Jo teigimu, nepaisant tokių pastangų, geriausi šios partijos laikai jau praėjo. Su tuo sutinka ir portalo LRT.lt vyriausiasis redaktorius politologas Vladimiras Laučius, kurio žodžiais, partija 5 proc. barjerą įveiks, bet nuo jo nenutols.

Ketina sukurti skolose įklimpusios „Sodros“ rezervą

Anot R. Valatkos, Darbo partija savo programoje iš karto ima dalyti pažadus. Apžvalgininkas priduria, kad ši partija išsiskiria tik tuo, jog nepuola kaltinti praeities. „Pavyzdžiui, socialdemokratai antroje pastraipoje sako – ankstesnis konservatorių ir liberalų valdymas buvo pražūtingas. „Darbiečiai“ to nesako, bet žada. Žada labai daug: penkeriems metams atleis nuo pelno mokesčio naujas gamybos ir paslaugų bei iki 10 darbuotojų turinčias įmones, skatins eksportą, kurs programą, per ketverius metus „prikurs“ investicijų, nuo minimalios mėnesinės algos (MMA) nebus skaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis (GPM)“, – vardija R. Valatka.
Rimvydas Valatka

Programoje minimi ir kiti pažadai: pridėtinės vertės mokestį (PVM) būtiniausiems maisto produktams sumažinti iki 5 proc., taikyti amnestiją visiems mokesčių nemokėtojams, kurie sumokės bent 10 proc. įsiskolintos sumos.

„Žadama net tokių keistų dalykų – sieks sudaryti „Sodros“ pensijų rezervą. „Sodros“ biudžeto deficitas neseniai beveik buvo priartėjęs prie metų biudžeto dydžio, dabar jis yra sumažėjęs, bet turi milžinišką deficitą. Sukursi rezervą, vadinasi, apie ekonomiką ničnieko neišmanai. Pinigais Lietuvoje nelijo, nelyja ir turbūt nelis“, – akcentuoja R. Valatka.

Jis svarsto, kad turbūt ir patys partijos nariai nenutuokia, kaip ištirpdyti „Sodros“ skolą, tačiau programoje vis tiek įtrauktas punktas „tobulinti „Sodros“ veiklą“. „Jūs valdėte Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją ketverius metus. Kokio velnio netobulinote tos veiklos? Palikote tobulinti dar kažkam?“ – atkreipia dėmesį apžvalgininkas.

Jis pastebi ir kitų realybės neatitinkančių pažadų. Pavyzdžiui, „darbiečiai“ programoje nurodo, kad sukurs būsto įsigijimo kaime jauniems specialistams kompensavimo tvarką. „Man atrodo, kad kaime tiek laisvų trobų... Tai realijų nesupratimas. Man atrodo, kad realijų rašytojai ar pati Darbo partija nekelia sau reikalavimo atitikti tikrovę. Reikia bet ką prirašyti, kad gyventojai dar sykį patikėtų šia partija, nors yra aišku, kad šios partijos geriausi laikai praėjo“, – daro išvadą R. Valatka.

Žada kovoti su šešėline ekonomika nuomos ir odontologijos srityse

Darbo partijos programos negalima vienareikšmiškai įvertinti kaip labai geros ar blogos, tvirtina ekonomistas Gitanas Nausėda. Jo pastebėjimu, partija pasižymi didesnėmis ambicijomis nei kitos. „Turbūt įkvėpta dalinės MMA didinimo sėkmės per pastaruosius ketverius metus, partija ir ateinančius ketverius metus ketina būti labai aktyvi MMA srityje, – svarsto ekonomistas. – Jie siūlo MMA padidinti iki 656 eurų, kas iš esmės yra 100 eurų daugiau, nei žada Lietuvos socialdemokratų partija, tačiau čia pat gana nesuvokiamai rašoma, kad MMA bus indeksuojama pagal darbo našumo lygį.“

G. Nausėda pabrėžia, kad darbo našumo lygis Lietuvoje pastaruoju metu ne tik neaugo, bet netgi mažėjo, todėl pažadai didinti MMA ir indeksuoti pagal darbo našumą nėra lengvai suderinami.

„Vadinasi, reikėtų orientuotis į kitus dydžius, tačiau darbo našumas yra mažiausias pagalbininkas, jeigu iš tikrųjų norima pakelti MMA. Vidutinis darbo užmokestis [...] kažkodėl tapo 1 110 eurų. Visada mėgstama pasitelkti tokius skaičius, kad visų galvotų – kodėl jie šitaip parašė? Tai ambicingas tikslas“, – sako G. Nausėda.

Jo aiškinimu, vidutinį darbo užmokestį mažiau lemia valdžios sprendimai, todėl jis labiau priklauso nuo bendros valstybės ekonomikos būklės. Ekonomistas atkreipia dėmesį ir į teigiamą programos aspektą – partija nesiėmė žadėti, kad darbo santykiai nesikeis, bet atlyginimai didės.

„Darbo partija buvo gana aktyvi ir svarstant naująjį socialinį modelį bei Darbo kodeksą prieš jį priimant. [...] Ši jų pozicija leidžia manyti, kad partija pasisako už lankstesnius, šiuolaikiškesnius darbo santykius. Tai sudaro prielaidą ir geriau vykdyti tuos pažadus darbo užmokesčio srityje“, – tvirtina G. Nausėda.

Vis dėlto jis antrina R. Valatkai, kad partija nesikuklina žadėti didelių lengvatų. PVM lengvata žadama ir būtiniausiems maisto produktams, ir vaistams. Ekonomisto pastebėjimu, įvykdžius šį pažadą, tai galėtų atnešti daugiau žalos nei naudos.

„Tai tikrai kainuotų nemažus biudžeto pinigus. [...] Gali būti, kad po šių lengvatų pritaikymo viskas atsitiks taip, kaip atsitinka visada, – kainos nesumažės, tačiau valstybės biudžeto pajamos dėl to tikrai sumenks. Tada kyla klausimas – kaip bus su fiskaline drausme, biudžeto deficito mažinimo tikslais ir kitais dalykais?“ – klausia G. Nausėda.

Jo teigimu, Darbo partijos programoje galima rasti ir dar egzotiškesnių pasiūlymų – su šešėline ekonomika ketinama kovoti suteikiant GPM grąžinimo galimybę, jei pateikiami dokumentai, patvirtinantys nuomos ir odontologijos paslaugų išlaidas.

„Man nevisiškai aišku, ar šios sritys pasirinktos tik dėl to, kad šiuose sektoriuose ypač švilpauja vėjai ir vyrauja šešėlinė ekonomika? Negalėčiau pasakyti, kad stomatologijos sektorius labiausiai pasidavęs šešėliui. Galbūt Darbo partija žino geriau. Gal vis dėlto yra antra priežastis – manoma, kad šie sektoriai turėtų būti kažkaip ypatingai skatinami. Vėlgi norėtųsi šito paklausti pačių programos kūrėjų“, – vertina G. Nausėda.

Paaiškino, kodėl nepeikiama konservatorių vyriausybė

Anot V. Laučiaus, Darbo partija turi galimybių patekti į Seimą, bet tikėtina, kad ji nenužengs toli nuo 5 proc. barjero. Jis taip pat atkreipia dėmesį – tikėtina, kad partija programoje nesiima kaltinti konservatorių ir liberalų vyriausybės, nes tikisi su jais sudaryti valdančiąją koaliciją.
Vladimiras Laučius

„Kita vertus, programos turinys toks, kad konservatoriai turbūt neapsidžiaugtų, jeigu jiems reikėtų kažką panašaus įgyvendinti. [...] Darbo partija per praėjusius ketverius metus, kaip jokia kita politinė jėga Lietuvoje, papuošė mūsų valstybę odioziniais personažais: nuteistu buvusiu vadovu ir steigėju, Seimo pirmininke Loreta Graužiniene arba švietimo ministre Audrone Pitrėniene. Niekas jų turbūt nepralenkė“, – sako V. Laučius.

Jis daro išvadą, kad apie tokiomis savybėmis pasižyminčių partijų programas reikėtų kalbėti kaip apie politinius numirėlius – arba gerai, arba nieko. „Ką būtų galima pasakyti apie „darbiečių“ programą? Turbūt tai, kad jų programoje vidutinis darbo užmokestis žadamas visais 10 eurų didesnis nei socialdemokratų (jei lyginsime šias dvi partijas). Daugiau nieko gero ir įdomaus neradau, juo labiau kad Darbo partija jau nebus ta, kurios programa sudarys būsimos vyriausybės programos branduolį“, – tvirtina V. Laučius.

Pasak jo, akivaizdu, kad ši partija nebus viena iš tų, kuri daug lems Seime, todėl nėra rimto pagrindo nagrinėti jos pažadus.

„Žinoma, V. Uspaskicho nebuvimas atsilieps šios partijos rezultatui neigiamai. Kažkokių kitų ryškių asmenybių, kurios galėtų kompensuoti šį žiaurų praradimą, „darbiečiai“ nesurado. Tiesa, galima ryškiomis vadinti mano minėtas L. Graužinienę ir A. Pitrėnienę. Tai iš tikrųjų ryškios politikės. Turbūt yra žmonių, kuriems būtent tokių ir reikia“, – svarsto V. Laučius.

Jis priduria, kad šios partijos aukso amžius jau praėjo – bent ketverius artimiausius metus ji nebus tarp stipriausių politinių jėgų Lietuvoje.