Įvardino, kodėl V. Putinui Baltijos šalyse lengva tikrai nebus

 (783)
Saugumo situacija Rytų Europos regione pastaraisiais metais pablogėjo ir kiekvienas žino, kad dėl to kaltas Kremliaus siekis įtvirtinti savo dominavimą posovietinėje erdvėje. Tačiau šįkart Rusija užsimojo kaip reikiant: aneksavo Krymą, pradėjo ginkluotą konfliktą Rytų Ukrainoje, užsiima provokacijomis ne tik prie rytinių NATO sienų, bet ir prie Švedijos bei Didžiosios Britanijos.
Sergejus Šoigu, Vladimiras Putinas
© Vida Press

Pavojaus varpai skamba taip garsiai, kad užstalės kalbos apie artėjantį karą tapo kasdienybe. Klausimas apie NATO pasiryžimą ginti Baltijos šalis irgi pakankamai dažnas, kartais pagardinamas liūdnais prisiminimais, kad pokariu partizanai taip laukė Amerikos pagalbos, bet ji neatėjo.

„Aš nežinau, ką dar amerikiečiai turi padaryti? Jie yra atvežę savo karius, atvežę savo ginkluotę, mūsų oro gynyba padidinta“, - stebisi Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Nerijus Maliukevičius, kurio nuomone, lietuviai pirmiausia patys turėtų suvokti esantys NATO ir stiprinti gynybinius šalies pajėgumus, užuot permetę atsakomybę sąjungininkams NATO.

Sugrįžo prie konvencinio atgrasinimo

Vakarų reakcija į Rusijos agresiją susidėjo iš keleto dėmenų: konvencinio atgrasymo NATO rėmuose, ekonominių Europos Sąjungos ir JAV sankcijų bei finansinės Vakarų institucijų paramos Ukrainai.

Tik prasidėjus kariniams veiksmams Ukrainoje NATO ėmėsi vadinamosios sąjungininkų užtikrinimo ir Rusijos atgrasinimo politikos, kurios esmė – pademonstruoti Maskvai, kad kišdama rankas prie Aljanso narių ji pasigailės. Atgrasinimu tarptautiniuose santykiuose siekiama įtikinti daugiau ar mažiau racionalų priešininką susilaikyti nuo agresyvių veiksmų parodant, kad priešininkas pats gali patirti didelės žalos.

NATO atgrasymas prieš Rusiją remiasi aktyvesniu aljanso ginkluotųjų pajėgų dalyvavimu rytinėse Aljanso valstybėse ir sąjungininkų nuraminimu, kad 5-asis Vašingtono sutarties straipsnis yra nekvestionuojama duotybė.

NATO sąjungininkų kariniai vienetai ėmė nuolat dalyvauti karinėse pratybose žemėje, ore ir ant vandens Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje. Ilgalaikių karinių pratybų formatas buvo pasirinktas specialiai, nenorint suteikti Maskvai preteksto mojuoti 1997 m. pasirašytu Steigiamuoju aktu dėl abipusių santykių, bendradarbiavimo ir saugumo, kuriame sutariama nedidinti konvencinių pajėgumų sutartuose regionuose, įskaitant Centrinę ir Rytų Europą.

Rusija šiuo dokumentu argumentuoja teiginius, kad aljansas negali kurti nuolatinių karinių bazių Rytų Europoje. NATO laikėsi nuosaikios politikos, todėl bet kokiuose svarstymuose apie atgrasymo priemones Rytų Europoje buvo vengiama termino „nuolatinė bazė“.

NATO viršūnių susitikime Velse sąjungininkai taip pat sutarė kurti aukštos parengties greitojo reagavimo pajėgų branduolį iš apytiksliai 4000-5000 sausumos karių, turinčių paramą iš oro bei jūros.

Vasarą Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje taip pat įsikurs NATO štabai, kurie koordinuos Lietuvos ir tarptautinių pajėgų pratybas.

Sąjungininkų užtikrinimo kampanija buvo pastiprinta ir įvairiausio rango JAV politikų bei NATO generolų vizitais į rytines valstybes, įskaitant JAV prezidento Baracko Obamos vizitą Estijoje ir Lenkijoje ir viceprezidento Joe Bideno apsilankymą Lietuvoje.

Laurynas Jonavičius
Laurynas Jonavičius
© DELFI / Kiril Čachovskij

„Ar NATO gins, jeigu pas mus kažkas atsitiks? Klausimas labai retorinis, bet kol kas nėra ženklų, kad negintų. Matome, kas vyksta: didėja pratybų skaičius, steigiamos vadavietės, karių daugėja, sustiprinta oro policijos misija. Tai ženklai, kad ruošiamasi. Kam ruoštis, jeigu tu paskui staiga nieko nedarai? Logiškai mąstant, tai ženklas, kad viskas veikia taip, kaip turi veikti“, - teigia Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto ekspertas Laurynas Jonavičius.

N. Maliukevičius: sukeliamas „karo rūkas“

N. Maliukevičiaus teigimu, pagrindinis Kremliaus tikslas yra sukelti abejonę ir priversti rytines NATO sąjungininkes nuleisti rankas jau dabar, kai iki jokių karinių veiksmų net nepriartėta. Kitaip tariant, kiekvienas atsidūsėjimas, kad NATO mūsų negins, Kremliaus veikėjams reiškia tik tai, kad jų darbas nenuėjo perniek.

„Abejonė yra natūralus jausmas, bet informaciniame kare ji yra vienas iš esminių įrankių, net pavadinčiau tai tokiu strateginiu abejonės skleidimu“, - sako N. Maliukevičius.

Pasak pašnekovo, toks „karo rūkas“ apsunkina sprendimų priėmimo galimybes, kai gebėjimas aiškiai ir operatyviai priimti sprendimus yra esminis dalykas reaguojant į grėsmes.

N. Maliukevičiaus teigimu, daliai visuomenės būdingi svarstymai – kažin, ar NATO mus gins – reiškia tik tiek, kad mes dar nesuvokėme, kad mes ir esame NATO: todėl iš esmės turėtume klausti, ar mes būsime pasiruošę gintis?

„Aš nežinau, ką dar amerikiečiai turi padaryti? Jie yra atvežę savo karius, atvežę savo ginkluotę, mūsų oro gynyba padidinta. Mūsų pasąmonė, sakyčiau, žaidžia su mumis tokius triukus. Mes iškeliame klausimą – kas mus gins – ir nematome, kad NATO esame mes patys“, - teigė mokslininkas.

Politologas pateikia Ukrainos atvejį: jis klausia, kodėl pasaulis turi pripažinti, kad Ukraina kariauja su Rusija, kai pati Ukraina neskelbia karo padėties, bet kovoja antiteroristinę operaciją. Tiesa, Ukrainos lyderiai kalba, kad teroristų gretose kovoja rusų kariai, tačiau tai ne tas pat, kaip tiesioginis karo įvardijimas su kita valstybe.

Nerijus Maliukevičius
Nerijus Maliukevičius
© DELFI / Kiril Čachovskij

„Jeigu Ukraina vis dar kovoja antiteroristinę operaciją, o ne karą prieš agresorių, neskelbiama karo padėtis (nors čia yra įvairių niuansų), tai kodėl tarptautinė bendruomenė turi reaguoti kitaip nei reaguoja? Kodėl ji turi įsivaizduoti, kad tai tarpvalstybinis karas, kodėl turi tiekti ginklus? Tokią analogiją galime perkelti ir Lietuvai. Galima klausti: ar mes esame pakankamai pasiruošę apsiginti nuo agresoriaus, ar esame pakankamai investavę, ar skiriame pakankamai finansų. Tokie turi būti pirmieji klausimai. O jau po to svarstoma ir žiūrima į sąjungininkų veiksmus. Ir čia jau pamatysime, kad sąjungininkai siunčia tikrai gana tvirtas žinutes“, - sako N. Maliukevičius.

„Komfortiškai jausimės tik tada, kai turėsime atsakymą į klausimą: kaip mes ginsimės, kiek mes tam skiriame lėšų, kokius pajėgumus turime? Ir kai mes atsakysime, kad tie pajėgumai bei potenciali reakcija į agresiją yra pakankami ir mums gana aiškūs, kad visuomenei yra pakankamai išaiškinta, tada ta abejonė sumenks“, - pridūrė mokslininkas.

NATO žlugimas: ar tai įmanoma?

Ar gali būti taip, kad NATO nereaguotų į agresiją? Atsakymas - taip. Tačiau tai sukeltų visą pokarinės saugumo sistemos griūtį – tai taptų didžiausiu košmaru Vašingtonui ir būtų tarsi Kalėdų dovana Vladimirui Putinui.

„Tas momentas, kai NATO nesureaguoja į agresiją, iš principo reiškia, kad NATO žlunga, nes nebetenka atgrasymo instrumento. Tada griūna visa amerikiečių sukonstruota pokario saugumo sistema, griūna amerikiečių autoritetas ir lyderystė. Tikrai nemanau, kad net ir B. Obamos Amerika galėtų sau tą leisti. Čia spręsis JAV patikimumo klausimas, tai ne juokas“, - teigia Rytų Europos studijų centro analitikas Laurynas Kasčiūnas.

Politologas sako, kad NATO žlugimo ne itin pageidautų ir Europos valstybės, nes NATO ištraukė Europą iš Realpolitik laikų: „Su NATO susikūrimu nebeliko galios balanso Europoje. Aljansas iš esmės pakeitė saugumo architektūrą“.

Laurynas Kasčiūnas
Laurynas Kasčiūnas
© DELFI / Kiril Čachovskij

„Taip, saugumo sistemos žlunga, yra istorijos ciklai, yra trečiųjų šalių noras tapti arbitrais ir grąžinti galios pusiausvyrą, grąžinti mažąsias valstybes į mainų objekto statusą. Tai akivaizdu, toks noras tikrai yra, bet, manyčiau, kad žvelgiant iš amerikiečių taško, NATO sistemos žlugimas būtų epocha, kuri ženklintų amerikiečių visos užsienio politikos bankrotą, lyderystės bankrotą. Kol kas amerikiečiams kaštai, kuriuos sukeltų NATO žlugimas, būtų daug didesni nei tie, kuriuos sukeltų reakcija į Rusijos agresiją“, - teigia L. Kasčiūnas.

Politologas pabrėžia, kad Rusija dar 10-20 metų nebus pajėgi mesti iššūkio NATO, nepaisant jos branduolinio arsenalo.

Galbūt Rusija gali sužlugdyti NATO pasinaudodama šioje struktūroje jau esančia kuria nors valstybe, juolab, kad NATO sprendimai – ypač dėl 5-ojo Vašingtono sutarties straipsnio – turi būti priimami vienbalsiai.

„Dažnai kyla klausimas, ar įvykus agresijai, tarkime, Lietuvoje, viskas nežlugs dėl kokios nors „Syriza“ partijos Graikijoje? Tai labai svarbus klausimas, bet, kita vertus, didelės šalys turi svertų surasti kompromisą. Jeigu bus politinis amerikiečių sprendimas, kad tai agresija ir kad reikia reaguoti, manau, jie turėtų pakankamai svertų visus priversti balsuoti. Galima kelti klausimų, kad hibridinės agresijos atveju, kai kyla neramumai tautinių mažumų apgyvendintame Latgalijos krašte, atsiras šalių, kurios sakys: palaukite, reikia ištirti situaciją, Latvija visada turėjo problemų su pilietybe, gal čia kažkokie vidiniai niuansai, bet aš esu tikras, kad NATO reaguotų daug staigiau nei mums atrodo ir gebėtų atskirti pelus nuo grūdų“, - sakė L. Kasčiūnas.

B. Obamai sąjungininkų saugumas – esminis interesas?

Pasak L. Kasčiūno, Lietuva yra aukštesnėje saugumo lygoje nei Ukraina, nes pastaroji yra NATO partnerė, kai Lietuva – visateisė narė.

Pašnekovas primena, kad net B. Obama, kurį jis pats kritikuoja dėl užsienio politikos Ukrainos atžvilgiu, savo kalboje West Pointo karo akademijoje padarė aiškią skirtį tarp NATO sąjungininkų ir partnerių.

Jungtinės Valstijos, jeigu reikės, vienašališkai panaudos karinę jėgą, kai bus pažeisti esminiai jos interesai: kai bus grasinama mūsų žmonėms, kai ant kortos atsidurs mūsų būtinieji resursai, kai pavojuje atsidurs mūsų sąjungininkai“, - savo kalboje 2014 m. gegužės 28 d. sakė B. Obama.

JAV misijos prie NATO vadovo pavaduotojas Lee Litzenbergeris DELFI teigė, kad aljansas, amerikiečių požiūriu, šiandien kur kas labiau reikalingas nei kada anksčiau, todėl jo žlugimui prielaidų nėra.

Lee Litzenbergeris
Lee Litzenbergeris
© DELFI / Kiril Čachovskij

„Visiškai nesutinku su tokiu požiūriu (kad NATO gali žlugti dėl Rusijos agresijos – DELFI). NATO pergyveno daug skirtingų periodų. Šaltojo karo pabaigoje atsirado žmonių, kurie klausė, ar mums bereikia šios organizacijos, tačiau pasaulio saugumo sistema vystėsi ir paaiškėjo, jog aljansas yra reikalingas. Aljansas šiandien stipresnis nei kada anksčiau buvo. Rusijos agresijos Ukrainoje keliami iššūkiai, ISIL ir karinių ekstremistų Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje grėsmė padidino aljanso susitelkimą ir solidarumą. Mes gebėjome priimti labai tvirtus sprendimus, juos parėmė kiekviena iš 28 narių. Aš sakyčiau, kad aljansas stipresnis nei kada nors anksčiau“, - teigė L. Litzenbergeris.

DELFI primena, kad vienintelį kartą NATO pasinaudojo 5-uoju Vašingtono sutarties straipsniu po 2001 m. rugsėjo 11 d. teroristų atakų prieš JAV, kai keleiviniais orlaiviais buvo atakuotas Pasaulio prekybos centras.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Anglijoje gyvenanti lietuvė: taip jau yra, jeigu gyveni skurdžiau, esi tylesnis, iš tavęs tyčiojasi (48)

Egidijus Anupraitis per kelias dienas liūdnai pagarsėjo ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Paaiškėjo, kad vaikinas mokėsi Liverpoolio universitete, tačiau grįžo atgal į Lietuvą.

L. Linkevičius prašo Vokietijos ministro perduoti Lietuvai Nepriklausomybės aktą (206)

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ketvirtadienį paprašė Vokietijos diplomatijos vadovo Sigmaro Gabrielio perduoti Lietuvai Berlyno diplomatiniame archyve rastą 1918-ųjų vasario 16-osios Lietuvos nepriklausomybės aktą.

SADM skandale aiškėja naujos aplinkybės: darbuotojai pasakoja apie klastingas schemas (74)

DELFI aprašius situaciją, kai apie galimą valstybės lėšų švaistymą Socialinės apsaugos ir darbo ministrui (SADM) pranešusios Vaikų išlaikymo fondo darbuotojos sulaukė sistemos kirčio – buvo pradėta ieškoti, kaip jas nubausti, į viešumą ėmė kilti naujos detalės.

R. Karbauskis: G. Kėvišas ieško politinio užtarimo (105)

Kreipdamasis į Seimą valstybės vadovų pasitikėjimą praradęs Lietuvos operos ir baleto teatro (LNOBT) vadovas Gintautas Kėvišas ieško politinio užtarimo, sako Seimo Kultūros komiteto pirmininkas, valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis.

Prof. L. Mažylis tiesiogiai iš Berlyno pasidalino įspūdžiais apie Vasario 16-osios akto originalo atradimą (5)

Vokietijos diplomatiniame archyve Berlyne trečiadienį rastas Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalas lietuvių kalba. Dokumentą rado Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Liudas Mažylis, kuris pasidalino savo įspūdžiais.