„UAB „Nota Bene“ yra viena iš didmeninės prekybos bendrovių, orientuota į tiekimą jėgos struktūroms, jai vienodai gerai sekėsi laimėti viešųjų pirkimų konkursus KAM vadovaujant bet kurios politinės partijos atstovui, įskaitant ir konservatorių ministrę R.Juknevičienę“, – atsakydamas į konservatorių parengtos interpeliacijos atvejus teigia J.Olekas.
Jo atsakymai registruoti Seimo posėdžių sekretoriate, parlamento salėje ministras juos pristatys trečiadienį.
Socialdemokrato teigimu, jo atstovaujama partija nėra gavusi finansinės naudos iš bendrovės „Nota Bene“ ar jos akcininkų. Jie nėra parėmę nei Lietuvos socialdemokratų partijos, nei atskirų jos narių ar jiems priklausančių fondų.
Sulaukęs priekaištų dėl viešųjų pirkimų skaidrumo krašto apsaugos ministras interpeliacijoje atkerta, kad valdant konservatoriams 2012 metais panaikintas Resursų planavimo departamentas, ir „KAM nebuvo atskiro padalinio, atsakingo už krašto apsaugos sistemos (KAS) vykdomų viešųjų pirkimų kontrolę“.
J.Olekas teigia, kad jo sprendimu pernai sausį įsteigtas KAM Įsigijimų departamento Įsigijimų valdymo ir priežiūros skyrius.
„Pradėtos atlikti sutarčių projektų peržiūros, KAS perkančiųjų organizacijų vykdomų viešųjų pirkimų procedūrų, parengtų pirkimų įgyvendinimo planų, pirkimo dokumentų vertinimas. KAS perkančiųjų organizacijų atstovams organizuojami mokymai. KAM iniciatyva Seime priimtos Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos, įtvirtinusios nepatikimų tiekėjų sąrašą ir galimybę atmesti tokiame sąraše esančių tiekėjų pasiūlymus“, – teigia ministras.
Klausiamas, kodėl „Nota Bene“ nėra įtrauktas į nepatikimų tiekėjų sąrašus, J.Olekas tvirtina, kad Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos, įtvirtinusios nepatikimų tiekėjų sąrašą ir galimybę atmesti tokiame sąraše esančių tiekėjų pasiūlymus, įsigaliojo tik šių metų sausio 1-ąją.
„Deja, bet įstatymas atgaline data neveikia“, – sako ministras.
Preliminari sutartis su minėta įmone dėl lauko virtuvės atsarginų dalių ir įrankių pasirašyta 2014 metais. Jos vertė – 1,6 mln. eurų. Tais pačiais metais 174 tūkst. eurų įsigyta virtuvės įrankių ir kitos įrangos. Pasak J.Oleko, nustačius, kad bendrovė kariuomenei dalį įrankių pardavė nepagrįstai brangiai, be to, jie nebuvo to gamintojo, kuris numatytas konkurse, tolesnė sutartis su „Nota Bene“ nebuvo vykdoma.
„Pripažinus, jog UAB „Nota Bene“ padarė nusikalstamą veiką, tai leistų šią bendrovę ilgam pašalinti iš viešųjų pirkimų. Vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu, jei tiekėjas arba jo darbuotojai yra pripažinti padarę atitinkamas nusikalstamas veikas per pastaruosius 5 metus, negali dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose. Jeigu kariuomenė būtų tik civiline tvarka nutraukusi ginčo sutartį ir grąžinusi reikalavimų neatitinkančias prekes, tai nebūtų užkirtę kelio UAB „Nota Bene“ dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ateityje, todėl buvo priimtas sprendimas laukti ikiteisminio tyrimo pabaigos ir priklausomai nuo jo rezultatų spręsti, kokių veiksmų imtis toliau“, – aiškina ministras.
Jis tvirtina apie pastebėtą galimą nusikalstamą veiką nepranešęs prezidentei ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, nes nebuvo pasibaigęs patraukimo teisinėn atsakomybėn procesas.
„Informacija buvo pranešta toms institucijoms, kurių funkcijos yra susijusios su nusikalstamų veikų tyrimu. Tai buvo padaryta, siekiant užtikrinti objektyvų, visapusišką ir nešališką faktų ištyrimą, nesudarant prielaidų daugiau ar mažiau politizuoti esamą problemą“, – pabrėžia J.Olekas.
Interpeliacija J.Olekui inicijuota po to, kai rugpjūčio 30 dieną Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) paskelbė, kad kariuomenė aštuonis kartus didesne nei rinkos kaina pirko virtuvės reikmenų. VPT duomenimis, 2014-aisiais kariuomenė pjaustymo lentelę įsigijo už 180 eurų, kai identiška lentelė parduotuvėje tuo metu kainavo 28 eurus, duonriekį peilį – už 142 eurus, jo kaina parduotuvėje – 13 eurų. Kepsniams naudojama šakutė pirkta už 184 eurus, kiaurasamtis – už 70 eurų, galąstuvas – už 103 eurus, peilis mėsai kapoti – už 250 eurų. Sietelis įsigytas už 161 eurą, skirtingų dydžių samteliai – už 243 eurus ir 258 eurus.
Teisėsauga šiuo metu vykdo ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo. Tiriama, ar bendrovė „Nota Bene“ siekė nuslėpti nuo Lietuvos kariuomenės tikrąjį lauko virtuvės agregatų gamintoją, kai klijavo „Karcher - Futuretech“ prekės ženklą ant Lietuvoje įsigytų prekių. Taip pat vykdomas atskiras tyrimas dėl piktnaudžiavimo, siekiant dėl įsigijimo išaiškinti atsakingus asmenis krašto apsaugos sistemoje.
Praėjusią savaitę „Nota Bene“ buvo įtraukta į nepatikimų tiekėjų sąrašą. Tai reiškia, kad bendrovė trejus metus galės būti eliminuojama iš visų valstybės institucijų organizuojamų viešųjų pirkimų. Į šį sąrašą įmonę įtraukė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, įsigijusi iš „Nota Bene“ turistines prekes, kurių ji nepristatė nustatytu laiku.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė dėl susidariusios situacijos paragino prisiimti atsakomybę krašto apsaugos ministrą. Juozas Olekas iš pareigų nesitraukia, sakydamas, kad pažeidimus išaiškino jo vadovaujama krašto apsaugos sistema, o visi duomenys perduoti teisėsaugai.
A. Kubiliui nepatiko J. Oleko atsakymai
Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius piktinasi krašto apsaugos ministro Juozo Oleko atsakymais į interpeliacijos klausimus, laiko juos neišsamiais ir ciniškais.
„J. Oleko atsakymai į interpeliacijos dėl „auksinių šaukštų“ skandalo klausimus pasižymi ypatingu politiniu cinizmu ir įžūlumu. Atsakymuose bandoma įrodyti, kad buvusi ministrė Rasa Juknevičienė ir konservatorių Vyriausybė yra kalti, kad ministras Juozas Olekas pripirko „auksinių šaukštų“. Galima tik stebėtis, kad ministras savo atsakyme neįvardija ir Prezidentes kaltės dėl to, kad tuo metu, kai J. Olekas vadovavo ministerijai, kilo šie skandalai“, – ironizuoja Seimo opozicijos lyderis.
Pasak A. Kubiliaus, tokia ministro laikysena jau nebestebina: „Tikėtis iš ministro garbingo elgesio, savo atsakomybės suvokimo nebeturime vilties, nes toks elgesys tinka ir Premjerui, ir Seimo Socialdemokratų frakcijai. Tačiau, mūsų įsitikinimu, jis visiškai netinka krašto apsaugos sistemai, kurios viena iš pamatinių vertybių yra kario ir karininko garbė, taip pat ir prisiimant asmeninę atsakomybę“.
Pasak A. Kubiliaus, socialdemokratai ir kitų valdančiųjų frakcijų atstovai, balsuodami už ministro J. Oleko tinkamumą pareigoms, kartu labai aiškiai pasakys, kad jiems tinka ir „auksinių šaukštų“ tradicijos.
Trečiadienį Seimas ketina apsispręsti dėl Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos inicijuotos interpeliacijos krašto apsaugos ministrui J. Olekui.
Seimo nariai, vadovaudamiesi Konstitucija ir Seimo statutu, teikdami interpeliaciją ministrui J. Olekui pareikalavo atsakyti į 9 klausimus, susijusius su ministro atsakomybės stygiumi, delsimu imtis adekvačių veiksmų ir skandalo Krašto apsaugos ministerijoje slėpimu.
Ministro J. Oleko klausiama, kodėl neprisiimama asmeninė atsakomybė už gynybai skirtų lėšų švaistymą, kai ministras yra vienintelis biudžeto asignavimų valdytojas. Teiraujamasi, kokie argumentai bus naudojami dialoge su visuomene, ypač bandant paaiškinti krašto apsaugos finansavimo didinimo svarbą, kai KAM skendi lėšų švaistymo skandale.
Interpeliacijos iniciatoriai domisi, kodėl UAB „Nota bene“ yra dažniausiai viešųjų pirkimų konkursus laiminti įmonė; klausiama, ar jos akcininkai yra finansavę Lietuvos socialdemokratų partiją (LSDP) bei kodėl sutartis su šia įmone nebuvo nutraukta, nors skandalingos pirkimo aplinkybės buvo žinomos dar nuo 2015 m. pavasario.
Taip pat ministro klausiama, ar buvo pareikalauta atsakingų institucijų imtis veiksmų, kad tokie švaistymai nepasikartotų, o ydinga viešųjų pirkimų sistema ministerijoje būtų pakeista. Opozicija klausia, kodėl dėl UAB „Nota bene“ nebuvo kreiptasi į Viešųjų pirkimų tarnybą (VPT), nors apie situaciją žinota daugiau kaip metus; taip pat, kodėl nebuvo informuota Prezidentė, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Opozicija teiraujasi, kaip J. Olekas įsivaizduoja darbą krašto apsaugos ministro pareigose, jei nepasitikėjimą juo pareiškė Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Seimo statutas numato, kad sesijos metu ne mažesnė kaip 1/5 Seimo narių grupė gali pateikti interpeliaciją Ministrui Pirmininkui ar ministrui, reikalaudama paaiškinti šių pareigūnų priimtų sprendimų motyvus.
Gavęs interpeliaciją, Vyriausybės narys privalo ne vėliau kaip per dvi savaites perduoti Seimo Pirmininkui raštišką atsakymą, su kuriuo supažindinami Seimo nariai. Gavęs atsakymą į interpeliaciją, Seimas sesijos metu turi jį apsvarstyti savo posėdyje ne vėliau kaip per 5 darbo dienas.