J. Olekas prisipažino premijos N. Putinaitei neskyręs dėl Just. Marcinkevičiausleidėjai pasitiki ekspertų komisija

 (864)
Krašto apsaugos ministras socialdemokratas Juozas Olekas patvirtino nutaręs neskirti Patriotų premijos filosofės Nerijos Putinaitės knygai „Nugenėta pušis. Ateizmas kaip asmeninis apsisprendimas tarybų Lietuvoje“.
Juozas Olekas
Juozas Olekas
© DELFI (D.Pipo nuotr.)

Krašto apsaugos ministerijos (KAM) atsiųstame ministro komentare teigiama, kad taip J. Olekas pasielgė dėl knygoje išdėstyto požiūrio į poetą Justiną Marcinkevičių.

„Gerbdamas kiekvieno asmens teisę turėti ir reikšti nuomonę, turiu pateikti ir savo asmeninį požiūrį į Justiną Marcinkevičių ir jo kūrybą, kurią kaip pavyzdį pateikia Nerija Putinaitė savo knygoje. Prasidėjus Sąjūdžiui už laisvę ne vieną ir ne du kartus teko stovėti Sąjūdžio tribūnoje už Justino Marcinkevičiaus nugaros. Sovietiniais metais, skirtingai nei Nerija Putinaitė, sėmiausi tvirtybės iš Justino Marcinkevičiaus kūrybos, pasirinkdamas jo „ašarą dievo aky, Lietuva kur tu eini“ ar skiemenuotą LIE-TU-VA“, – teigia J. Olekas.

Todėl atsižvelgdamas į Patriotų premijos skyrimo nuostatus bei visuomenės reakciją, jis sako priėmęs sprendimą premijas skirti autorių leidybiniam kolektyvui, atstovaujamam leidinio sudarytojos Julijos Reklaitės, už Lietuvos miestų architektūros gidų leidybos projektą ir knygą „Kaunas 1918-2015. Architektūros gidas“ ir už knygą vaikams ir jaunimui „Jie grįžta per pilnatį“ Kristinai Gudonytei.

„Gimiau tremtyje. Augau sovietinės okupacijos metais. Noriu pasakyti, kad sovietiniais laikais, skirtingai nei tai daro kritikuojantys mane asmenys, į bažnyčią nueidavau dažniau, nei tą darau laisvoje Lietuvoje“, – sprendimą dėl Patriotų premijos teikimo pakomentavo krašto apsaugos ministras J. Olekas.

Krašto apsaugos ministerija anksčiau paskelbė, kad jos knyga „Nugenėta pušis: ateizmas kaip asmeninis apsisprendimas tarybų Lietuvoje“ bus apdovanota už gaivų oro gūsį į sovietmetį.

Leidėjai: pasitikime komisija

„Mano asmeninis vertinimas neigiamas – vis dėlto politiniai sprendimai neturėtų taip stipriai daryti įtakos vertinimo komisijos pasirinkimams“, – penktadienį DELFI sakė Lietuvos leidėjų asociacijos (LLA) vykdomoji direktorė Aida Dobkevičiūtė.

LLA atsakinga už premijos administravimą – deleguoja ekspertus į vertinimo komisiją, renka paraiškas, pildo dokumentus, veda posėdžius. Pasak A. Dobkevičiūtės, galutinį sprendimą priima ministerija – premijos finansuotoja.

Aida Dobkevičiūtė
Aida Dobkevičiūtė
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

„Mes pasitikime deleguotų ekspertų nuomone, svarstymai buvo ilgi, šįmet buvo pateikta labai įdomių knygų, buvo iš ko rinkti, buvo keli rinkimo etapai. Tokia mūsų pozicija“, – sakė leidėjų atstovė.

Leidėjai neslepia apie J. Oleko sprendimą sužinoję nelauktai – per šešerius metus tokių atvejų nebūta. Juoba pati ministerija buvo leidusi skelbti laimėtojų pavardes. „Toks precedentas įvyko pirmą kartą. O dėl tolesnio bendradarbiavimo su KAM – ateities klausimas“, – kalbėjo A. Dobkevičiūtė.

A. Dobkevičiūtei nesinorėtų, kad šios svarbios premijos neliktų. Ji tikisi, kad Knygų mugėje bus pagerbti kitų dviejų premijų laureatai. „Tačiau išviešinimas tokiu būdu mums nemalonus, tie, kurie dirbame prie šios premijos, esame šiek tiek sutrikę“, – teigė pašnekovė.

N. Putinaitė iš karto nuspėjo, kodėl užkliuvo J. Olekui

„Galima spėti, tokia reakcija kilo dėl mano pasisakymų, svarstymų, dėl sovietmečio vertinimų, tokių asmenų kaip Justinas Marcinkevičius vertinimo“, – ketvirtadienį DELFI kalbėjo N. Putinaitė.

Ji sako knygoje apie Just. Marcinkevičių kalbanti nedaug – tik tiek, kiek jis savo kūriniuose formavo ateizacijos pavidalą. „Turbūt čia ne tiek reakcija į pačią knygą, kiek reakcija į mano tam tikrus kritinius pasisakymus, tam tikrus mitus, kurie atėję iš sovietmečio. Man toks sprendimas primena tarybinius metus, kai kažkas būdavo ideologiškai netinkamas“, – kalbėjo N. Putinaitė.

Nerija Putinaitė
Nerija Putinaitė
© DELFI (T.Vinicko nuotr.)

Konkurso vertinimo komisiją sudarė literatūros ekspertai Antanas Gailius, Inga Mitunevičiūtė, Jūratė Čerškutė, Rimantas Kmita, Loreta Žvironaitė-Ūdrienė, KAM Viešųjų ryšių departamento direktorė Rūta Apeikytė ir Gynybos politikos ir planavimo departamento direktorė Giedrė Statkevičiūtė.

Savo knygoje N. Putinaitė analizuoja sovietinėje Lietuvoje vykdytą ateizavimo politiką. Remdamasi archyvų medžiaga, viešais ideologiniais propagandiniais tekstais, laikraščių publikacijomis, ji dėmesį telkia į „švelnųjį“ (ne represyvųjį) ateizacijos politikos pavidalą ir aprašo, kaip valdžia ieškojo tokių ateizavimo priemonių, kurios ne atstumtų visuomenę, o ją paskatintų bendradarbiauti.

Aptariamas visuomenės, siekusios rasti sugyvenimo su režimu būdą, pozityvus atsakas į valdžios politiką. Knygoje tiriami atskiri buvusių kunigų (Jono Ragausko, Adomo Šerno, Vytauto Starkaus) viešo tikėjimo atsisakymo atvejai, nagrinėjamas 7-ajame dešimtmetyje ir vėliau reiškęsis skaitytojų pasakojamų „ateistinių autobiografijų“ reiškinys, jų tapimas propagandine priemone. Knygoje analizuojamas ir lietuvių tautos dainiumi tituluojamo poeto J. Marcinkevčiaus laikysena sovietmečiu.

N. Putinaitė – filosofė, vertėja, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja, buvusi švietimo ir mokslo viceministrė, buvusi prezidento Valdo Adamkaus patarėja švietimo klausimais.

Patriotų premijų konkursas šįmet buvo rengiamas jau šeštą kartą, jame varžėsi 42 knygos.

www.DELFI.lt
Savaitės naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Lietuvoje

Kitokia Lietuva: tėvas išprievartavo sesę, sūnus motinai sulaužė ranką (55)

Nuo Palangos tilto žingsniuojant J. Basanavičiaus gatve galima sutikti žmones, nuo kurių nekvepia kvepalais. Paprastai jie nešiojasi didelius krepšius ir ieškodami priduodamos taros nuodugniai patikrina kiekvieną šiukšlių dėžę.

Tyrimas atskleidė, kas lietuvius skatina vartoti alkoholį: rezultatai nustebino (154)

Remiantis statistikos departamento pateiktais duomenimis, lietuviai – viena daugiausiai alkoholio suvartojanti tauta pasaulyje. Ir nors tokia statistika susilaukia skeptiškų vertinimų, vaizdai iš Joninių šventimo akimirkų kasmet kartojasi – daug lietuvių tiesiog nemoka gerti ir nusitašo iki žemės graibymo. O kas ir kada paskatina lietuvius gerti?

Mirė Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė M. Matušakaitė (7)

Birželio 24 d. Kaune, Panemunės senelių namuose, mirė Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė, dailėtyrininkė, architektė, drabužių dizainerė, humanitarinių mokslų daktarė Marija Matušakaitė (1924-2016).

Temperatūra kils iki šiemet neregėtų aukštumų (61)

Po bene karščiausio savaitgalio šią vasarą gali smogti dar vienas škvalas, tad artimiausiomis dienoms reikėtų pasisaugoti ir karščio, ir gūsingos vėjo bei lietaus, LRT RADIJUI pasakojo sinoptikė Margarita Kirkliauskaitė.

Orai: karštis varys prie vandens telkinių (18)

Kaitri saulė ir svilinantis karštis – šie žodžiai geriausiai apibūdina artimiausių dienų orą. Tiesa, sekmadienį įvyks pokyčiai. Pajūryje, tikėtina, kad jau dienos metu bus debesuota. Kitur debesys pasirodys tik vakare ar naktį. Daug kur numatomi lietūs ir perkūnija. Ateinanti savaitė prasidės kontrastingais orais.