Kaip DELFI jau skelbė, Liberalų sąjūdžio rinkėjai į buvusio partijos lyderio Eligijaus Masiulio korupcijos skandalą reagavo žaibiškai: šį mėnesį partijos populiarumas krito iki 6,6 proc. žemumų. Palyginimui balandį už liberalus norėjo balsuoti 15,5 proc. respondentų. Taigi jei rinkimai vyktų dabar, partija vos peržengtų 5 proc. rinkimų kartelę.

„Nemanau, kad per tris mėnesius bus galima kažką atkurti, nebent žlugtų visi tyrimai, teisėsauga atsiprašytų E. Masiulio, gal tada dar galėtų kas pasikeisti. Bet akivaizdu, kad taip neįvyks. Todėl, manau, dabar liberalai turi galvoti strategiškai ir leisti tekėti įvykiams taip, kaip yra dabar bei galvoti apie kitus rinkimus, kurie vyks po ketverių metų“, – komentuoja Vytauto Didžiojo universiteto profesorius L. Bielinis.

Lauras Bielinis
Pasak L. Bielinio, Liberalų sąjūdžio situacija priklausys nuo to, kaip procesas vyks toliau – ar dar išlįs kokios liberalų ausys. „Sprendžiant iš visko, tai dar ne pabaiga, matyt, dar bus įvairiausių įvykių, todėl liberalams situacija išties labai sudėtinga“, – sakė politologas.

L. Bielinio aiškinimu, liberalų smukimas reitinguose išties dramatiškas, tačiau, pastebi politologas, ir įvykis neeilinis. Taip nutiko ir todėl, kad liberalų rinkėjas impulsyvesnis, santykinai jaunesnis.

L. Bielinis spėja, kad dalį liberalų rinkėjų pasiims konservatoriai, šiek tek gali ūgtelėti valstiečių žaliųjų reitingai. „Manau, ir socialdemokratai gaus tam tikrą rinkiminę naudą, nesakyčiau, kad rinkėjas tiesiogiai perbėgs nuo liberalų pas socialdemokratus, bet, manau, rinkėjai bendrai įvertins tai, kad visi su socialdemokratais vykę kazusai buvo niekiniai lyginant su tuo, kas vyksta su darbiečiais ir liberalais“, – kalbėjo VDU profesorius.

Liberalų rinkėjo portretas pagal M. Katkų

M. Katkus aiškina, kad pastaraisiais metais kilęs Liberalų sąjūdžio reitingas susidėjo iš trijų didelių rinkėjų grupių.

Pirma grupė – senieji įsitikinę liberalai, už šią politinę jėgą balsuojantys daug metų. Jiems liberalai asocijuojasi su vertybėmis, profesionalumu, kompetencijomis. Ši grupė nemato, už ką daugiau balsuoti, vertina partijos lyderius Petrą Auštrevičių, Remigijų Šimašių, Eugenijų Gentvilą, Gintarą Steponavičių ir kitus. Ypač šiai grupei priklauso klaipėdiečiai.

„Mano nuomone, partijos veiksmai, visų pirma, turėtų būti nukreipti į šios grupės išlaikymą, jų tikrai daugiau nei 5 proc., jų balsų užtenka, kad liberalai komfortabiliai peržengtų Seimo rinkimų barjerą, gal net užtektų laimėti kelias vienmandates apygardas“, – svarsto M. Katkus.

Diskusija: „Eurovizijos atgarsiai: ar galima atskirti meną nuo politikos?“
Antra rinkėjų grupė – naujieji konvertai iš Vilniaus, kitų didžiųjų miestų, atvesti R. Šimašiaus ir naujosios liberalų kartos, liberaluose mačiusi aktyvią, modernią, politiškai pilietinę jėgą. Šiems žmonėms svarbios tolerancijos, laisvės vertybės.

„Dabar šie žmonės labiausiai nusivylę, atskilę nuo liberalų ir dabar labiausiai pasimetę. Šią grupę liberalams bus gyvybiškai svarbu laimėti, kad jie prieš Seimo rinkimus sugrįžtų, nes greičiausiai vis tiek eis balsuoti – neapykanta nekompetentingai valdžiai bus didesnė nei pyktis dėl skandalo. Tai karta, kurioje R. Šimašiaus įvaizdis ir gebėjimas suvaldyti situaciją bus svarbiausias“, – aiškina viešųjų ryšių specialistas.

Pasak M. Katkaus, šią kartą galima vadinti hipsterių, feisbuko karta. Su jais, mano pašnekovas, liberalams reikia dirbti daugiausia ir realu šiuos rinkėjus atgauti. M. Katkaus svarstymais, realu, kad liberalai Seimo rinkimuose gali surinkti iki 10 proc. balsų.

Tenka susitaikyti: šie rinkėjai jau negrįš

Trečia Liberalų sąjūdžio populiarumo priežastis buvo susijusi su E. Masiulio, Antano Guogos, mažiau – su R. Šimašiaus asmenybėmis. Šiai bangai priklauso mažesnių miestų, kaimų gyventojai, kuriuos liberalai sugebėjo pritraukti. Jie liberaluose matė jauną, nesusitepusią, kompetentingą ir gėrio norinčią jėgą. Šie žmonės gali balsuoti už įvairias jėgas, savu laiku – už Viktorą Uspaskichą ir Darbo partiją. Šiai grupei priklauso ir kai kurie tautinių mažumų atstovai.

„Tai auditorija, labai paveiki politinei reklamai, įvaizdžiams, nugalėtojams, jų balsavimo skalėje vertybės ir įsitikinimai lemia šiek tiek mažiau negu įvaizdis, politinės technologijos ir panašiai. Liberalai kartu su A. Guoga, taip pat su E. Masiuliu, savo sėkmingomis rinkimų kampanijomis šią auditoriją taip pat buvo prisivilioję prie savęs”, – kalbėjo M. Katkus.

M. Katkaus nuomone, dėl šios auditorijos liberalai būtų labai rimtai susirėmę ne tik su socialdemokratais, bet ir su valstiečiais žaliaisiais. „Manau, liberalai turi susitaikyti, kad papildomi 5 ar 10 proc. balsų, kuriuos galėjo atnešti toks rinkėjo profilis, dabar labai sunkiai pasiekiamas“, – sako jis.

M. Katkus sako, kad naujausias „Spinter tyrimų“ apklausa logiška daugeliu aspektų, paaiškinanti, kur dingo 10 proc. rinkėjų: 2 proc. grįžo pas konservatorius, 2 proc. supyko ir sako nebalsuosiantys, dar 5 proc. sako palauksiantys ir pagalvosiantys.

„Pradžioje reikia susitvarkyti su partijos lojalistais ir įtikinti juos, kad šia partija pasitikėti verta. Antra grupė (hipsterių, arba feisbuko, karta - DELFI) padės rinktis, už ką balsuoti, rugpjūčio rugsėjo mėnesiais – tada ir reikės galvoti, kaip ją pasiekti“, – tai, ką daryti Liberalui sąjūdžiui, pataria viešųjų ryšių specialistas.

Pasak M. Katkaus, didžiausias mūšis Liberalų laukia dėl tų, kurie svarsto balsuoti už konservatorius ar apsisprendė nebalsuoti visai.