Profesoriaus teigimu, būtent tokie yra tie jauni žmonės, daugiausiai studentai, bet ir mokslo daktarai, savaitę prieš Darbo kodekso priėmimą protestavę Kaune, Miesto sode, o dabar suvažiavę į Vilnių - prie Vyriausybės.
"Šitas, pirmiausia, studentų protestas prasidėjo tiek dėl bendrai gyvenimo būklės - kainų kilimo ir demokratinės diskusijos stokos, bet jis turi ir tam tikrų filosofinių prielaidų - neoliberalizmo kritiką. Neoliberalizmas reiškia tai, kada rinka arba didžiosios korporacijos susijungia su valstybės aparatu, ir tada didžiųjų korporacijų naudai yra priimami įvairūs įstatymai", - aiškino prof. G. Mažeikis.
Pasak jo, protestuotojai tikina, kad Darbo kodeksas "nėra naudingas jaunimui (...), bet, visų pirma, naudingas didžiosioms įmonėms lengviau priimti ir atleisti, ir padidinti darbo valandas, ir sumažinti atostogų trukmę".
"Kairiosios studentų grupės buvo įsitraukusios į įvairių profesinių sąjungų veiklas arba su jomis bendravo ir ten suformavo savo nuomonę ir pažiūras. Mano nuomone, štai šių studentų reikalavimai iš dalies yra pagrįsti, ir tai anaiptol nėra bręstanti demokratija, o subrendusi demokratija - tai, kad jie gali išreikšti savo nuomonę ir protestuoti, nepaisant to, kad jaučia nuolatinį teisėsaugos spaudimą, o ne derybas", - sakė prof. G. Mažeikis.
"Politinius sprendimus bandoma pakeisti administraciniais sprendimais, ir šioje vietoje mes matome konfliktą", - teigė G. Mažeikis.
Pasak jo, argumentai, kad jaunimas išėjo protestuoti jau "post factum", nėra pagrįsti, nes protestai jau savaitę vyko Kaune, "tik jų niekas nematė ir negirdėjo".
"Šita akcija Kaune buvo surengta, kad solidarizuotųsi su akcija Vilniuje, buvo įsivaizduojama, kad ar tai profesinės sąjungos, ar kokios nors kitos grupės organizuos, ir kadangi ta solidarumo akcija nelabai pavyko, kitaip tariant, nebuvo pagrindinio didžiojo veiksmo, tai todėl mes matome šitą "post factum", - aiškino G. Mažeikis.
Vertindamas pilietinį aktyvumą Darbo kodekso priėmimo metu, VDU mokslininkas nebuvo linkęs sakyti, kad visuomenė miega.
"Dalis visuomenės turi teisę sutikti su šituo Darbo kodeksu ir netgi jį aktyviai palaikyti, ir išsakyti savo argumentus, tačiau išties, jei pažiūrėsime, kaip yra kitose šalyse, kai yra priimami panašūs Darbo kodeksai, kaip dabar, pavyzdžiui, Prancūzijoje, tai šitos derybos yra paprastai labai aštrios. Neabejotinai, kad šitas Darbo kodeksas padeda vienoms dirbančiųjų grupėms, o kitų dirbančiųjų grupių galimybes ir teises bent kiek suvaržo, ir tų, kurių galimybes suvaržo, protesto akcijų buvo pasigesta. Jie neišsako arba negali ir nenori išsakyti savo pilietinės nuomonės", - dėstė G. Mažeikis.
Pasak jo, tai reiškia, kad ne visa visuomenė yra įsitraukusi į šitą pilietinę diskusiją.
"Tai, kad šitą pilietinę diskusiją organizuoja ne politinės partijos, o visuomeniniai, pirmiausia, jaunimo judėjimai, tai yra šios dienos paradoksas ir požymis. Nes šis Darbo kodeksas buvo kuriamas taip, kad jaunimui nuo to bus geriau, ir būtent jaunimas (...) ir kritikuoja štai šitą Darbo kodeksą ir jo priėmimo būdą. O tai, kad būtų diskutuojama su šitais studentais, tai šitos diskusijos su jais nematau. Jie yra grubiai atstumiami ir sakoma, kad nesikiškit, nedalyvavote prieš tai, dabar jau yra po to, su jumis neverta apie nieką kalbėti (...), ir šitas šaltumas tik papildo konfliktą", - teigė G. Mažeikis.
VDU mokslininkas pabrėžia, kad šie naujajai kairei atstovaujantys žmonės nėra prorusiški, kaip kartais matomi kairuoliai, o ir pati Rusijos valdžia nėra kairioji.
"Daugelis šitų žvilgsnių į naujosios kairiosios sąjūdžius ilgą laiką buvo tapatinamas su tuo, kad tai galbūt Maskvos ranka. Bet tai yra labai didelė iliuzija. Kremlius nieko bendro neturi su kairumu, tai yra oligarchų dešiniųjų valdžia, kurie patys save skelbia nauju konservatyviu judėjimu. Nieko bendro nei su komunizmu, nei su socializmu šita maskvietiška Kremliaus valdžia neturi", - sakė G. Mažeikis.
Jo teigimu, šita naujoji kairė pirmą kartą yra visiškai išsilaisvinusi ir nepriklausoma nei nuo Komunistų partijos buvusių stereotipų, nei nuo buvusios Darbo partijos ar kitų kažkokių socialistinių įsivaizdavimų.
"Jei jūs pažiūrėsite į jų šūkius ir jų diskusijas, jie nieko bendro savo pranešimais neturi su tuo, ką mes matėme marksizmo leninizmo šešėlyje. Jų filosofija ir autoriai yra visai kiti, jų pavyzdžiai nieko bendro neturi su sovietiniu paveldu, tai yra kita generacija kairiųjų, kurie yra laisvi nuo sovietinio paveldo", - konstatavo G. Mažeikis.