J. Panka: esame įsitikinę, kad grėsmė yra

 (553)
Konstitucinės teisės ekspertas Vytautas Sinkevičius teigia, kad referendumo dėl žemės pardavimo užsieniečiams organizatoriai apkvailino žmones, nes neįspėjo apie būsimas pasekmes.
J. Panka: esame įsitikinę, kad grėsmė yra
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

Ar referendumas, dėl kurio organizavimo surinkta 300 tūkst. piliečių parašų, bus teisėtas? Žurnalisto Edmundo Jakilaičio pokalbis su Mykolo Romerio universiteto profesoriumi Vytautu Sinkevičiumi, Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininku Zenonu Vaigausku ir referendumo iniciatyvinės grupės nariu Juliumi Panka.

– Pacituosiu sausio 24 dienos Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo esminį sakinį: „Negali būti daromos tokios Konstitucijos pataisos, kuriomis būtų paneigti Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje įsipareigojimai“. Pone Sinkevičiau, kaip Jūs suprantate šį teiginį ir kaip šiame kontekste atrodo būsimas referendumas dėl žemės pardavimo užsieniečiams?

– Šis teiginys reiškia, kad yra nustatyta tam tikra Konstitucijos pataisų darymo tvarka. Norint į Konstituciją įrašyti nuostatą, kuri nesuderinama su įsipareigojimais, kylančiais iš narystės ES, reikia pakeisti konstitucinį aktą dėl narystės ES. KT netiesiogiai pasakė: jeigu bus padaryta Konstitucijos pataisa ir įtvirtintas draudimas pirkti žemę užsieniečiams, ji bus pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai.

– Tačiau teoriškai juk galima keisti stojimo sutartį, ratifikuoti ją visų Europos Sąjungos valstybių parlamentuose, taigi referendumo nuostatą, jei jai būtų pritarta, įmanoma įteisinti?

– Šiuo atveju KT atkreipė dėmesį į tai, kad Konstitucija yra vientisas aktas. Vadinasi, joje tuo pat metu negali būti dviejų skirtingų, viena kitą paneigiančių taisyklių. Jeigu pagal vieną taisyklę užsieniečiai galės įsigyti žemę, o pagal kitą ne, tai ką reikš Konstitucijoje nustatytos taisyklės? Žmogus, remdamasis Konstitucija, gali ginti savo teises. Tai kuria norma jis turės naudotis? Ta, kuri draudžia ar ta, kuri leidžia? Tokiu atveju nebūtų įmanoma išaiškinti mūsų Konstitucijos. KT nepasakė, kad negalima keisti Konstitucijos. Jis išaiškino, kad reikia paisyti pataisų darymo taisyklių. Šiuo atveju taisyklių yra nesilaikoma ir todėl yra pagrindas pripažinti referendumu priimtą sprendimą prieštaraujančiu Konstitucijai. Tai daro patį referendumą beprasmiu, nes jo rezultatas bus niekinis.

– Pone Panka, ar Jūs sutinkate su profesoriaus teiginiais, kad referendumas bus beprasmis?

– Ne. Referendumas yra rengiamas keturiais, o ne vienu klausimu. Teisininkai ir kai kurie VRK nariai pasisakė: jeigu KT paskelbtų nuostatą dėl žemės nepardavimo užsieniečiams antikonstitucine, kitos referendumo nuostatos būtų įteisintos.

– Iš tiesų, yra ir kitų siūlymų. Pavyzdžiui, mažinti referendumui surengti būtinų parašų skaičių tris kartus. Akivaizdu, kad ši nuostata neprieštarautų Konstitucijai. Pone Sinkevičiau, ką Jūs manote?

– Būtų neįmanoma nustatyti, už kokią nuostatą žmogus balsavo. Juk piliečiai balsuos vieną kartą ir biuletenyje užbrauks tik „taip“ arba „ne“. Nebus galimybės įteisinti jokių nuostatų.

– Pone Vaigauskai, Jūs susilaikėte balsuodamas dėl šio referendumo teisėtumo. Kokiais motyvais Jūs vadovavotės?

– Tais, kad Lietuvos piliečiai turi teisę pareikšti savo valią referendume. Jo metu piliečiai gali priimti ir naują Konstituciją ir netgi tokius straipsnius, kurie ir į galvą gali neateiti. Ir pati Konstitucija yra priimta referendumu. Žinoma, dabar mes susiduriame su sudėtinga teisine problema, kaip turi būti suformuluota Konstitucijos pakeitimui teikiama nuostata. Dar rugpjūčio mėnesį referendumo iniciatorių siūlomos nuostatos tekstas buvo suderintas su Seimo teisės departamentu, šis tas paredaguota, bet tada dar nebuvo tų reikalavimų, kurie atsirado po sausio 24 dienos KT nutarimo. Dabar atsiranda šiek tiek kitokios nuostatos.

– Pone Sinkevičiau, ar Jūs turite priekaištų VRK? Ji pasiūlo Seimui skelbti referendumą, ir tiek, o jeigu tauta pritartų nuostatoms, tada pasisakytų KT. Gal Jūs matote kitokį, teisingesnį šios dilemos sprendimo būdą?

– Turime atsakyti į klausimą: ar reikia rengti referendumą iš anksto žinant, kad klausimas, dėl kurio jis rengiamas, prieštarauja Konstitucijai? Turime pagalvoti, kas oficialiai turi pasakyti, kad klausimas prieštarauja Konstitucijai ir ar galima rengti tokį referendumą.

– Jei teisingai supratau, Jūs siūlote Seimui, prieš skelbiant referendumą, kreiptis į KT?

– Manau, tai yra vienintelis ir racionalus kelias teisiniu būdu išspręsti šią situaciją. Jei visas Seimas kreipsis į KT, kreipimasis iš karto sustabdys Seimo nutarimo dėl referendumo galiojimą tol, kol KT paskelbs sprendimą. Kita vertus, KT, nagrinėdamas, ar Seimo nutarimas skelbti referendumą neprieštarauja Konstitucijai, žiūrės ne tik į nutarimo priėmimo tvarką, bet ir į esmę. O esmė yra, ar klausimas, kuris teikiamas referendumui, prieštarauja Konstitucijai, ar ne. Jei teisėjai pasakys, kad klausimas prieštarauja, galbūt KT išaiškins, išplėtos 1994 metais priimtą doktriną, pasakys, kad tokie referendumai negali būti rengiami.

– Pone Panka, kaip Jums toks scenarijus?

– Referendumo iniciatoriai siekia, kad referendumas įvyktų. Bet kokios kliūtys iki referendumo kenkia tam tikslui.

– Jūs norite, kad referendumas įvyktų, o po to KT pasakys, kad jis niekinis. Nepanašu, kad tai racionalu.

– Kiek teisininkų, tiek nuomonių. Profesoriaus, buvusio KT teisėjo, nuomonė viena, o, pavyzdžiui, Konstitucijos kūrėjos, teisininkės Zitos Sličytės – radikaliai kitokia. Ji teigia, kad niekas negali nurodinėti tautai, nes tauta priima, keičia Konstituciją, tauta gali priimti ir naują Konstituciją.

– V. Sinkevičius: Taip, tauta turi teisę keisti Konstituciją, bet tauta neturi teisės pakeisti fundamentalių vertybių, įtvirtintų joje. Tauta negali pakeisti prigimtinių žmogaus teisių ir laisvių, atimti suvereniteto, paneigti demokratijos ir panašiai. Tauta, turėdama galią kurti ir keisti Konstituciją, yra suvaržyta pačios Konstitucijos. Pavyzdžiui, tauta negali referendumu nustatyti, kad rinkimų teisę turi tik vyrai, o moterys ne, nes būtų pažeistas asmenų lygiateisiškumo principas. Tauta, įgyvendindama suverenitetą, yra saistoma fundamentaliomis vertybėmis ir negali daryti visko, ko užsimano.

– Tačiau žemės pardavimas užsieniečiams turbūt nėra fundamentali vertybė?

– V. Sinkevičius: Niekas nekvestionuoja tautos teisės išspręsti žemės pardavimo klausimą. KT nepaneigė tautos valios ir nepasakė, kad taisyklių nustatyti negalima. Jis pasakė vienintelį dalyką: norint patvirtinti tas taisykles, reikia išstoti iš ES. Jeigu referendumo organizatoriai būtų formulavę tokį klausimą: ar sutinkate, kad žemę draudžiama parduoti užsieniečiams, dėl to mes išstojame iš ES ir grąžiname milijardus litų ir dar mokame baudas, vargu būtų surinkti žmonių parašai. Tautai, prieš rengiant referendumą, reikia sakyti tiesą, o ne šiaip sau eiti populistiniu keliu tvirtinant, kad išsaugosime Lietuvos žemę. Žmonės buvo suklaidinti. Ir visuomenę į keblią situaciją įstūmė ne pasirašiusieji, o tie, kurie rinkdami parašus, nepasakė tiesos.

– J. Panka: Nemanau, kad elgėmės nesąžiningai. Manau, kad reklama dėl stojimo į ES buvo nesąžininga. Referendume dėl stojimo buvo daug emocijų ir mažai praktinių diskusijų, žinių. Žmonės tik dabar ima suprasti, kas iš tiesų buvo priimta prieš 10 metų. Rinkdami parašus dėl šio referendumo, mes sakėme ir sakome tiesą. Dar kartą kartoju: teisininkų vertinimai yra skirtingi. Mes manome, kad tautos valia yra svarbiausias dalykas. Paklauskime jos, o tada jau politikai turės aiškią užduotį, kaip įgyvendinti tautos valią. Esu tikras, kad tai įmanoma padaryti ir neišstojant iš ES, ir tikiu, kad mums nereikės mokėti jokių baudų. Pažiūrėkime į Vengriją.

– Jei referendumas laimėtų, jo teiginiai būtų pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai. Tačiau tai būtų aiškus signalas politikams tų pačių rezultatų siekti keičiant įstatymus. Tai ir būtų referendumo rezultatas?

– J. Panka: Taip. Juk nerengėme referendumo prieš dvejus ar trejus metus. Mes laukėme politikų reakcijos, laukėme normalių saugiklių. Pavyzdžiui, Vokietijoje, Danijoje užsieniečiams labai sunku įsigyti žemės. Kai pamatėme, kad politikai nieko nepadarė, mes ir inicijavome referendumą.

– Pone Vaigauskai, ar teisingai suprantu Jūsų asmeninę poziciją, kad referendumas turi įvykti, jei parašai surinkti teisingai ir teisėtai, o jau po to galima aiškintis, ar jo nuostatos neprieštarauja Konstitucijai?

– Tai būtų negeras scenarijus. Panašiai susiklostė ir dabar. KT sprendimas priimtas prieš savaitę, o VRK sprendimą dėl parašų rinkimo lapų išdavimo priėmė dar rugpjūtį. Jei KT sprendimą žinotume anksčiau, mūsų sprendimas būtų kitoks. Komisija neturi aukščiausio lygio specialistų, kurie pasisakytų ypatingai sudėtingais klausimais. Kai kalbame, kokie aukšti reikalavimai keliami Konstitucijos pakeitimo tekstams, reikėtų labai rimtai galvoti, kaip tą tekstą įrašyti į parašų rinkimo lapus, nes lapuose įrašytas tekstas negali būti keičiamas.

– Jeigu VRK būtų nutarusi, kad referendumas neteisėtas, ji būtų pripažinusi savo pačios klaidą, nes prieš pusę metų išdavė parašų rinkimo lapus, kurių negalėjo išduoti?

– Greičiau būtume pripažinę savo neįžvalgumą, nes nežinojome, kad KT šiek tiek pakeis doktriną dėl Konstitucijos vientisumo.

– Pone Panka, ar vis dėlto yra sąžininga kvailinti žmones ir kalbėti apie tai, kad į Lietuvą atvažiavę užsieniečiai išpirks miškus, žemes, nusausins upes... Ar Jūs iš tiesų matote tokią grėsmę? Juk Jūs puikiai žinote, kad užsieniečiai ir dabar randa būdų pirkti žemę, miškus?

– Taip, jie perka žemę, tačiau tai daroma neteisėtai, per tarpininkus. Šią problemą referendumas ir išspręstų. Mes nekvailiname žmonių, mes esame įsitikinę, kad grėsmė yra. Pasaulyje pilna pavyzdžių.

– Kodėl Jūs teigiate, kad užsieniečiai iškirs miškus? Ar lietuviai negali taip elgtis?

– Jeigu nesi susijęs su šia žeme, jei esi atėjūnas, tai ir neturi sentimentų žemei. Yra patarlė: geras paukštis savo lizdo neteršia. Pažiūrėkime, kas vyksta Ekvadore, kitose šalyse. Į jas ateinančios didelės korporacijos nepaiso ekologijos, jos išnaudoja, pasiima naudą ir kai lieka plynės, išvažiuoja kitur.

– Pone Vaigauskai, jei referendumas įvyks, kada tai bus?

– Įstatyme yra numatytas mechanizmas, kada jis gali įvykti, Seimas turi gana platų pasirinkimą. Referendumas gali vykti nuo gegužės vidurio iki liepos vidurio. Vienintelė data, sutampanti su rinkimais, yra gegužės 25 diena. Tada vyks rinkimai į Europos Parlamentą ir galbūt Prezidento rinkimų antras turas.

www.lrt.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Interpeliacijas krašto apsaugos ir žemės ūkio ministrams remia tik opozicija (1)

Valdančiųjų frakcijų atstovai trečiadienį ketina palaikyti krašto apsaugos ministro socialdemokrato Juozo Oleko ir žemės ūkio ministrės „darbietės“ Virginijos Baltraitienės atsakymus į interpeliacijos klausimus.

Emigracijos tragedija turi ir nematomą pusę: specialistai Lietuvai žada labai liūdną ateitį (246)

Emigracijos mastai stulbina. Kas valandą iš Lietuvos išvyksta 4–5 žmonės. Per dieną – beveik 100. Per metus šalį palieka per 35 tūkst. lietuvių.

K. Komskis gina brolį: taip galėjo pasitaikyti bet kuriam medžiotojui (160)

Pasklidus žiniai, kad vakar medžioklės metu Seimo nario Kęsto Komskio brolis nušovė pasieniečių tarnybinį šunį, parlamentaras pripažįsta, kad incidentas labai nemalonus ir tikrai netyčinis, įvykdytas ginantis. Anot parlamentaro, nepaisant to, brolis medžiotojas Arvydas Komskis savo veiksmų neišsižada ir ketina bendradarbiauti su visomis tarnybomis.

V. Baltraitienė: J. Miliaus atleidimas yra politizuotas premjeras atleidimą vadina teisėtu (27)

Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė sako, jog Maisto ir veterinarijos tarnybos vadovo Jono Miliaus atleidimas yra politizuotas ir kol kas neaišku, kas nuo spalio 5 dienos laikinai vadovaus tarnybai.

Nedrausmingiems parlamentarams siūloma nurėžti algas (26)

Seimo nariui, be svarbios pateisinamos priežasties nedalyvavusiam Seimo posėdžiuose, kuriuose iš anksto buvo numatyti ir numatytu laiku įvyko balsavimai dėl teisės aktų priėmimo, to mėnesio atlyginimą siūloma sumažinti po 5 procentus už kiekvieną praleistą posėdį. Taip pat po 5 procentus siūloma sumažinti parlamentaro algą už kiekvieną praleistą komiteto ir komisijos posėdį.