J. Požela: sveikatos apsaugos sistemoje reikia vengti radikalių sprendimų

 (98)
Parlamentaras Juras Požela žada inicijuoti parlamentinių partijų susitarimą dėl sveikatos apsaugos sistemos strategijos, jeigu būtų paskirtas sveikatos apsaugos ministru.
Juras Požėla
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Jo kandidatūrą vadovauti Sveikatos apsaugos ministerijai pirmadienį pasiūlė valdančiosios Socialdemokratų partijos valdyba. Sprendimą dėl to kitą savaitę priims partijos prezidiumas.

„Mes neturime aiškios strateginės vizijos, kuria kryptimi mūsų sveikatos apsaugos sistema turėtų vystytis. Kitose srityse, kuriose mes turime gerą proveržį, pavyzdžiui, krašto gynyboje ar energetikoje, mes sugebėjome tikrai susitarti su kitomis politinėmis partijomis. Aš manau, kad tai yra būtinas dalykas ir sveikatos sistemoje“, - BNS pirmadienį sakė politikas.

„Sveikatos apsaugos sistema yra be galo jautri, čia reikia vengti radikalių greitų sprendimų ir reikia daugiau dialogo tiek su medikais, tiek su politikais. (...) Aš manau, kad tas pusmetis yra labai geras laikas susitarti dėl strategijos“, - pridūrė jis.

Pasak J.Poželos, tos strategijos tikslas turėtų būti „išvengti tų mirčių, kurių galima išvengti, ir pratęsti gyvenimą tų žmonių, kurių galima pratęsti“, nes Lietuvoje sąlyginai daug žmonių miršta nuo alkoholio vartojimo, kraujotakos ligų.

Pasak kandidato vadovauti Sveikatos apsaugos ministerijai, nuo kraujotakos sistemos ligų 2014 metais mirė beveik 23 tūkst. žmonių, tiesiogiai nuo alkoholio vartojimo - 758 asmenys.

„Prioritetas yra, apie tai šneka kiekvienas, bet mums vis nepavykdavo pasiekti, yra perėjimas nuo gydymo prie prevencijos“, - sakė J.Požela.

Parlamentaras teigė matantis galimybę priimti greitus sprendimus, kurie iš esmės pakeistų Lietuvos situaciją savižudybių prevencijos srityje. Jo pateiktais duomenimis, Lietuvoje 2014 metais nusižudė 930 žmonės ir pagal šį skaičių šalis pirmauja Europoje.

Pasak J.Poželos, siekiant tai išspręsti, reikia gerinti gyventojų psichologinę sveikatą: „Mums reikia žymiai labiau pasitikėti nevyriausybiniu sektoriumi, dedu dideles viltis į psichologinės pagalbos tarnybas“.

„Su jomis mums pavykdavo Seime rasti tikrai tokią pozityvią kalbą, bet kažkodėl tai sprendimai nebūdavo priimami jokie. Tai, aš tikiuosi, kad čia atsiras postūmis“, - kalbėjo socialdemokratas.

Paklaustas, kokia jo nuomonė skiepų atžvilgiu, kandidatas teigė esantis „už skiepus“, tačiau nepalaikė siūlymų atžalų neskiepijančius tėvus bausti baudomis. Visgi jis sakė kol kas nežinantis, ar atšauks nuo sausio įsigaliojusį įsakymą, pagal kurį ikimokyklinio ugdymo įstaigoms draudžiama priimti nuo poliomielito, tyrimų ir raudonukės neskiepytus vaikus. Draudimas galioja tik naujai į darželius ateisiantiems vaikams, šiuo metu juos lankantys neskiepyti vaikai išprašomi nebus.

„Visai negatyviai žiūriu į baudas apskritai kaip į formą prievartos, mums reikia pasiekti žmonių sąmoningumo aukštesnį lygį, labiau juos edukuojant“, - sakė jis.

Jeigu J.Poželą paskirtų vadovauti Sveikatos apsaugos ministerijai, 33-jų politikas būtų jauniausias ministras šioje Vyriausybėje.

„Aš tai priimu kaip didelį iššūkį ir labai aiškiai suprantu, kad būsiu po padidinamuoju stiklu būtent dėl savo amžiaus, bet tai mane tik įpareigoja stengtis dirbti, nedaryti klaidų ir siekti gerų sprendimų“, - kalbėjo parlamentaras.

Galutinį sprendimą dėl J.Poželos kandidatūros kitą savaitę priims Socialdemokratų partijos prezidiumas. Ministrus skiria ir atleidžia prezidentas ministro pirmininko teikimu.

J.Požela yra Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys, Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas.

Sveikatos apsaugos ministro postas liko laisvas, kai iš jo atsistatydino socialdemokratė Rimantė Šalaševičiūtė. Kol nėra paskirtas naujasis ministras, laikinai Sveikatos apsaugos ministerijai pavesta vadovauti finansų ministrui Rimantui Šadžiui.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Prof. R. Lopata: mano nuomone, tai yra originalų originalas

Vasario 16-osios akto suradimui nereikėjo jokių didelių investicijų: užteko asmeninės profesoriaus Liudo Mažylio iniciatyvos ir menko Vytauto Didžiojo universiteto finansavimo komandiruotės išlaidoms padengti, sako VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas Šarūnas Liekis.

Vasario 16-osios akto atradėjas L. Mažylis: portretas

Lietuvos nepriklausomybės aktą Berlyne radusį profesorių Liudą Mažylį jo bendražygiai ir studentai apibūdina kaip tikslumą mėgstantį smulkmenišką dėstytoją ir aistringą kolekcionierių.

Dėl M. Adomėno teisinės neliečiamybės spręs nauja komisija

Seimas nusprendė sudaryti naują komisiją, kurį spręs dėl Seimo nario Manto Adomėno teisinės neliečiamybės.

A. Bumblauskas ragina kol kas nesidžiaugti: nelabai pasitikiu tokiais atradimais (112)

Vilniaus universiteto profesorius Alfredas Bumblauskas sako, kad Vokietijoje rastas, kaip manoma, Vasario 16-osios Lietuvos nepriklausomybės aktas gali būti ne originalas, o tik posėdžio protokolas. Jis kartoja iki šiol nežinojęs profesoriaus Liudo Mažylio, kuris tokiems atradimams esą neturi reikiamos kompetencijos.

Už lygybės ir įvairovės puoselėjimą apdovanoti L.Donskis, „Baltic Pride“ rengėjai, krizių centro vadovė (8)

Ketvirtą kartą surengtuose Nacionaliniuose lygybės ir įvairovės apdovanojimuose už gyvenimo nuopelnus įvertintas pernai miręs filosofas Leonidas Donskis.