Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos Seime narys Povilas Urbšys prabilo atvirai: frakcijoje iš tiesų pastebimas akivaizdus nuomonių nesutarimas įvairiais klausimais. Tačiau, Seimo nario manymu, pagrindiniai skaldymo architektai yra konservatoriai, o premjeras Saulius Skvernelis pasiduoda jų įtakai.
Agnė Širinskienė, Ramūnas Karbauskis, Povilas Urbšys
© DELFI / Domantas Pipas

Remiantis P. Urbšiu, konservatoriai iš pat pradžių buvo nepatenkinti antrojo Seimo rinkimų turo rezultatais, todėl po rinkimų iškart ėmėsi veiksmų ir S. Skvernelį pakrikštijo reformatoriumi, o R. Karbauskį – reformų stabdžiu.

„Vynioti į vatą ir slėpti tai, kad situacija yra rimta ir kad frakcijoje įtampa, atsirado skirtumų tarp Vyriausybės vadovo bei dalies frakcijos, būtų nerimta. Tai yra akivaizdu“, – sako P. Urbšys.

Šis Seimo narys įvardijamas kaip itin artimas Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko Ramūno Karbauskio bendražygis, kuris, beje, ir supažindino S. Skvernelį su R. Karbauskiu.

Pirmadienį valstiečiai žalieji santykius aiškinosi Seime, bet, regis, tai nelabai padėjo. Antradienį S. Skvernelis ir R. Karbauskis iš ryto dėstė atskiras nuomones dėl nacionalinio susitarimo emigracijai stabdyti, popiet premjeras Vyriausybėje susitiko su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininku Gabrieliumi Landsbergiu. P. Urbšys sako, kad šis susitikimas atrodė kaip parodomasis.

Gali net atsitikti taip, kad frakcijos viduje susidarys kokia „reformų grupė", tokiu būdu pademonstruojant, kad vieni yra reformatoriai, kiti yra stagnatoriai. Tai būtų nekorektiška, čia jau būtų skaldymo tęsimas, kuris, galiausiai, gali baigtis ne kuo kitu, kaip atskilimu. Tame etape susidarytų sąlygos, kai konservatoriai jau galėtų formuoti daugumą, bet tai būtų nestabili dauguma.
Povilas Urbšys

Per rinkimus skirtumai padėjo, dabar trukdo

Seimo narys pasakoja, kad rinkimuose R. Karbauskio ir S. Skvernelio skirtumai bei partijos narių ir nepartinių profesionalų dualizmas buvo privalumas. Kitaip tariant, rinkėjai galėjo balsuoti už valstiečius žaliuosius, bet kiekvienas matė tai, ką norėjo matyti: kas tradicinių vertybių puoselėtojus, kas proveržio specialistus.

„Rinkimų kampanijos metu tai buvo privalumas, žmonės norėjo, kad būtų kalbama ne apie partijas, o apie jų problemas. Tas davė rezultatą. Bet šiuo metu kai kalbama, ką ir kaip reikia daryti, tai tarp dedamųjų dalių atsiranda įtampa. Vienaip ar kitaip, jei panagrinėsime partijos ir Vyriausybės programą, ji kai kuriais atvejais skiriasi“, – pasakoja P. Urbšys.

Pasak Seimo nario, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos programa buvo orientuota į tradicinių vertybių saugojimą, socialinę jautrą.

„Dabar mes matome tai, kad S. Skvernelis ir jo aplinka yra liberalių nuostatų sprendžiant tam tikras problemas bei kalbant apie tokius dalykus kaip kalba, šeima, Stambulo konvencija, kur minima socialinė lytis“, – sako P. Urbšys.

Anot pašnekovo, jam ne itin priimtina, kai S. Skvernelis sako, kad dalis Valstiečių ir žaliųjų sąjungos narių yra nepasiruošę priimti reformas, kurias siūlo Vyriausybė.

„Iš tikrųjų taip nėra“, – sako P. Urbšys, pabrėždamas, kad frakcija reformų tikrai nori, bet esama nesutarimų, koks turi būti reformų rezultatas ir kaip jos turėtų vykti.

S. Skvernelis reikalauja ne politinio, bet religinio požiūrio?

P. Urbšys primena, kad per rinkimus kalbėta, jog svorio centras turi grįžti į Seimą, ir S. Skvernelis, kaip teigia pašnekovas, tam neprieštaravo. Tačiau dabar valstiečiai pastebėjo, kad Vyriausybė, regis, nebėra pasiruošusi atiduoti kamuolio parlamentui.

„Dabar Vyriausybė apsiėmė vykdyti reformas, prisiimti atsakomybę ir perima iniciatyvą. Savotiškai susidaro įspūdis, kad norima nekritiško požiūrio į Vyriausybės iniciatyvas. Praktiškai Seimas turi būti tas, kuris nekritiškai viską priima. O jeigu jis suabejoja, tada iškart tampama reformų priešininku. Bet sutikime, kad taip reikalaujama ne politinio, o religinio požiūrio: tikėti viskuo, kas ateina iš Vyriausybės, o suabejojimas tave paverčia eretiku. Man atrodo, tai nėra teisinga. Jeigu kalbame apie politinį dialogą, tai jis vyksta diskusijos būdu“, – pasakoja P. Urbšys.

Seimo narys pateikė urėdijų reformos pavyzdį, kai dalis frakcijos narių kėlė klausimus, kiek ši reforma yra socialiai teisinga, ar ji nepasitarnaus stambiems verslo subjektams. P. Urbšys sako, kad tokių klausimų kėlimas yra teisingas, ir Vyriausybė vėliau koregavo kai kurias įstatymų nuostatas, sudėjo saugiklius, patvirtinančius, kad žmonės masiškai nebus atleidžiami.

Seime buvo kalbama, kad nuomonių išsiskyrimas urėdijų reformos klausimais labiau susijęs su Seimo narių išrinkimo būdu: dauguma vienmandatininkų, kurie išlaiko glaudžius ryšius su savivaldybėmis, prieštaravo reformai, išrinkti pagal partijų sąrašus – ją labiau rėmė.

Kitas P. Urbšio pateiktas pavyzdys – Eugenijaus Jovaišos vadovaujamo Švietimo ir mokslo komiteto pritarimas Vytauto Didžiojo ir Lietuvos edukologijos universitetų sujungimui, nors S. Skvernelis prašė palaukti Vyriausybės darbo grupės nuomonės. Darbo grupė rengia visos aukštojo mokslo sistemos pertvarkos projektą.

Tačiau P. Urbšys sako, kad E. Jovaiša buvo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkimų programos švietimo gairių architektas ir suformavo nuostatą, kad vykdant švietimo reformą pirmiausia reikia vadovautis ne kiekybiniais rodikliais, o kokybiniais: kitaip tariant, pirmiausia vykdant aukštojo mokslo reformą reikia atsižvelgti į universitetų programas, paskui – į valstybės ir regionų poreikį.

Pasak Seimo nario, VDU ir LEU sujungimas yra inicijuojamas norint išsaugoti specializuotą mokytojų rengimą, nors jis pripažįsta, kad Švietimo ir mokslo komitetas galbūt ir paskubėjo užšokti prieš akis Vyriausybės darbo grupei. Tiesa, jis nepraleidžia progos pasakyti, kad šioje darbo grupėje dirba žmonės, susiję arba su Vilniaus universitetu, arba su Kauno technologijos universitetu.

„Čia yra pažiūrų skirtumai, todėl viską suvesti tik į asmeninį E. Jovaišos interesą yra problemos suprimityvinimas“, – aiškina P. Urbšys.

Dėl visko kaltina konservatorius

Politikas teigia, kad visą situaciją puikiai paaiškina Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų veiksmai. Jo požiūriu, konservatoriai iš pat pradžių buvo nepatenkinti antrojo Seimo rinkimų turo rezultatais. Bet tai suprantama, nes antrajame ture konservatoriai masiškai pralaimėjo valstiečiams.

Po rinkimų tarsi buvo bandyta derėtis dėl koalicijos, bet P. Urbšys sako, kad konservatoriai pasirinko valstiečių „niekinimo taktiką“. Kitaip tariant, vis kalbėdavo apie galimas R. Karbauskio sąsajas su Rusija.

„Dabar mes matome, kad taktika pasikeitė, bet ji nukreipta į vieną pusę: įkalti pleištą tarp S. Skvernelio ir R. Karbauskio, pasakant, kad S. Skvernelis yra reformatorius, o R. Karbauskis – tas, kuris reformų nenori. Premjeras tarsi tam pritaria“, – sako P. Urbšys.

Paklaustas, kodėl mano, kad premjeras pritaria pleišto įkalimui, Seimo narys paaiškina, kad tokią nuomonę susidarė iš S. Skvernelio reakcijos į kiekvieną klausimą ar abejonę dėl Seimo narių pasiūlymų: esą jis viską priima kaip reformų stabdymą.

„Jis nekritiškai žiūri į save", – sako. P. Urbšys.

Seimo narys taip pat sako, esą sklinda kalbos, kad G. Landsbergis yra uždraudęs frakcijai kritikuoti premjerą S. Skvernelį, nors tai būtų gana unikalu, mat konservatoriai Seime pasižymi ypatingu neklusnumu.

„Šiaip ar taip, jei reiktų pasakyti, kieno santykiai yra artimesni – ar R. Karbauskio ir S. Skvernelio, ar S. Skvernelio ir G. Landsbergio, tai išorėje demonstruojama, kad santykiai artimesni su G. Landsbergiu", – pastebi parlamentaras.

Pasak P. Urbšio, konservatoriai turi aiškų tikslą – suskaldyti Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakciją ir perimti politinę iniciatyvą. Politikas net mano, kad gali išeiti taip, jog S. Skvernelio Vyriausybė kai kuriais atvejais įgyvendins ne Valstiečių ir žaliųjų sąjungos, o Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų programą.

„Gali net atsitikti taip, kad frakcijos viduje susidarys kokia „reformų grupė", tokiu būdu pademonstruojant, kad vieni yra reformatoriai, kiti yra stagnatoriai. Tai būtų nekorektiška, čia jau būtų skaldymo tęsimas, kuris galiausiai gali baigtis ne kuo kitu, kaip atskilimu. Tuo etapu susidarytų sąlygos, kai konservatoriai jau galėtų formuoti daugumą, bet tai būtų nestabili dauguma", – teigia P. Urbšys.

Tačiau, regis, konservatoriams nepakaktų balsų sudaryti daugumos su atskilusiais valstiečiais. Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai Seime turi 31 narį, jų pageidaujami partneriai liberalai vienija 14 Seimo narių. Tad net jei iš valstiečių atskiltų bent pusė narių (tai būtų apie 25), koalicija vis tiek būtų nestabili, nors kalbos apie pusę atskilusiųjų yra labai optimistinis vertinimas.

P. Urbšys sako, kad galbūt konservatoriai bandytų į savo pusę patraukti dalį „tvarkiečių" ar Lietuvos lenkų rinkimų akcijos narių.

Bet aš tikiu tiek S. Skvernelio, tiek R. Karbauskio ir frakcijos ryžtu daryti pokyčius, kurie reikalingi Lietuvos žmonėms.
Povilas Urbšys

DELFI primena, kad šios partijos su Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionimis demokratais yra itin aršios oponentės, bet valstiečių atstovas sako, kad bandymą pritraukti lenkus demonstruoja konservatorių ekspremjero Andriaus Kubiliaus parengtas Vardų ir pavardžių įstatymo projektas, kuriam parašus rinko ir S. Skvernelis, bei pastangos sumažinti rinkimų barjerą tautinių mažumų partijoms.

Koks čia S. Skvernelio vaidmuo, P. Urbšio požiūriu? „Pats premjeras, jeigu jis nesumąstė to varianto, gali patekti į šią trajektoriją ir iš jos grįžti bus sudėtinga", – reziumuoja Seimo narys.

„Bet aš tikiu tiek S. Skvernelio, tiek R. Karbauskio ir frakcijos ryžtu daryti pokyčius, kurie reikalingi Lietuvos žmonėms", - sako Seimo narys.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Plikai nusikirpusi K. Dūdaitė: aš noriu tokių pačių užduočių kaip vaikinai (158)

„Gyvename neramiais lakais. Manau, kad kariuomenei reikia žmonių, kurie turėtų smegenų ir noro...

Individualių statybininkų įkainiai priartėjo prie įmonių tarifų (8)

Būsto rinkos aktyvumas didina statybininkų darbo įkainius. Nors individualiai dirbantys meistrai...

A. Čekuolio receptas ilgam ir energingam gyvenimui (128)

Palikęs televiziją, žurnalistas, rašytojas Algimantas Čekuolis toliau rašo knygas ir beria...

Traumų epidemija rinktinės neapleidžia: L. Lekavičius pasisuko čiurną (1)

Kai antro kėlinio pabaigoje Dainius Adomaitis į įžaidėjo poziciją metė Marių Grigonį,...

Ekonomikos žvaigždė: rusų oligarchai į užsienį išvežė pusę šalies turto (276)

Turtingi rusai ofšoruose laiko tiek pat turto, kiek visi Rusijos gyventojai turi šalies viduje kartu...

Gyvai / Priešpaskutinis rinktinės testas: Lietuva – Islandija tiesioginė vaizdo transliacija (119)

Lietuvos krepšinio rinktinės pasirengimas Europos krepšinio čempionatui artėja prie pabaigos....

50-metį švenčiantis A. Mamontovas: turiu prastą skonį drabužiams, todėl visada atrodau jaunai pasveikino ir D. Grybauskaitė (25)

Trečiadienį, rugpjūčio 23 dieną Andrius Mamontovas švenčia 50-metį. Jubiliejaus proga...

Vargu ar atspėsite, kiek juodųjų skylių yra mūsų galaktikoje (15)

Skaičiuodami pagal tai, kiek žvaigždžių yra mūsų galaktikoje, ir kurios žvaigždės virsta...

Jemene gyvybes šienauja ne tik pilietinis karas, bet ir sunkiai valdoma cholera (4)

Nors jau seniai atrasti būdai, kaip užkirsti kelią choleros infekcijai, Jemene ji plinta, nes tam...

Kuriose viešosiose ligoninėse gali kilti kainos (26)

Netrukus prasidėsianti Seimo plenarinių posėdžių rudens sesija gali atnešti naujovių viešose...