Savo istorija trisdešimtmetė Audronė Miniotaitė pasidalino Seime vykusiame bendrame Savižudybių ir smurto prevencijos bei Neįgaliųjų teisių komisijų posėdyje, per kurį analizuojant neįgalios mamos nužudymu įtariamo 33 metų amžiaus kauniečio šachmatininko Aleksandro Jegorovo atvejį, buvo siekiama išsiaiškinti, kokios pagalbos trūksta sunkiai sergančius artimuosius slaugantiems žmonėms.
A. Miniotaitės mama mirė 2008 metais, jai tuo metu buvo 21-eri, mamai – 43-eji.
„Mama ilgą laiką slėpė savo ligą net nuo pačių artimiausių žmonių. Aš sužinojau apie ligą, ir buvo likęs tik mėnuo laiko, kol mama mirė. Mama mirė nuo sunkios vėžio formos, mano atveju slaugymas truko labai trumpai, ir jis neiškankino“, - kalbėjo jauna moteris.
Ji patikino, kad jos mama iki susergant ir sirgdama dirbo mokytoja, mokėjo mokesčius, buvo sąžiningas ir doras žmogus. Nors mamos slaugymo laikotarpis buvo trumpas, jauna moteris teigė spėjusi pajusti, „koks bejėgiškumo jausmas gali apimti kai kuriose situacijose, apima siaubas, panika“.
Reikalingo čiužinio nusprendė net nelaukti
Kalbėdama apie situacijas, kuomet artimieji jautėsi palikti vieni su savo problemomis, A. Miniotaitė prisiminė periodą, kai mama sirgdama pradėjo dusti gulėdama, todėl ilgą laiką teko jai praleisti tik sėdint.
„Sėdint vienoje padėtyje greitai išsivystė pragulos, ir kadangi informacijos jokiais būdais mums artimiesiems nebuvo suteikta, pradėjome ieškoti informacijos apie pragulų profilaktiką internete, iš pažįstamų, iš gerų žmonių“, - pasakojo moteris.
Nuvykusi į socialinės pagalbos centrą ji teigė išgirdusi, kad čiužinio mamai reikės laukti ne mažiau, kaip mėnesį. „Supratusi, kad po mėnesio jo apskritai nereikės, padėkojau, apsisukau ir išėjau“, - pasakojo A. Miniotaitė.
Greitoji neturėjo reikiamų resursų
Kita situacija, kurią prisiminė jauna moteris – buvo mamos gabenimas į ligoninę. Šeima pradžioje buvo nusprendusi nevežti ten mamos, bet ji pradėjo dusti net sėdėdama, tad artimieji nebežinojo, kaip jai padėti.
„Buvau paskambinusi į greitosios pagalbos dispečerinę, paprašiau, kad nurodytu laiku atvyktų, susitarėme dėl laiko ir paprašiau, kad atsivežtų geresnius neštuvus, atvyktų bent du vyrai, nes reikės nešti žmogų. Lyg ir dėl visko susitarėme, bet kai atvažiavo greitoji, paaiškėjo, kad neturėjo nei neštuvų, ir buvo tik vienas vyras. Ir buvo nurodyta patiems savarankiškai susirasti, kas galėtų padėti nunešti žmogų iš penkto aukšto iki mašinos. Supratau, kad sistema tikrai neveikia, reikia patiems viskuo rūpintis, ir po dienos mama ligoninėje mirė“, - dalinosi A. Miniotaitė.
Nori padėti kitiems
Jauna moteris kovodama su užgriuvusiais sunkumais patyrė nusivylimą valstybe. „Mano supratimu valstybė egzistuoja tam, kad galėtų užtikrinti kažkokią apsaugą žmonėms, ir kurti visuotinę gerovę, tačiau tuo labai suabejojau. Ir jeigu didžiausia pagalba yra vis dėlto artimieji, geri žmonės, tai kam apskritai valstybė reikalinga“, - klausė A. Miniotaitė.
Jauna moteris tikisi, kad ateityje atsiras informacinė sistema ligoniams ir artimiesiems, kur jiems gauti reikiamos pagalbos.
„Tikriausiai dažniausiai reikia psichologinės pagalbos. Nes kažkokiu bendru sutarimu su draugais, artimaisiais giminaičiais ta pagalba gali atsirasti, bet Aleksandro atveju, kaip supratau, tiesiog per ilgai truko slauga, kad dar kažkas iš pašalinių žmonių būtų suinteresuotas konkrečiai fiziškai padėti. 15 metų slaugęs mamą žmogus dabar yra teisiamas už silpnumo akimirką“, - kalbėjo A. Miniotaitė.
Moteris prašo, kad artimuosius slaugantiems asmenims būtų įvesta „slaugymo atostogų“ paslauga, kai identifikavus, kad žmogui yra per sunku pačiam pasirūpinti, būtų galima perimti slaugą, ir leisti psichologiškai ir fiziškai atsigauti.
Jaunos moters teigimu taip pat svarbus yra ugdymas. Ji siūlo tas dvi savaites, kuriomis planuojama pratęsti mokslo metus, skirti mokymams, kaip padėti savo artimiesiems.
„Kad jauni žmonės suprastų, kad net jei jie ir išvažiuos, emigruos, jie palieka čia savo artimuosius, kuriems reikės pagalbos, nes nėra resursų. Galbūt, galima padidinti algas slaugytojoms, bet jų tiesiog fiziškai nėra. Jų tikrai trūksta“, - kalbėjo A. Miniotaitė.
Vykdo pertvarkas
Socialinės apsaugos viceministras Eitvydas Bingelis teigė, kad šiuo metu su Sveikatos apsaugos ministerija diskutuojama, kad būtų pereita nu globos į slaugą.
Kaip pasiteisinusį pavyzdį jis minėjo integralios pagalbos į namus komandas, kurios atvažiuoja ir suteikia pagalbą žmonėms namuose. Esą tokios paslaugos iš struktūrinių fondų lėšų teikiamos 59 savivaldybėse.
Pasak jo, taip pat stengiamasi įgyvendinti institucinės globos pertvarką, kur didžiausias dėmesys kreipiamas į paslaugas bendruomenėje, kad jos būtų suteikiamos kuo arčiau namų. Bei stengiamasi įteisinti asmeninio asistento paslaugą, bet dar diskutuojama, koks jo turėtų būti išsilavinimas, ir ką konkrečiai jis galėtų daryti.
Paslaugų neužtenka
Socialdemokratė parlamentarė Raminta Popovienė atkreipė dėmesį, kad esamų paslaugų neužtenka.
„Šiandien reikalingiausios paslaugos yra numatytos – dienos pagalba žmogui į namus, kuri skiriama maksimum dvi valandas per dieną ir iki 10 valandų per savaitę, integrali pagalba į namus, žmogui, kuris turi sunkią negalią. Tai yra kompleksinė paslauga – ateina kinezeterapeutas, slaugos specialistai, socialiniai darbuotojai. Yra profesinė reabilitacija – projektai, kuriuos atlieka nevyriausybinės organizacijos“, - sakė R. Popovienė.
Tačiau didžiausia spraga, pasak jos, yra tais atvejais, kai žmogaus būklė dar neatitinka tų kriterijų, kurie reikalingi integraliai pagalbai gauti, bet jis yra, pavyzdžiui, po labai sunkios operacijos arba ligos, sunkiai juda.
„Dienos pagalbos – dviejų valandų per dieną jam taip pat bus mažai, nes, galbūt, jam reikia pagalbos pasigaminant pusryčius, pietus, vakarienę, ir tada gaunasi spraga“, - kalbėjo R. Popovienė.
Panaši situacija, jos teigimu, yra ir su transporto paslaugomis, kurių ypač trūksta regionuose.
Pasak parlamentarės, šios paslaugos yra išvardintos socialinių paslaugų kataloge, ir yra nustatomos vidiniais dokumentais.
„Aš inicijuosiu savo prašymą, nes tai yra ministerijos vidiniais dokumentais nustatyta, kad galbūt reikėtų praplėsti šiuos dokumentus ir atvesti iki natūralios gyvenimiškos patirties“, - pažadėjo R. Popovienė.
Siūlo peržiūrėti visą sistemą
Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas atsakingoms žinyboms, užtikrinant asmens duomenų apsaugą, siūlo panagrinėti savo mamos nužudymu įtariamo A. Jegorovo atvejį.
„Ar Aleksandras ir jo artimieji kada nors kreipėsi dėl Aleksandro mamos slaugos ne namuose? Ar buvo kreiptasi dėl mamos slaugos darbuotojams atvykstant į namus? Ar buvo kreiptasi dėl slaugai reikalingų priemonių? Gal – dėl finansinės paramos? Ar ji buvo suteikta ir per kiek laiko?“, - klausimus, į kuriuos turėtų sau atsakyti atsakingos institucijos vardijo M. Majauskas.
Parlamentaras taip pat akcentavo, kad reikia peržiūrėti, ir kokios pagalbos sulaukė pats A. Jegorovas.
„Ar Aleksandras kreipėsi pagalbos į medikus dėl savo fizinės ir psichinės būklės? Ar ji buvo suteikta? Ir kokia ji buvo suteikta? Jeigu jis kreipėsi ir ji nebuvo suteikta, tai akivaizdu, kad yra labai rimtos spragos. Jeigu jis nesikreipė, ar žinant, kad tai yra žmogus, kuris dešimt metų slaugo, negalvojame, kad tai yra ypatingos rizikos asmuo, susiduriantis su dideliais iššūkiais ir turėtų gauti pagalbą? Šiuo metu vyksta ikiteisminis procesas, klausimas, ar psichologai ir psichiatrai dirba su Aleksandru ir užtikrina jo savižudybės prevenciją?“, - kalbėjo M. Majauskas.