Aukštąjį išsilavinimą ir darbo patirties turintys jauni žmonės brukami į mokymus, kur jie žaidžia žaidimus arba yra tiesiogiai ruošiami emigracijai – mokomi, pavyzdžiui, kaip rašyti užsienio šalims pritaikytus gyvenimo aprašymus, praneša TV3 žinios.
© DELFI / Kiril Čachovskij

Maža to, birža užsibrėžusi apmokyti daugiau jaunuolių nei yra bedarbių. Na, o projekto suma – daugiau kaip 30 milijonų.

Už 30 milijonų – meditacija, kvėpavimo pratimai ir streso valdymas

Trečia valanda popiet. Būrelis nedirbančių ir nesimokančių jaunuolių kulniuoja į Vilniaus teritorinę darbo biržą. Biržoje jie – jau registruoti ir dabar antrą savaitę lanko paskaitas, kuriose turėtų atrasti save. Būtent taip vadinasi projektas. Jis skirtas žmonėms nuo 15 iki 29 metų.

„Kažkas panašaus į meditaciją būna. Pasakoja apie visokius kvėpavimo pratimus, kaip valdyti stresą, pasiruošti darbo pokalbiui“, – tikino Tomas.

Atėję į mokymus jaunuoliai užsiregistruoja, įsipila kavos ir prasideda paskaita. Dvi grupės gauna skirtingas užduotis ir turi be žodžių susitarti su priešininkais, kad jas įgyvendintų. Tai – viena iš projekto dalių. Dar jaunimas mokomas planuotis laiką, gerinti bendravimo įgūdžius. Vyksta ir teoriniai užsiėmimai, vizitai į įmones. Iš viso tokie mokslai trunka 4 mėnesius.

„Tikėjausi, kad čia bus toks konkrečiai dėl profesijos, o čia toks plačiąja prasme – atrask save, kaip geriau jaustis“, – kalbėjo Tomas.

Vadina laiko gaišimu

24-erių Jurgita dar spendžia, ar nori dirbti, ar toliau mokytis. Mergina sako, kad jai užsiėmimai įdomūs, bet pripažįsta, kad nemažai bendraamžių tai vadina laiko švaistymu.

„Kitiems, jei jie nebendraujantys, tai, manau, sėdėti taip ir tiesiog klausytis arba nebendrauti, kai vyksta kokie pokalbiai gana įdomūs, tiesiog laiko gaišimas“, – sakė ji.

Projektas jau beveik dvejus metus vykdomas visoje Lietuvoje.

Tikina išgirdusi raginimus emigruoti

Viena kaunietė TV3 žinioms pasakojo iš viso buvusi šokiruota. Ji susigundė kursais apie verslo pradžią, tačiau išgirdo kone tiesioginius raginimus emigruoti.

„Pradėjo pasakoti apie CV rašymą įvairiose šalyse – kuo skiriasi nuo Lietuvos. Tarkime, kaip reikia rašyti Anglijoje, Prancūzijoje. Ir viskas. Apie verslo kūrimą nebuvo nieko. Tiesiog apie CV. Tai pusė ten buvusių žmonių susirinko daiktus ir išėjo“, – tikino mergina.

Kitaip nei laiko švaistymu aukštąjį išsilavinimą turinti mergina to pavadinti negali.

„Sako: „Susiskirstykite grupelėmis ir, tarkime, ši grupelė rašo CV, kaip rašoma Prancūzijoje, ši – kaip Anglijoje, trečia – kitoje šalyje, paskui pažiūrėsime, ar gerai parašėte“, – pasakojo kaunietė.

Darbdaviai tikina, kad tai – absurdas

Panašių istorijų apstu ir darbdaviams atrodo, kad tai ne tik laiko, bet ir didelių pinigų taškymas. Projektui „Atrask save“ iš ES fondų skirta per 30 milijonų eurų. Dar beveik 3 milijonai atseikėti iš Lietuvos biudžeto. Vieno dalyvio mokymams vidutiniškai skiriama maždaug tūkstantis eurų.

Darbdavių atstovai tikina, kad tai – absurdas, nes darbuotojų dabar iš viso trūksta, jaunimo nedarbas siekia vos 4 procentus, o jokių apmokytų jaunuolių jie taip ir nesulaukia. Kol kas darbus susirado mažiau nei penktadalis kursus baigusių jaunuolių.

„Rezultatai projekto, matyt, rodo irgi, kad nereikia. Tik neatsiranda žmogaus, kuris gali pasakyti, kad karalius nuogas, kad šis projektas neturi prasmės ir, matyt, nėra nei kaip jį sustabdyti, nei kažkaip gražiai iš jo išeiti“, – sakė Darbdavių konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Levickis.

Vaidotas Levickis
Vaidotas Levickis
© DELFI / Kiril Čachovskij

Įtaria „Darbo partijos“ ranką

TV3 žinių šaltinių teigimu, projekto labai norėjo praėjusios kadencijos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Ypač projektu rūpinosi tuometė ministrė „darbietė“ Algimanta Pabedinskienė. Darbdavių konfederacija pasakoja, kad dėl projekto darbdavių niekas nieko neklausė.

„Mums realiai jau buvo pristatyta: „Štai, dabar mes darysime šitaip“. Mes sakome: „O kodėl Jūs darysite šitaip? Gal reikėtų daryti kitaip?“. Sulaukėme: „Ne, mes jau taip parašėme“. Tada ir kyla klausimų“, – pripažino V. Levickis.

Projektą nuo pat pradžių stebėjusių žmonių teigimu, „Darbo partijos“ interesai čia – tarsi ant delno. Klausimų esą kelia ir įmonės, laimėjusios konkursus įsisavinti Europos milijonus.

Viena iš tokių – Kaune įsisteigusi „Inlinen“. Jos vadovas Linas Pečiulaitis yra buvusio Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų vadovo Vytauto Šileikio įsūnis. V. Šileikis – A. Pabedinskienės bičiulis. Ji pati atėjusi iš analogiškų Marijampolės amatų rūmų.

L. Pečiulaitis bet kokias sąsajas su „darbiečiais“ neigia. Esą nereikia stebėtis ir dėl to, kad konkursą įmonė laimėjo pasiūliusi 3 kartus mažesnę kainą nei konkurentai. Verčiau esą reikia klausti, kodėl kiti siūlė didesnę.

Sutapimas ar ne, projekto pradžios metu ministrės patarėja Giedrė Vitė staiga šovė į „Darbo biržos“ viešųjų pirkimų skyrių, o netrukus tapo ir buvusio direktoriaus pavaduotoja.

Nemoka elementarių dalykų

Ir „Darbo birža“, ir ministerija projektą gina. Jaunuoliai – skirtingi, tad mokymai esą neturėtų stebinti.

„Nemažai mūsų klientų, jaunų žmonių, kurie neturi jokio profesinio pasirengimo, darbo patirties, iš viso turbūt nelabai yra dalyvavę ir pokalbiuose dėl darbo, todėl paslaugos yra atitinkamai pritaikomos“, – sakė „Darbo biržos“ Darbo rinkos departamento ekspertė Inga Liubertė.

„Jis nežino, kad sveikinantis su darbdaviu reikia žiūrėti į akis, kaip paduoti ranką. Šaržuodamas pasakysiu, bet yra žmonių, kurie bijo tiesiog nusiimti gobtuvą nuo galvos. Kai kuriuos žmones reikia mokyti, kad reikia praustis, išsiskalbti drabužius. Tai yra labai įvairūs dalyviai“, – tikino SADM atstovas Valdas Maksvytis.

Kodėl elementarūs dalykai aiškinami ir išsilavinusiems bedarbiams, niekas normaliai paaiškinti negali.

Valdas Maksvytis
Valdas Maksvytis
© Ūkininko patarėjas

Žada apmokyti daugiau bedarbių nei jų yra

Dar vienas niuansas – projekte iki kitų metų rudens ketinama apmokyti 35 tūkst. jaunuolių, nors dabar jaunų bedarbių registruota vos per 20 tūkst. Taigi planuojama apmokyti tiek, kiek nėra.

„Yra du keliai – arba tuos pinigus grąžinti ES, nevykdant šių projektų, arba vis dėlto investuoti į jauną žmogų“, – sakė V. Maksvytis.

„Tiek „Darbo birža“, tiek SADM yra ankstesnių sprendimų įkaitai ir turi vykdyti programas, nes, jei ją nutrauks, turės grąžinti pinigus. Tai mes, reiškia, visi dabar užsimerkime ir sakome: „Šis projektas – niekam nereikalingas, bet mes vis tiek jį vykdome“ , – situaciją apibūdino V. Levickis.

Projektas „Atrask save“ europinius pinigus įsisavins iki kitų metų rudens.

Atsiliepimai skiriasi

DELFI primena jau rašę apie šį projektą. Teigiama, kad jis turėtų paskatinti niekur nedirbančius ir nesimokančius jaunuolius pasikeisti. Projekto vadovė Aurelija Babiliūtė tuomet pasakojo apie sėkmės istorijas, tačiau ne visi jo dalyviai, švelniai tariant, su ja sutiko.

Balandžio 25 dieną A. Babiliūtė apie „Atrask save“ pasakojo iš Vyriausybės, profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų sudarytos Trišalės tarybos nariams. Ji citavo ypač teigiamus projekto dalyvių atsiliepimus.

„Mano laimės žiburys buvo Lietuvos darbo birža su nuostabiu projektu „Atrask save“, kuris man davė motyvacijos ir pasitikėjimo savimi. Projektas ir tapo pradžia mano svajonės link. Daugybės atvirų pokalbių, žmonių vertinimų, žaidimų, testų ir kitokių užsiėmimų dėka esu motyvuota ir tikrai žinau ne tik, ko noriu, bet ir kaip man to siekti“, – teigė viena iš dalyvių, vardu Meda.

Silvestras sakė: „Tiek pats projektas, tiek visi jame sutikti žmonės mane paskatino patikėti, kad svajonės pildosi, tik reikia nebijoti jomis pasidalinti ir būtinai atsiras žmonių, galinčių padėti jas įgyvendinti“.

Kitaip apie „Atrask save“ kalbėjo DELFI redakcijai parašiusi Marija (vardas pakeistas). Į „Darbo biržą“ ji kreipėsi tuoj po studijų, bijodama, kad gali prisikaupti sveikatos draudimo skolų.

„Mane, kaip universitete besimokiusią, uolią studentę ėmė erzinti kalbos apie savęs pažinimą, trečioko lygio susipažinimo žaidimai. Kuo toliau, tuo mažiau domėjausi paskaitomis, nes jos atrodė bevertės. Vyko ir kiti užsiėmimai, tačiau jų nauda abejotina. Pavyzdžiui, konsultacija su psichologu, kuris paklausia: „Tai kuo būsi? Žinok, rinkai labai trūksta nekvalifikuotų darbuotojų“, – prisiminė ji.

Vis dėlto, ji nusprendė baigti programą, tačiau tada įvyko ją labiausiai papiktinusi dalis.

„Pasibaigus paskaitoms, man pranešė, kad dar mėnesį laiko privalėsiu atlikti praktiką pasirinktoje (tiksliau – paskirtoje) įmonėje. Nenoriu gilintis į darbo specifiką, kad nebūtų atskleista mano tapatybė, tačiau man paskirtas darbas buvo ne tik fiziškai sunkus, tačiau ir visiška vergvaldystė. Įmonės direktorius nuolat gąsdino, kad priduos mane darbo biržai, kad būsiu išbraukta už negerai atliekamą darbą“, – dėstė Marija.

Už šią praktiką ji negavo jokio atlygio, todėl padirbusi kelias dienas Marija teigė išėjusi „su trenksmu“.

Daugiausiai įdarbina prekybos tinklai

„Yra dvi tikslinės grupės. Pirma – jaunimas, kuris niekur nedirba ir nesimoko, bet yra registruotas darbo biržoje. Antra grupė – jaunimas, kuris net neregistruotas. Be to, projektas rašytas labai seniai, 2011/12 metais. Tuo metu buvo kitokia statistika“, – skaičių neatitikimą paaiškino A. Babiliūtė.

„Atrask save“ vykdo Lietuvos darbo birža ir Jaunimo reikalų departamentas, kuris turi 68 socialinius partnerius visoje Lietuvoje.

Trišalėje taryboje A. Babiliūtė pasakojo, kad nuo projekto pradžios 2015 metų rugsėjį įvyko 33 591 užsiėmimas. Be to, atliktos 1264 neplaninės užsiėmimų patikros. Projekto vadovė teigė, kad į projekto veiklas buvo išsiųsti 11 222 dalyviai, iš kurių 2576 šiuo metu jau yra įsidarbinę.

„Projekto dalyviai, kurie įsidarbino, jau yra užbaigę veiklas. Dar didžiulė dalis jų vykdo jas. Yra dalis, kurie nukreipiami į švietimą, į savarankišką darbą, t.y. pradeda savo verslą“, – tai, kodėl įsidarbina tik kas ketvirtas, aiškino A. Babiliūtė.

Tarp daugiausiai „Atrask save“ dalyvių įdarbinusių įmonių yra prekybos tinklai „Maxima LT“ (43 asmenys) ir „Palink“ (28), laikinojo įdarbinimo įmonės „Biuro“ (34) ir „Headex“ (19). Dalyviams pasiūlyti vidutiniai atlyginimai „ant popieriaus“ svyruoja nuo 515 iki 867 eurų.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Seimo socdemai su valstiečiais bando sudaryti slaptą paktą (30)

DELFI duomenimis, antradienį Seimo Socialdemokratų frakcijos bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų...

Dėl suvalgyto saldainio – konfliktas su prekybos centro apsaugos darbuotoju (44)

Prieš pirkdami maisto produktus turguje, nesibodite jų paragauti, o pardavėjai tai leidžia.

D. Adomaitis paskelbė galutinį rinktinės dvyliktuką papildyta trenerio interviu (129)

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės trenerių štabas likus kiek daugiau nei savaitei iki Europos...

Nusivylė „Emodži filmu“: pasigedau kritikos šiuolaikinėms problemoms

Dar kartą įsitikinau, kad kino teatruose karaliauja konsumerizmas ir prastos kokybės kultas. Ko...

J. Baronui pavyko pasprukti, nes nuo kojos buvo nuimta apykojė (44)

Po išpuolio sostinės Antakalnio mikrorajone esančioje picerijoje policijos ieškomas tris kartus...

1 euras Odesoje – per dideli pinigai: parodė, ką galima nusipirkti už centus (135)

Pigiau nei Odesoje – sunku surasti. Šiame Ukrainos kurorte už centus galite važinėti viešuoju...

Feisbuke plinta kliedesys apie žiurkių mėsą (20)

Visus melagingos naujienos bruožus turinti nuoroda antradienį pradėjo plisti tarp socialinį...

Beveik 20 metų japonus pažįstantis lietuvis papasakojo, kas jį stebina iki šiol (1)

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Azijos studijų centro (ASC) vadovas dr. Aurelijus Zykas DELFI...

Barselonoje buvo planuojamas kur kas didesnis išpuolis (4)

Vienas iš įtariamų išpuolio Barselonoje rengėjų teisme pripažino, kad buvo planuojama įvykdyti...