„Atsitikus katastrofai, pačios svarbiausios minutės ir buvo tos pirmos minutės, kada gelbėjimo operacija buvo pati reikalingiausia ir svarbiausia, tą galiu pasakyti kaip komplimentą, padarė tikrai tą pradžią Švedijos gelbėjimo tarnyba, o kaip tas buvo sukoordinuota su Lietuvos galimybėmis, tai čia jau reikia... Jūs viską matėte, viską žinote ir tada spręskite patys“, – penktadienį žurnalistams sakė J. Kairys po apsilankymo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdyje.
Jis pasidalino savo mintimis ir atsakė į Seimo narių klausimus, susijusius su NSGK vykdomu lėktuvo „An-2“ gelbėjimo operacijos parlamentiniu tyrimu.
J. Kairys parlamentarams leido suprasti, kad, jo vertinimu, gelbėjimo operacijos buvo nesugebėta tinkamai koordinuoti. Jo manymu, šaltame jūros vandenyje plauste pilotai galėtų išsilaikyti apie 6 valandas.
Patyręs lakūnas nemano, kad pagal vieną atvejį reikia viską vertinti. „Tų atvejų gyvenime gali būti įvairiausių ir tam reikia tikrai būti pasiruošus, tos gelbėjimo tarnybos, koordinavimo tarnybos arba bet kuri gelbėjimo tarnyba, esanti aerouostuose, jos tam yra sudarytos, tam yra leidžiamos valstybės lėšos, ten turėtų būti ir kompetencija, ir atsakomybė, ir būtent tas veiksmas, kada jis reikalingas ir koks reikalingas“, – žurnalistams sakė J. Kairys.
Jam susidarė įspūdis, kad į Baltijos jūrą nukritęs lėktuvas buvo tupdomas minimaliai įmanomu greičiu. „Jeigu jis nėra sudaužytas, su nutrūkusiais sparnais, kitomis detalėmis, aš manau, jis buvo tupdomas minimaliu greičiu. Vienas lakūnas, aš įsivaizduoju, turėtų tupdyti, antras – ruošti gelbėjimosi įrangą“, – svarstė jis.
J. Kairio nuomone, iš tokios lėktuvo konstrukcijos, nukritus jam į vandenį, tikrai yra sudėtinga išsigelbėti.
„Kol kas sunku kalbėti apie tai, suprantu, kad iš tokios konstrukcijos lėktuvo išsigelbėti, kai lėktuvas nukrenta į vandenį, tikrai yra sudėtinga“, – mano akrobatinio skraidymo meistras J. Kairys.
Penktadienį NSGK nariai išklausė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado plk. Renato Požėlos, VSAT Aviacijos rinktinės vado plk. Viktoro Račiūno paaiškinimų.
Į posėdį taip pat turėtų atvykti Karinių oro pajėgų vadas (KOP) plk. Audronis Navickas, KOP štabo viršininko pavaduotojas operacijoms plk. ltn. Marius Matulaitis, KOP Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdybos vadas plk. ltn. Ramūnas Titenis.
Seimo sprendimu, NSGK tyrimą turės atlikti iki šių metų birželio 30 d.
VSAT paaiškino dėl sraigtasparnio
Iš penkių Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) turimų sraigtasparnių tik vienas galėtų vykdyti paiešką toli jūroje, tačiau lėktuvo „An-2“ paieškai jo pasitelkti nebuvo galima dėl vykdomų techninės priežiūros darbų prieš rugpjūtį numatytą misiją Viduržemio jūroje.
„Jeigu pirmą vakarą būtų prašę ir jeigu būtų mums reikėję dirbti giliai jūroje, tai mes būtume negalėję padėti. Būtume galėję padėti ten, kur ir padėjome“, - žurnalistams penktadienį Seime sakė VSAT vadas Renatas Požėla.
Jis dalyvavo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto, atliekančio parlamentinį tyrimą dėl lėktuvo paieškos ir įgulos gelbėjimo, posėdyje.
R.Požėlos teigimu, kiti keturi sraigtasparniai yra aprūpinti įranga tik darbams virš žemės ir į jūrą gali nuskristi ne daugiau kaip 12 jūrmylių (apie 22 kilometrai). Pasieniečių sraigtasparniai iš viso vykdė tris lėktuvo „An-2“ ir jo įgulos paieškos skrydžius virš Baltijos jūros. VSAT atstovai teigia, kad jų sraigtasparniai net ir be specialaus paruošimo operaciją vykdė šiek tiek toliau jūroje nei leidžiama - iki 18 jūrmylių (apie 33 kilometrų) nuo kranto.
VSAT Aviacijos rinktinės vadas pulkininkas Viktoras Račiūnas savo ruožtu tvirtino, kad per lėktuvo „An-2“ paiešką iš pasieniečių sraigtasparnio darytas ir Krašto apsaugos ministerijos (KAM) praėjusią savaitę paviešintas įrašas, kuriame matyti ruonis, filmuotas dienos metu. Tuo metu gegužės 20-osios naktį VSAT šilumai jautri kamera fiksavo kitą objektą.
„Kitos dienos metu buvo pastebėtas ruonis, sakykime, nufilmuota dienos metu, perjungta į termovizorinę kamerą ir matyti didžiuliai skirtumai. Dėl to (kito) objekto aš dar kartą pakartosiu - mūsų žmonių nuomone, tai tikrai negalėjo būti ruonis. Ten buvo kažkas kitas“, - žurnalistams penktadienį sakė V.Račiūnas.
Tačiau, jo teigimu, temperatūros pokytį naktį darytame įraše galėjo rodyti nebūtinai su lėktuvo nelaime susijęs objektas, o, pavyzdžiui, europadėklas ar balionas.
„Jeigu ten buvo kažkoks medžiagos gabalas, balionas, kuris jau keli mėnesiai plaukioja, tai termovizorius tą puikiai mato. Mes negalime to pasakyti, kokia buvo ten temperatūra - plius septyni ar plius 37. Tokių galimybių neturi niekas“, - aiškino V.Račiūnas.
Praėjusią savaitę viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai apie VSAT kamera gegužės 20-osios naktį užfiksuotą objektą, praėjusį penktadienį Krašto apsaugos ministerijoje buvo surengta spaudos konferencija, kurioje Jūrų gelbėjimo koordinavimo štabo viršininkas komandoras Artūras Andriušaitis ir Lietuvos kariuomenės Jungtinio Štabo viršininkas generolas Vilmantas Tamošaitis pristatė įrašą su ruoniu. Visgi VSAT teigia, kad ruonio įrašas darytas ne gegužės 20-osios naktį, o per vieną iš dieninių skrydžių.