratiją Irake ir Baltarusijoje, bei tikino, kad Vilnius su Vašingtonu draugais išliks ir pasikeitus Jungtinių Valstijų prezidentui.
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)
- Ar po to, kai Lietuva ir JAV pasirašė memorandumą dėl bevizių santykių, būtų galima tiksliau prognozuoti, kada Lietuvos piliečiai į JAV galės vykti be vizų?

- Visuomet buvau itin atsargus prognozuodamas tikslias datas. Kita vertus, nuo pat tada, kai čia atvykau prieš pusantrų metų, visada sakydavau, jog esu nusiteikęs labai optimistiškai, kad tai įvyks. Pasirašius ketinimų protokolą aš esu dar optimistiškiau nusiteikęs dėl to, kad Lietuva taps Vizų atidėjimo programos dalyve artimoje ateityje. Tai yra procesas, kuris reikalauja peržiūrėti fiskalinių metų, kurie tęsiasi nuo spalio 1 iki rugsėjo 30 dienos, duomenis. Tad manau, kad galime tikėtis kitų metų pirmoje pusėje.

- Minint penktąsias invazijos į Iraką metines, tiek Jungtinėse Valstijose, tiek Lietuvoje suaktyvėjo diskusijos dėl karių siuntimo į šią operaciją. Kuo Vašingtonui yra reikšmingas tokios mažos šalies kaip Lietuva dalyvavimas misijoje?

- Visada svarbu, kai draugai ir sąjungininkai dirba kartu. Lietuvos kariai Irake iki šiol vaidino labai svarbų vaidmenį. Lietuvos pajėgos Al Kuto mieste dabar reikšmingai prisideda prie saugumo šioje Irako dalyje. Mes labai sveikiname jų buvimą ten.

Tapo įprasta tik neigiamai kalbėti apie Iraką. Taip, sunkumų buvo, bet labai svarbu, kad mes sugebėjome iš valdžios pašalinti Sadamą Huseiną (Saddam Hussein) ir leisti Irako žmonės jį nuteisti. Turime prisiminti, kad S. Huseinas pažeidinėjo žmogaus teises, buvo įsiveržęs į dvi kaimynines valstybes.

Dabar į rinkimus Irake atėjo 12 milijonų žmonių, jie tuo didžiavosi. Pasiekta daug, ir Lietuva prie to labai prisidėjo.

- Lietuvoje prieš porą mėnesių didelio dėmesio sulaukė valstybės sekretorės Condoleezzos Rice pareiškimas, jog kalbos apie naują Šaltąjį karą su Rusija yra „hiperbolizuota nesąmonė". Prezidentas Valdas Adamkus savo ruožtu yra sakęs, kad sparčiai auganti Rusijos ekonomika gali skatinti Kremlių pradėti naują Šaltąjį karą. Ar tai reiškia, kad Vašingtonas ir Vilnius skirtingai žvelgia į santykius su Rusija?

- Ne. Manau, kad tiek Lietuva, tiek Jungtinės Valstijos bando dirbti su Rusija ten, kur galime. JAV bendradarbiauja kovos su terorizmu srityje, kovos su branduolinių medžiagų platinimu klausimais, visų pirma kalbant apie Iraną ir Šiaurės Korėją, taip pat daugelyje kitų sričių. Lietuva daro tą patį.

Tuo pat metu tiek JAV, tiek Lietuva nesutinka su Rusija tam tikrais klausimais, ir apie tai kalba. O mąstant apie Šaltąjį karą, prisimenu, kad tuomet nebuvo jokio bendradarbiavimo su Sovietų Sąjunga. Tai buvo laikotarpis, kai nerimavome - nuo krizės Kuboje iki įvykių Berlyne ir kitų įvykių - kad prasidės karas. Neįžvelgiu, kad tai būtų šiandienos realybė.

- Minėjote, kad tam tikrais klausimais nesutinkate su Rusija. Ar galite įvardyti šiuos klausimus?

- Pavyzdžiui, klausimais, susijusiais su žmogaus teisėmis, dėl priešraketinės gynybos, Kosovo. Yra daug atskirų klausimų, kuriais mūsų nuomonė nesutampa su Rusijos.

- Prasidėjus NATO viršūnių susitikimui Bukarešte, vis dar neaišku, ar Lietuvos bei JAV remiamos Ukraina ir Gruzija bus pakviestos prisijungti prie NATO Narystės veiksmų plano (interviu imtas trečiadienio popietę. - ELTA). Ar Jūs nuoširdžiai tikite, kad Rusija šiuo klausimu nedarys jokio poveikio sąjungininkams, ypač kai kurioms Europos šalims?

- Narystės veiksmų planas nėra narystės garantija - tai kitas žingsnis santykiuose su NATO. Sprendimas, ar planas bus pasiūlytas, bus NATO sprendimas. Tai nėra sprendimas, kurį priimant dalyvauja ne NATO šalys.

Į viršūnių susitikimą atvyksta ne NATO šalių atstovų, pavyzdžiui, Ukrainos, su kuria NATO jau bendradarbiauja, ponas Putinas yra kviestinis svečias. Taigi ten bus kitų dalyvių. Bet tai bus NATO sprendimas, kurį priims NATO narės.

Mes tvirtai tikime, kad Narytės veiksmų plano suteikimas šioms šalims atitiktų NATO ir šių valstybių interesus. Bet NATO yra organizacija, paremta konsensusu. Taigi pažiūrėsime, koks bus konsensusas tarp NATO šalių.

- Norėčiau pereiti prie kitos Lietuvos kaimynės - Baltarusijos. Čia valdžia ir šiandien chuliganiškais metodais bando užgniaužti opoziciją. Kokiomis priemonėmis, Jūsų nuomone, Lietuva galėtų padėti Baltarusijai įžengti į demokratijos kelią?

- Lietuva dirba labai pozityviai su Baltarusija, bandydama suteikti viziją, kaip Baltarusija gali žengti demokratijos link.

Lietuva padarė jau labai daug padėdama opozicijos politikams, Lietuvoje veikia Europos humanitarinis universitetas, jūsų Užsienio reikalų ministerija surengė didelį koncertą prie sienos su Baltarusija. Lietuva garsiai išreiškė poziciją Europos Sąjungoje (ES), kad svarbu leisti eiliniams baltarusiams keliauti į ES.

Be to, Lietuvos sėkmė yra pavyzdys Baltarusijai - Lietuvos demokratijos, laisvos rinkos ekonomikos sėkmė.

- Kaip manote, ar gali keistis Lietuvos ir JAV santykiai pasikeitus Jungtinių Valstijų prezidentui?

- Nesitikiu, kad kas nors keisis svarbiausiais klausimais, aktualiais Lietuvai ir JAV. Mes vis liksime draugai ir sąjungininkai. NATO iki šiol tvirtai rėmė visi Amerikos prezidentai, nuo pat Aljanso įsteigimo penktąjį dešimtmetį. Tai tęsis. Pareiškimas, kurį prezidentas George'as W. Bushas paskelbė Rotušėje 2002 metais, ir toliau liks JAV požiūriu, nepriklausomai nuo to, kas bus naujuoju prezidentu.

ELTA
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Privalomas sveikatos draudimas: ko iš tiesų už jį galima tikėtis (32)

Konstitucijoje teigiama, kad valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus.

Prienų rajone A. Užkalnis pateko į avariją (396)

Apžvalgininkas Andrius Užkalnis penktadienį Prienų rajone Laukiškių kaime pateko į avariją: slidžiame posūkyje išvažiavo į priešingą eismo juostą ir susidūrė su kitu automobiliu. Pats apžvalgininkas ir jo draugė Fausta Marija Leščiauskaitė nenukentėjo, tačiau kitam vairuotojui prireikė rimtesnės medikų pagalbos.

Išvyksta ištisos šeimos: nebesustabdo net tikrai dideli atlyginimai (894)

Vidutiniai kėdainiečių atlyginimai, pasirodo, jau lenkia net Kauno regioną, tačiau net ir tai nesustabdo žmonių nuo emigracijos. Iš kai kurių rajono vietovių į užsienį išvykstama šeimomis. Kėdainiuose gyventojų skaičius mažėja sparčiau nei visoje Lietuvoje.

A. Sysas: Seimas turėtų atmesti prezidentės veto dėl biudžetinių įstaigų vadovų (44)

Valdančiųjų Seimo frakcijų atstovai kritikuoja prezidentės Dalios Grybauskaitės veto dėl biudžetinių įstaigų vadovų kadencijų. Jų teigimu, valstybės vadovės siūlymas nepasiektų norimo rezultato, bet prikurtų didelių problemų regionuose, todėl viliamasi, kad veto bus atmestas.

Klaipėdos uoste prisišvartavo NATO nuolatinės parengties kovinių laivų junginio laivai (17)

Klaipėdos uoste penktadienį prisišvartavo NATO nuolatinės parengties jūrinės grupės kovinių laivų junginio laivai, fregatos „Roald Amundsen“ (Norvegija) ir „Evertsen“ (Nyderlandai).