Tą vakarą įėjimas į vieną Palangos kavinę jam kainavo perpus daugiau nei mums, lietuviams. Nustebus, jis tik pašaipiai šyptelėjo – dėl to, kad yra užsienietis, mokėti daugiau Lietuvoje turi ne pirmąjį kartą.
Maža to, atviravo italas, jis nuolat susiduria ir su kitomis verslininkų gudrybėmis, o pabėgimu iš sostinės turėjusi būti kelionė į Palangą virto visišku fiasko.
Palangoje jaučiasi nejaukiai
„Tai, ką aš pamačiau vakarais Palangos kavinėse, kai įėjimas buvo mokamas, nieko verta. Tu sumoki už nieką, nuobodžią programą, kur viskas vyksta taip pat. Gamta Palangoje puiki – jūra, daug žalumos, bet žmonės... Čia tik raumenis užsipumpavę patinai, kaip juos vadinate, marozai? Pernai mačiau masines muštynes. Vaikinai, kurie turėjo daugiau raumenų nei smegenų, svaidėsi kumščiais“, – to pamiršti negalėjo antrą kartą čia besilankantis italas.
Jis sutiko, kad šis kartas gali tapti paskutiniu, kai vieši Palangoje, nes čia paprasčiausiai nėra, ką veikti.
„Saugiai čia tikrai nesijaučiu. Tikrai ne. Vilnius – labai jaukus ir ramus miestas, miesto centras tiesiog tobulas, tačiau Palanga – ne. Kažkas blogo čia tvyro net ore“, – gąsdinosi italas.
Į Palangą jis pasakojo nusprendęs užsukti su draugu, su kuriuo laiką prieš tai leido Klaipėdoje. Tiesa, uostamiestis jam pasirodė tuščias ir nuobodus, tad linksmybių patraukė ieškoti Palangoje. Deja, nesėkmingai.
Vynas pabrango 5 kartus, o cepelinai – katastrofa
Visų pirma, italas pastebėjo, kad Palangoje kyla kainos, nors paslaugų ir produktų kokybė nesikeičia.
„Pavyzdžiui, už vyną aš sumokėjau 10 eurų, kai prieš porą metų jis kainavo 1,5-2 euro. Kavinėje valgiau tokį maistą, kurio kokybė – kaip pirkto prekybos centre ir pašildyto pusfabrikačio, tačiau mokėjau kelis kartus daugiau“, – pastebėjo turistas.
Jis tikino mėgstantis cepelinus, šaltibarščius – šie patiekalai yra vieni dažniausiai siūlomų Palangoje, tačiau pasakojo ir ragaudamas juos susidūręs su kuriozais.
„Katastrofa“, – pertrauktas, ar skanūs cepelinai Palangoje, išrėžė jis, pridūręs, kad skaniausius iki šiol ragavo Trakuose.
Vis bando išdurti: vietoje 2 cepelinų – 4, vietoje stiklinės vandens – butelis
„Kavinėje aš paprašiau vienos cepelinų porcijos, dviejų cepelinų, o man atnešė dvi lėkštes, kuriose buvo po du cepelinus. Kartu užsisakiau ir stalo vandens. Vietoje stiklinės man atnešė visą butelį mineralinio vandens“, – pasakojo italas.
Nors būtų galima teigti, kad padavėjas galbūt nesuprato angliškai, italas aiškino su panašiomis gudrybėmis susiduriantis ne pirmąjį kartą.
„Gal vaikinas ir buvo sutrikęs, atrodė pasimetęs, bet pastebiu, kad kartais ir Vilniuje taip nutinka. Turiu karčios patirties su aptarnaujančiu personalu. Panašu, kad užsieniečius čia bandoma bet kokiais būdais išnaudoti: gal nesupras, gal nepasakys“, – įtarė užsienietis.
Teko išmokti gudrybių, kad išvengtų išnaudotojų
Dėl to jis aiškino išmokęs elgtis apdairiau. Pirma, kai tik gali, stengiasi kalbėti lietuviškai.
„Mokytis pradėjau prieš dvejus metus, esu labai blogas šioje srityje, bet pastebėjau, kad kai kalbu angliškai, su manimi bendraujama vienaip, kai pradedu bendrauti lietuviškai – Vilniuje gyvenu ne pirmus metus – kažkas pasikeičia“, – pastebėjo jis.
Antra, aiškina atsikratęs įpročio tik užėjus į kavinę iš karto sakyti, ko nori. Dabar, visų pirma, paprašo meniu.
„Pasitikrinu kainas, o atnešus sąskaitą jau galiu sakyti, kad ten nurodyta ne tai, kas meniu. Pakankamai dažnai taip būna. Bet jei nematau kainų, dėl to galiu kaltinti tik save, todėl dabar visuomet pasitiktinu“, – aiškino jis.
Stebisi, kaip išgyvena iš 300 eurų
Italas tikino nieko dėl to nekaltinantis ir suprantantis, kad kartu su euru Lietuvoje atsirado daugiau problemų. Kartu jis stebėjosi, kaip žmonėms pavyksta Vilniuje išgyventi už 600 eurų algą.
Patikslinus, kad minimali alga Lietuvoje – perpus mažesnė, o ją uždirba ne tokia maža dalis vilniečių, italas savo mintis tęsė toliau.
„Alga tikrai maža, todėl nesistebiu, kad kartais žmonės bando bet kokiais būdais gauti kuo daugiau pinigų, net jei dėl to kartais reikia meluoti ar sukčiauti. Tai labai sunku, aš suprantu, jaučiamas stresas, bet tai nereiškia, kad jei aš uždirbu daugiau, tu gali su mane išnaudoti. Deja, daug lietuvių taip galvoja, o tai nėra gerai. Tai labai prasta reklama šaliai, juk užsieniečiai kalbasi tarpusavyje. Kartu ir aš nenoriu, kad mano draugai eitų ten, kur bus išnaudoti“, – sakė italas.
Draugų surasti nepavyko: skambina – jokio atsako, rašo – jokio atsako
Paklaustas, ar užsieniečiui Lietuvoje sunku tik aptarnavimo sferoje, italas pripažino, kad neturi daug draugų lietuvių.
„Aš susipažindavau su žmonėmis, skambindavau jiems dažnai, esu labai atviras, man lengva bendrauti, visuomet stengiuosi į situaciją žiūrėti optimistiškai, tačiau lietuviai man tiesiog nekeldavo ragelio. Aš skambinu, jokio atsakymo, siunčiu žinutes, jokio atsakymo. Aš daugybę kartų bandžiau integruotis į lietuvių visuomenę, bet vis be atsako. Aišku, tai liūdina.
Pastebiu, kad prieš dvejus metus būdavo daugiau žmonių, kurie lengvai megzdavo kontaktus, bet dabar tokių mažėja. Gal nepasitiki, gal nemoka bendrauti. Lenkai, baltarusiai bendrauja daug lengviau nei lietuviai. Čia, atrodo, žmonės įsibaiminę, nemoka savęs išreikšti žodžiais, jie drovūs. Gal jie daugiau nebetiki nuoširdžiu ryšiu, nemąsto pozityviai“, – svarstė italas.
Laiką leidžia su nuobodomis, bet priėjus apsimeta princesėmis
Liūdna jam ne tik bendravimo su lietuviais, bet ir su lietuvėmis. Vyras sutiko – čia tiek daug gražių merginų, tačiau, pasirodo, užmegzti su jomis artimesnius ryšius bent jau jam yra sunku.
„Lietuvoje moterys labai gražios, puikiai elgiasi, bet vyrai su jomis – nemandagūs, penktadienio vakarais jos su jais sėdi kavinėse ir praktiškai miega, nes jie nuobodūs. Manau, kad taip yra dėl to, kad moterys Lietuvoje nuvertina save, jos nepasitiki savimi, yra išsigandusios, bijo likti vienos, yra tarsi prispaustos kažko“, – pastebėjimais dalijosi italas.
Paklaustas, ar tiesa, kad lietuvaitės italams – lengvai prieinamos, vyras aiškino, kad prieš porą metų taip tikrai būdavo, tačiau dabar visos jos – princesės, juokėsi jis.
Anksčiau lietuves mėgo, o dabar nekenčia
„Anksčiau lietuvaitės neturėjo tokių galimybių, užsieniečiai jiems buvo kaip gardus kąsnis, kuris gali pakeisti jų gyvenimą. Tačiau dabar visos jos princesės. Internetas, feisbukas, mums leidžia būti tuo, kuo nesame.
Jei atvirai, lietuvių atsakas man ir kitiems užsieniečiams dažniausiai būna labai neigiamas. Taip, aš matau lietuvaičių su italais, bet, tiesą pasakius, ir tie italai tokie, žinote, prastesni. Sunku sakyti, bet tai tie blogieji italai“, – pasakojo užsienietis.
Jis aiškino besistengiantis į situaciją žiūrėti pozityviai, bet juokėsi, kad nors visuomet mėgdavo lietuves, pamažu dėl panašių dalykų, kuriuos įvardijo, pradeda jų nekęsti.
Pastebėjo lietuvaičių ypatybę – sunku rasti neištekėjusią iki 28-erių
Tik numykė jis ir paklaustas, ar norėtų žmonos lietuvės. Anot jo, tai būtų sunku, tačiau ne neįmanoma.
„Jei kalbėsime apie jaunąją kartą, skirtumai tarp lietuvių ir, pavyzdžiui, italių, mažėja. Yra tikrai labai puikių merginų, kurios, nors ir jaunos, iš tiesų yra nuostabios, tačiau kalbėtis su jomis darosi taip sunku“, – apgailestavo vyras.
Tiesa, vis dėlto vieną skirtumą tarp lietuvių ir italių, o kartu ir daugelio kitų moterų užsieniečių, jis pastebėjo – jos labai skuba ištekėti.
„Man 35-eri, ieškau moters, kuri būtų vos jaunesnė ar mano bendraamžė, tačiau sunku sutikti vienišą tokio amžiaus lietuvę. Atrodo, visos jos išteka iki 28-erių“, – juokėsi italas.
Sėdi graži mergina, o šalia jos – marozas
Anot jo, vienos nakties santykiai – ne jam, nors lietuvės kartais ir leidžia suprasti, kad pavaišinęs ją kokteiliu gali gauti daugiau.
„Bet tokie pasiūlymai man reti, nežinau, gal jos supranta, kad aš nesu toks lengvabūdis“, – svarstė italas.
Tačiau kartu kartojo negalintis suprasti, kodėl lietuvės susideda su tokiais prastais vyrais tik dėl to, kad jie – lietuviai.
„Sėdi graži mergina, o šalia jos – marozas“, – Palangoje matytus vaizdus apibendrino jis.
