Vakaro dalyviai taip pat išvys subtilų japonišką šokį "Sakura, sakura" ir bus kviečiami kartu pašokti tradicinį šio festivalio šokį - Bon Odori. Bus pristatytas ir japoniškas kardo kovos menas - kendo. Vakaro svečiai bus vaišinami suši.
Obon yra šiek tiek į Vėlines panaši japonų budistinė tradicija, švenčiama 3-4 dienas maždaug rugpjūčio viduryje. Įspūdingiausia yra paskutinioji šios šventės diena. Gyvųjų pasaulyje Obon metu apsilankiusios dvasios palydimos atgal, paleidžiant į upes gausybę degančių žibintų. Popieriniai švyturėliai dažnai neša ir laiškus - atsisveikinimus, palinkėjimus ar žodžius, kuriuos garsiai išsakyti tiesiog nedrąsu.
Obon metu yra pagerbiami mirę artimieji ir protėviai. Japonai tiki, kad Obon metu protėviai trumpam sugrįžta aplankyti savo šeimos. Nors Obon ir yra mirusiųjų šventė, ji tikrai nėra niūri, nes tikima, jog tai vienintelė galimybė kartą per metus susitikti su savo mirusiais artimaisiais. Festivalio metu dėvimi tradiciniai vasariniai kimono - yukata, šokama ir mėgaujamasi maistu.
Obon festivalio pradžioje japonai turi įdomią tradiciją: iš pagaliukų padaro kojytes agurkams ir baklažanams ir pastato juos prie namo vartų ar durų. Tikima, kad šios daržovės su kojytėmis simbolizuoja karvę ir arklį - ant jų artimųjų aplankyti atjos protėviai, kirsdami ribą tarp mūsų ir dvasių pasaulio. Kai Obon pasibaigia, šios daržovės yra paliekamos prie vandens (bet niekad neįmetamos į vandenį), kad protėviams būtų lengviau sugrįžti į mirusiųjų pasaulį.
Obon dažnai vadinamas ir žibintų festivaliu. Japonijoje prie kiekvieno kapo yra ir senovinis akmeninis žibintas, kuris uždegamas tik kartą per metus - per Obon ir žymi dvasių sugrįžimą į šį pasaulį. Taip pat yra tradicija Obon pabaigoje pagaminti žibintus iš popieriaus ir paleisti juos plaukti upe. Šie žibintai turėtų dvasioms nušviesti kelią ir padėti grįžti atgal į savo pasaulį.
Labai svarbi Obon festivalio dalis - linksmi Bon šokiai arba Bon Odori. Tai bendruomeniškoji šventės dalis, kai didelėje aikštėse susiburia kaimynai, bendruomenės nariai ir visi kartu ratu šoka nesudėtingus, tačiau užburiančius šokius. Viena legenda pasakoja, kad po mamos mirties vienas budistų vienuolis, vardu Mokuren, pamatė regėjimą, jog jo motinos siela vis dar yra nerami, nes negali išeiti iš šio pasaulio. Šį savo regėjimą jis papasakojo savo mokytojui, kuris jam patarė padaryti gerų darbų bendruomenei, kad kompensuotų blogus savo mamos poelgius. Vienuolis Mokuren paklausė savo mokytojo, ir jo mamos siela nurimo ir iškeliavo į dvasių pasaulį. Tai pajutęs vienuolis nejučiomis pasinėrė į džiaugsmingą šokį, kuris vėliau pavadintas Bon Odori. Kiekviename Japonijos regione šis šokis šokamas šiek tiek kitaip, yra daug jo variacijų, šokio pagrindą sudaro tik keli pasikartojantys judesiai šokant ratu. Tačiau svarbiausia ne šokis, o šventėje vyraujanti nuostabi bendruomeniškumo dvasia.
