„Gaspadinė“ iškepė blyną...

Šiomis dienoms sudegė Monteriškės eigulinės (Žagarės girink.) eigulio Krikščiūno gyv. namas su visais ten buvusiais daiktais. Nuostolių už kelis tūkstančius litų.

Gaisras įvyko dėl nepaprastos priežasties: šeimininkai dirbo lauke. Namie šeimininkauti pasiliko tarnaitė. Staiga ji užsinorėjo blynų. Ji ramiausia sukrovė kambario vidury krūvą žabų, sukūrė laužą ir, paėmusi keptuvę, pradėjo kepti blynus.

Laužas vidury kambario. Ant grindų. Ugnis didelė. Kilo gaisras. Tarnaitė sviedė keptuvę į šalį ir nubėgusi miškan pasislėpė.

Atbėgę šeimininkai rado visą namą liepsnoje.

Kadangi sudegęs namas Miškų D-to nuosavybė, tai Krikščiūnas kreipėsi į D-tą, prašydamas leisti jam nuostolius išmokėti dalimis. Vadinas, iškepė blyną.

Stungių Smilga

Gaspadinė – šeimininkė.

(Mūsų momentas. 1930 m. spalio 5 d., 1 p.)

Tamsus kraštas

Šių metų „Vilniaus Žinių“ Nr. 228 aprašytas baisus žmonių tamsumas Kalvarijoje (Suvalkų gub.). Įsteigę ten vietiniai kunigai „Žiburio“ draugiją, į kurią įstojant reikia rublis (kas neturi – gana ir pusrublio) įmokėti, tai vieni galvoję, kad už tuos surinktus pinigus ateisianti iš Amerikos didžiausia knyga, kaip koksai didžiausias kluonas, ir visi galėsią tą knygą ištolo skaityti; kiti vėl tikėjosi, kad už įmokėtus draugijon pinigus gausią visiems metams dykai žiburį (žibalą, gazą). Argi tiktai Kalvarijoje pilna tokių tamsuolių?

„Žiburys“ – katalikiška švietimo ir labdaros organizacija, 1905 m. gruodžio mėn. – 1940 m. veikusi Užnemunėje.

Gazas – dujos.

(Viltis. 1908 m. spalio 12 d., 4 p.)

Klausimai ir atsakymai

Klaus. 55. Ar yra Lietuvoje chirurgas (gydytojas), kuris galėtų padaryti tokią operaciją, kad mano nosis būtų mažesnė ir galėčiau patikti savo sužieduotinei. Jeigu yra, tai kur, kiek laiko reikėtų operacijai ir gydymui ir kiek kainuotų?

Atsak. 55. Yra tokių operatorių, kurie gali Tamstos nosį nupiauti, jeigu sužieduotinė mėgsta vyrus be nosies. Tokių operatorių, manome, ir savo apylinkėje gali rasti. Rimti gydytojai sveikam žmogui operacijų nedaro.

(Mūsų rytojus. 1929 m. kovo 1 d., 7 p.)

Iškeliavo aplink pasaulį

Spalių 2 d. Telšių miesto gyventojas šoferis Juozas Kubilius ir Kostas Abrutis, buvęs Telšių girininkijos raštininkas, išėjo aplink pasaulį, be jokių dokumentų.

P. B.

(Žemaitis. 1931 m. spalio 8 d., 1 p.)

Batakiai, Tauragės apskr. Devinakių kaime naktį į rugpiūčio 12 d. vagis įlindo per langą į ūkininko Šimkaus kambarį ir pavogė 1500 litų gyvais pinigais ir 5000 litų vertės vekselių. Vagį susekti nepavyko.

Beveik mėnesiui laiko praslinkus, Šimkus gavo siuntinį iš Šilalės pašto. Prasiplėšęs siuntinį, jis rado tuščią saldainių dėžutę, kurioje buvo įdėti pavogtieji vekseliai ir laiškas. Laiške parašyta: „Pinigų neieškok, nes jau pragerti!“

A.

(Mūsų rytojus. 1930 m. spalio 3 d., 8 p.)

Veikalas apie grimavimąsi

Buvęs artistas, Stasys Šiugžda, Kauno s. d. kalėjime atlikdamas bausmę už kelis nusikaltimus, rašo knygą apie grimavimąsi: «Teatrui ir moterims». Veikale yra skyrius: «Grimo reikšmė įlindus į svetimą butą».

Zeks.

(Dienos naujienos. 1932 m. rugsėjo 12 d., 3 p.)

Degtinė nuvedė Lenkijon

Saldutiškis, Utenos apskr. Dvi savaites atgal vietinis gyventojas pil. Sklianskas išėjęs bažnyčion negrįžo namo. Jo namiškių buvo manyta, kad jį nužudė pil. Lašinskas, su kuriuo juodu „romansavo“ prie p. Baranauskaitės. Ilgai ieškota „lavono“, bet niekur nesurasta.

Pagaliau, pasiteiravus pas lenkus, pasirodė, kad Sklianskas grįždamas girtas namo iš Labanoro miestelio ir paklydęs miške stačiai pateko lenkų sargybos prieglobstin ir tapo patalpintas Švenčionių kalėjiman.

Rep. E. Sins.

(Panevėžio balsas. 1926 m. gegužės 21 d., 3 p.)

„P. B.“ 20 Nr. rašiau apie pil. Sklianską, patekusį girtu Lenkijon. Lenkai Sklianską ilgą laiką tardė, skaitydami jį šnipu, bet įrodimų nesant, teismas nu¬teisė jį už perėjimą rubežiaus be „vizos“ keturiems mėnesiams kalėti. Tačiau Sklianskas, nenorėdamas savim „apsunkinti“ ir taip paįrusių lenkų finansų, nuo šios malonės „atsisakė“ iš¬bėgdamas iš Švenčionų kalėjimo ir grįždamas Lietuvon.

Rep. E. Sins.

Rubežiaus – sienos.

(Panevėžio balsas. 1926 m. birželio 3 d., 3 p.)

Kėsinosi bylą suvalgyti

Šilalė, Tauragės aps. Gruodžio 31 d. Šilalės nuovados Taikos teisėjo kameron atvyko pil. S. Mikaločius ir paprašė leisti jam susipažinti su jo civiline byla. Tarnautojai jam tai leido. Netrukus jie pamatė, kaip prašytojas iš bylos išplėšė teismo posėdžio protokolą ir sudraskęs smulkiais gabalėliais sukimšo į burną ir pradėjo kramtyti. Pasirodo minėtas pilietis norėjo sunaikinti nepalankų jam jo paties parodymą. Už tokį darbą pil. Mikaločius suimtas ir padėtas kalėjiman.

(Lietuvos aidas. 1932 m. sausio 13 d., 7 p.)

Atgijo numirėlis?

Vilniaus laikraščiai praneša apie šitokį retą atsitikimą iš Daugeliškio valsčiaus. Vienam kaime kažkoks 52 metų amžiaus Byčko įkrito į letargą. Kadangi letargas užtruko kelias dienas, šeimyna nutarė, kad Byčko mirė. Todėl nupirko grabą ir padėjo į jį kūną, rengdamiesi jį palaidoti.

Laidotuvių išvakarėse, nakties metu, Byčko pabudo, atsistojo ir nuėjo pas miegančią žmoną. Žmona, kuri buvo iš prigimimo baukšti ir sirgo širdies liga, gavo širdies ataką ir mirė. Tada „gyvas lavonas“ pradėjo dejuoti. Pamatęs tai, jo sūnus griebė kirvį ir, palaikęs savo tėvą šmėkla, norėjo jį sukapoti. Tačiau tėvui pavyko pasprukti. Jis puolė į kaimynų namus ir mirtinai išgąsdino, taip kad kai kurie išėjo iš proto.

Tada Byčko nubėgo į artimiausią lenkų pasienio sargybą, kuriai pavyko nesusipratimą išaiškinti ir persigandusius gyventojus nuraminti.

Letargas – liguista būklė, panaši į ilgą kietą miegą.

(Lietuvos žinios. 1930 m. gruodžio 23 d., 5 p.)