Ukraina kalbėdama apie Maskvai ištikimus separatistus irgi vartoja terminą „teroristai“, tačiau analitikai pripažįsta, kad terminų karas yra informacinio karo dalis ir tuo užsiima visos kariaujančios pusės.
Kursą apie terorizmą dėstantis Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Egdūnas Račius sako, kad Donbaso separatistų veikiausiai neprilygintų Al-Qaedai ar ISIS, mat šių nevalstybinių veikėjų tikslai ir priemonės yra gana skirtingi.
Bet tai nepaneigia fakto, kad Rusija yra įsitraukusi į karą prieš Ukrainą ir naudoja separatistus kaip priedangą – jie leidžia Maskvai aiškinti naivuoliams, kad Ukrainoje vyksta pilietinis karas.
„Nesu šio konflikto ekspertas, bet iš netiesioginės informacijos pasakyčiau, kad nematau terorizmo Donbase. Aš matau labai įnirtingus susirėmimus tarp Ukrainos reguliariųjų pajėgų, taip pat savanorių iš vienos pusės ir separatistų bei samdinių, kuriuos remia trečioji šalis – iš kitos. Jokios abejonės, kad separatistus remia Rusija. Ar visi tie veikėjai švarūs savo kovoje – aš pasakyti negaliu. Amnesty International yra pastebėjusi, kad ir viena, ir kita pusė gali būti patraukta baudžiamojon atsakomybėn dėl karo nusikaltimų. Tačiau dėstydamas terorizmo kursą aš negaliu kalbėti apie Al-Qaedą, Islamo valstybę ir dar kaip pavyzdį prisiminti donbasiečius. Tam informacijos aš neturiu“, - sakė E. Račius.
„Tarptautinė teisė nežino tokio termino kaip „teroristinė valstybė“, tačiau tai netrukdo politikams pateikti savus vertinimus. Lygiai taip pat tarptautinėje teisėje nėra tokio termino kaip „žlugusi valstybė“, bet jis yra vartojamas“, - teigia Mykolo Romerio universiteto profesorius, tarptautinės teisės specialistas Justinas Žilinskas.
Kas yra terorizmas?
E. Račius terorizmą apibrėžia kaip politiškai motyvuotą, iš anksto apgalvotą ir tęstinį, neteisėtą radikalių pažiūrų nevalstybinių veikėjų prievartos naudojimą arba grasinimą ją panaudoti prieš valstybės jėgos struktūroms nepriklausančius civilius gyventojus ar nekarinės paskirties objektus, kai pagrindinis tikslas yra įbauginti visuomenę ar atskiras jos grupes pakeisti esamą sociopolitinę padėtį.
JAV Federalinis tyrimų biuras (FTB) nurodo du terminus – tarptautinį terorizmą ir vidaus terorizmą, kai pirmuoju atveju nusikaltimas įvykdomas už JAV ribų arba turi tarptautinį pobūdį, antruoju – įvykdomas JAV ribose.
Remiantis FTB interneto svetainėje pateikta terminologija, terorizmas apima prievartą arba veiksmus, pavojingus žmonių gyvybei, kurie pažeidžia federalinę ar valstijos teisę. Pagal šį apibrėžimą, tokiu prievartos aktu turi būti siekiama įbauginti civilius gyventojus ir pasitelkus masinę destrukciją, savižudiškus išpuolius bei grobiant žmones daryti spaudimą Vyriausybės politikai.
1994 m. priimtoje Jungtinių tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucijoje „Dėl priemonių užkirsti kelią tarptautiniam terorizmui“ teigiama, kad terorizmas yra kriminalinis aktas, kuriuo siekiama dėl politinių tikslų visuomenei, jos daliai ar konkretiems asmenims sukelti siaubą, neatsižvelgiant į tai, ar šis aktas pateisinamas politiniais, filosofiniais, ideologiniais, rasiniais, etniniais, religiniais ar kitais pagrindais. Tačiau Jungtinių Tautų šalys narės nėra sutarusios dėl vieningo termino, nes kas vieniems atrodo kaip teroristai, kitų yra vadinami laisvės kovotojais.
1998 m. pasirašyta Arabų konvencija dėl terorizmo plitimo sulaikymo teigia, kad terorizmas yra „bet koks smurto aktas arba bet kokia smurto grėsmė, neatsižvelgiant į individualių ar draugėn susibūrusių nusikaltėlių motyvus bei tikslus, kai siekiama tarp žmonių sukelti paniką ir baimę, juos žaloti, statyti į pavojų jų gyvybes, laisvę ir saugumą, taip pat kai norima sukelti žalos aplinkai, privatiems ar viešiems įrenginiams bei nuosavybei, užvaldyti arba užgrobti juos, taip pat statyti į pavojų nacionalinius išteklius“.
Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos 2004 m. rezoliucijoje sakoma, kad terorizmas apima „kriminalinius aktus, tarp jų ir prieš civilius gyventojus, kuriais siekiama nužudyti, sukelti rimtus kūno sužeidimus arba paimti įkaitais ir kuriais norima išprovokuoti visos visuomenės, jos grupių ar atskirų asmenų siaubą, įbauginti ar priversti Vyriausybę arba tarptautinę organizaciją imtis konkrečių veiksmų arba nuo jų susilaikyti“.
Apibrėžimų esama ir dar daugiau, tačiau juos visus vienija tai, kad terorizmas suvokiamas kaip nevalstybinių veikėjų nusikaltimai, kuriais siekiama įbauginti visuomenę ir taip priversti valstybines ar tarptautines institucijas imtis teroristų trokštamų veiksmų arba kaip tik nuo jų susilaikyti.
Pavyzdžiui, ISIS kovotojai Sirijoje ir Irake siekia sukurti islamo kalifatą ir teroristiniais išpuoliais bei įkaitų žudymu siekia, kad JAV atsisakytų bepiločių orlaivių atakų.
Su „Al Qaeda“ susijusi Somalio sukilėlių grupuotė „Shebab“ pernai rugsėjį užgrobė iš dalies izraeliečiams priklausantį Nairobio prekybos centrą. Grupuotės teigimu, tai buvo kerštas už Kenijos karinę intervenciją Somalyje, kur Afrikos Sąjungos pajėgos kovojo su islamistais. Kitaip tariant, teroristai siekė, kad Kenija patrauktų savo pajėgas iš Somalio.
Skelbia sąrašus
Pasaulyje taip pat nėra ir vieningo teroristinių organizacijų sąrašo, nes tai, kas vieniems yra teroristai, kitiems – laisvės kovotojai. Valstybės sudaro atskirus teroristinių organizacijų sąrašus. Ukraina teroristinėmis organizacijomis yra paskelbusi Donecko liaudies respubliką ir Luhansko liaudies respubliką. Kadaise Jugoslavija teroristine organizacija laikė Kosovo išlaisvinimo armiją.
Jungtinės Tautos teroristinėmis organizacijomis yra paskelbusios Al-Qaedą ir Talibaną bei pavedė Sankcijų komitetui sudaryti konsoliduotą asmenų ir organizacijų sąrašą, susijusių su Al-Qaeda ir Talibanu, sąrašą. Šiame sąraše yra ir bankai, įvairūs judėjimai, kovotojų tinklai, privačios įmonės. Iš viso šiame sąraše yra 618 asmenų ir 421 organizacija.
Bendrą įtvirtintą teroristinių organizacijų sąrašą turi Europos Sąjunga. Šiame sąraše įvardytos tokios organizacijos kaip Hamas, Kurdistano darbininkų partija, Tarptautinė sikų jaunimo federacija, Palestinos išlaisvinimo liaudies frontas ir kitos grupuotės bei asmenys.
Plačiausią sąrašą yra sudariusi JAV, tačiau net ir Vašingtonas Ukrainos separatistų kol kas neįtraukė į teroristų sąrašus.
JAV Valstybės departamento Antiterorizmo biuras nuolatos peržiūri pasaulyje veikiančių teroristinių grupuočių veiklą. Vertindamas, ką įtraukti į sąrašą ir ką išbraukti, biuras atsižvelgia ne tik į konkrečias teroristines atakas, kurias įvykdė organizacijos, tačiau ir į tai, ar konkreti grupuotė yra įsitraukusi į terorizmo aktų planavimą ir pasiruošimą, ar turi pajėgumų ir ar siekia juos įgyvendinti.
„Norint įtraukti separatistus į tuos sąrašus, turėtų būti taip, kad Rytų Ukrainoje šios grupuotės grobtų ir žudytų specialiai civilius ukrainiečius, siųsdamos savo žinutę Ukrainos vyriausybei. Jeigu mes turime pakankamai informacijos, kad vykdomas kryptingas civilių ukrainiečių naikinimas, tada gal ir būtų galima kalbėti apie teroristines grupes. Ir tada klausimas, ar Rusija remia šitas grupuotes, būtų esminis“, - sakė E. Račius.
Teroristinių valstybių nėra
„Valstybių terorisčių būti negali, nes terorizmas yra nevalstybinių veikėjų priemonė ar kovos metodas, kai siekiama pakeisti sociopolitinę padėtį. Kitaip tariant, valstybės gali vykdyti savo piliečių arba okupuotų kraštų gyventojų terorą. Teroro valstybė buvo Sovietų Sąjunga, nacių Vokietija. Bet teroristinių valstybių nėra, tačiau yra terorizmą remiančios valstybės. Tiesą sakant, galima sakyti, kad visos didžiosios valstybės, dalyvaujančios regioninėje ir tarptautinėje politikoje vienu ar kitu momentu greičiausiai yra rėmusios tokias nevalstybinių veikėjų struktūras, kuriuos galima būtų traktuoti kaip teroristinius“, - svarstė mokslininkas.
Pasaulyje nėra tarptautinių struktūrų, kurios sudarytų terorizmą remiančių valstybių sąrašus. Tai nuosekliai daro tik Jungtinės Valstijos.
JAV yra teisės aktais įvardijusi keturias šalis, kurios laikomos remiančiomis tarptautinį terorizmą: tai Kuba, Iranas, Sudanas ir Sirija. Šioms šalims taikomas ginklų embargas, sugriežtintas dvigubos paskirties prekių eksportas, draudžiama ekonominė parama, taikomos įvairialypės finansinės sankcijos.
Anksčiau šis statusas buvo suteiktas, bet vėliau panaikintas Šiaurės Korėjai, Irakui, Libijai ir Pietų Jemenui.