Jau septyni laureatai nenori Nepriklausomybės medalio

 (11)
Trečiadienį apie sprendimą nepriimti medalio paskelbė žinoma disidentė, viena "Katalikų kronikos" leidėjų ir platintojų Nijolė Sadūnaitė bei kunigas Jonas Kastytis Matulionis.

Bendrame pareiškime N. Sadūnaitė ir J. K. Matulionis šį sprendimą aiškina kaip protestą "prieš bailią prezidento laikyseną dėl SSRS padarytų Lietuvai skolų atlyginimo".

"Taip pat norime atkreipti žmonių dėmesį į pavojų Lietuvos nepriklausomybei, kurią šiandieną keliate, pažeisdamas Konstituciją, proteguodamas Lietuvoje politines jėgas su jų parsidavėliška dvasia, pasenusiomis idėjomis ir senais pažadais", teigiama pareiškime.

N. Sadūnaitė prezidentą dėl jo teikiamų apdovanojimų kritikavo ir per Vasario 16-ąją surengtą ceremoniją. Tuomet į Prezidentūrą atėjusi N. Sadūnaitė garsiai protestavo prieš ordinų įteikimą parlamentarei Kazimierai Prunskienei, kurią teismas pripažino slapta bendradarbiavus su KGB, ir pirmajam atkurtos nepriklausomos Lietuvos Vyriausybės vidaus reikalų ministrui Marijonui Misiukoniui, buvusiam kadriniam KGB karininkui.

Šią savaitę prezidento skirtų Nepriklausomybės medalių atsisakė signatarai Algirdas Endriukaitis, Algirdas Patackas, Romualda Hofertienė, Atkuriamojo Seimo deputatė Rūta Gajauskaitė bei Kauno kunigas Robertas Grigas.

Savo sprendimą jie aiškina tuo, kad jaučiasi įžeisti dabartinės apdovanojimų skyrimo praktikos bei kaltindami prezidentą nesuprantant laisvės kovų dalyvių kančių.

Tuo tarpu Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis ir jo pavaduotoja Rasa Juknevičienė pareiškė priimsią apdovanojimą.

Prezidento atstovė spaudai Violeta Gaižauskaitė sakė žurnalistams, kad šalies vadovas, teikdamas apdovanojimus, atsižvelgia į specialios komisijos rekomendacijas.

Atstovė spaudai pridūrė, kad pats prezidentas turi konstitucinę teisę teikti apdovanojimą, įvertindamas vieno ar kito žmogaus nuopelnus, tačiau "būtų juokinga vadovautis vien tuo, kad žmogus nori apdovanojimo, ar jo nenori".

"Nori ar nenori - tai nėra argumentas, rašant dekretą dėl apdovanojimo", pažymėjo V. Gaižauskaitė.

Praėjusį šeštadienį prezidentas pasirašė dekretą, kurio Nepriklausomybės medalis skiriamas visiems 1990-1992 metų Aukščiausios tarybos - Atkuriamojo Seimo deputatams, kariams savanoriams, pasipriešinimo dalyviams, signatarams.

Iš viso medaliu prezidentas apdovanojo beveik 400 asmenų, tarp kurių yra ir signatarai, teismo pripažinti sąmoningai bendradarbiavę su KGB - Virgilijus Čepaitis ir Kazimiera Prunskienė, bei už pasikėsinimą sukčiauti kalintas parlamentaras Audrius Butkevičius.

Numatoma, kad į ketvirtadienį Prezidentūroje vyksiančią medalių ir ordinų teikimo ceremoniją susirinks per 300 asmenų, todėl prezidentui teikti apdovanojimus padės tautiniais drabužiais pasipuošę jaunuoliai.

Nepriklausomybės medaliai yra tiksli 1928 metais įsteigto apdovanojimo kopija, tik antroje jo pusėje įrašyta nauja data "1990-2000".

Prieškario metais medaliais apdovanota apie 44 tūkst. asmenų. Paskutinieji apdovanojimai įteikti 1940 metų vasario 16 dieną.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Seimas iš naujo svarstys pataisas dėl vidaus sandorių savivaldybėse

Seimas atnaujins diskusijas dėl vidaus sandorių. Parlamentarai antradienį sutiko iš naujo svarstyti prezidentės Seimui grąžintą Viešųjų pirkimų įstatymą.

Atstūmęs G. Palucką, S. Skvernelis rado laiko G. Landsbergiui pildoma (63)

Premjeras Saulius Skvernelis antradienį pareiškė artimiausiu metu nesusitiksiantis su naujuoju Socialdemokratų partijos pirmininku Gintautu Palucku, tačiau rado laiko susitikimui su opozicinių konservatorių lyderiu Gabrieliumi Landsbergiu.

Teisiami socialistai mojuoja raudona vėliava (13)

Klaipėdos apygardos teisme pradėta nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje Giedrius Grabauskas su bendrais kaltinami veikę prieš Lietuvą, kūrę antikonstitucines grupes ar organizacijas ir dėl veiklos, viešų raginimų smurtu pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą, kurstymo prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę.

Kas atsitiko R. Karbauskiui? (184)

Į Seimo rinkimus „valstietis“ Ramūnas Karbauskis ėjo su daug žinančio ir sprendžiančio, organizuojančio lyderio įvaizdžiu, tačiau po nesėkmių, pabirusių po rinkimų, jo įvaizdis pradėjo blėsti, pastebi LRT.lt kalbinti politologai Lauras Bielinis ir Rima Urbonaitė.

Kauno garbės piliečių vardas – šokėjams Norvaišoms ir L. Mažyliui (8)

Kauno miesto savivaldybės taryba antradienį nusprendė Kauno miesto garbės piliečių vardą šiemet suteikti sportinių šokių šokėjams, treneriams Jūratei Elenai ir Česlovui Norvaišoms, o kitąmet – Vytauto Didžiojo universiteto profesoriui Liudui Mažyliui, Berlyne radusiam Vasario 16–osios nepriklausomybės aktą.