Minimi veikėjai yra neišgalvoti anuomet gyvenę įvairaus amžiaus, profesijos, socialinės padėties, tautybės asmenys. Jų patirti nuotykiai – ne lakios fantazijos vaisius, o nepramanytos gyvenimiškos istorijos, nors šiandien nemaža jų dalis galėtų būti pasakojamos kaip anekdotai.
Knygoje nėra politikos (nei vidaus, nei užsienio), čia nekovojama dėl Lietuvos nepriklausomybės su išorės priešais, nevyksta rinkimai į Seimą, neaprašomos politinių partijų programos, nepriiminėjami įstatymai, nenagrinėjami opūs makroekonomikos klausimai ir apskritai nesprendžiami valstybinės reikšmės uždaviniai. Tokie dalykai šios knygos veikėjų iš esmės nedomina. Jų mintys sukasi apie įprastą kasdienį gyvenimą.
Ši knyga tam tikru požiūriu nėra „logiška“, nes parinktos žinutės atspindi žmonių emocijas ir išgyvenimus. O jie yra stiprūs, nuoširdūs, spontaniški. To meto lietuviai buvo karšti žmonės, linkę priimti greitus sprendimus ir ryžtingai juos įgyvendinti. Net jeigu viskas neretai baigdavosi tragiškai. Santūrumas, kuklumas, drovumas ir nuolankumas nėra šios knygos veikėjams būdingos savybės. Jie paneigia teiginį, kad lietuviai yra niūri, humoro jausmo stokojanti tauta. Patekę į įvairias anekdotines situacijas (savo noru ar atsitiktinai), jie mokėjo pasijuokti iš kitų ir iš savęs.
Perskaitę šią knygą, sužinosite:
- kad kaunietis šaltkalvis išrado požeminį tanką ir kokių kitų originalių išradimų būta;
- kaip ariogališkis iškėlė savo kaimynui bylą dėl nulaužtos krapo šakelės ir ar tiesa, kad lietuviai džiaugiasi dėl užsidegusios kaimyno daržinės;
- kuriame Lietuvos mieste buvo gaminami negrai ir kodėl Jurbarko–Šilinės–Raudonės ir Elenaravo kelio ruože automobiliai pamesdavo variklius;
- kad Kauno ponios, norėdamos suliesėti, valgė šieną...
Ištrauka iš knygos „Banginis prarijo lietuvį“ – humoro ir istorijos mėgėjams.
Banginis prarijo lietuvį
Iš Brazilijos gautame laiške pranešama, kad jūroje banginis prarijęs Eduardą Tolušį, kilusį iš Tuločių kaimo, netoli Ukmergės. Tolušis Brazilijon buvo išvykęs prieš kelis metus. (Dienos naujienos. 1932 m. spalio 24 d., 3 p.)
Klausimai ir atsakymai
Kl. Mano balsas labai blogas. Sako, kad reikia gerti žalių kiaušinių, tai balsas pasitaisys. Ar tas tiesa ir ar sveika būtų kasdien išgerti po 10 žalių kiaušinių?
Ats. Mes netikime, kad žali kiaušiniai galėtų pataisyti prastą balsą. Antai šeškas geria kiekvieną sučiuptą žalią kiaušinį, o jo balsas vis dėlto ne koks. (Mūsų rytojus. 1931 m. gegužės 8 d., 8 p.)
Nauji kalbotyros laimėjimai
Dešimtcentė spauda skelbia, kad Mussolini lietuvis, nes jo pavardė susidedanti iš „mūsų linai“ ir jo protėviai Ryme pirkliavę linais.
Taip pat aiškinama, kad ir Stalinas lietuvis, nes jo pavardė taip pat rišasi su linais. Apie Leniną nesą nė kalbos, nes tai esąs tikriausias mūsų žodis „lininis“. (Šaltinis. 1933 m. rugsėjo 2 d., 523 p.)
Mirė pašto laikrodis
Centralinio pašto rūmų viršuje neseniai įtaisytas laikrodis šiomis dienomis sugedo. Šiandien jau uždengtas drobule. (Rytas. 1935 m. rugpjūčio 19 d., 7 p.)
Klausimai ir atsakymai
Kl. Labai mėgstu galvoti apie išradimus, ir jau sugalvojau tokį išradimą, kad lėktuvas pakilęs vietoje stovėtų, o žemė suktųsi. Tai būt pigiausia ir greičiausia kelionė. Reiktų tik palaukti, kol žemė kiek reikia pasisuks ir tada nusileisti. Praktiškai įvykdyti savo išradimą negaliu, nes trūksta pinigų. Ar negalėtų kas duoti kalbamam reikalui pinigų!
Ats. Pasitaiko gyvenime žmonių, turinčių daugiau pinigų negu proto. Jeigu Jums pavyktų tokį tipą surasti, tai ir tai abejojame, kad jis patikėtų tokiai vaikiškai ir dar seniai pamirštai pasakai. (Mūsų rytojus. 1931 m. liepos 17 d., 7 p.)
Kaunietis išrado požeminį tanką
Vienas Kauno šaltkalvis–mechanikas teigia, kad jis išradęs nepaprastą tanką, kuris gali užsikasti žemėje iki 6 metrų gilumo, veikia kurmio principu ir šliaužia požemiais su 8 km greitumu. Žinoma, kad toks tankas, kuris gali užsikasti po žeme apsaugotas nuo prieštankinių pabūklų ir kitų ginklų puolimo.
Išradėjas dabar ieško pinigų, kad pasistatyti tanką pagal savo išradimą, tačiau abejojama, kiek jo išradimas turi realios vertės. (Laikas. 1939 m. vasario 21 d., 4 p.)
Sarenčionįs, Švenčionių ap. Sarenčionyse ganykloje perkūnas užmušė vienu matu 1 meitėlį, 2 karvi ir 16 avių. Žmonės nežinodami, ar galima perkūno užmuštieji gyvuliai valgyti, užkasė juos žemėsna. Karvės ir meitėlis buvo riebųs. (Viltis. 1910 m. liepos 4 d., 3 p.)
Gero gi būta vyro!
„Šaltinyje“ apsiskelbė Juozas Povilaitis, Panovių kaimo, Šilgalių valsč., Naumiesčio aps., Suv. gub., kad duosiąs 50 rublių radybų tam, kurs surasiąs jo žmoną, išbėgusią su kitu vyru ir išsinešusią 1,700 rublių ir 7 savaičių vaiką; ji vadinantis Antanina Povilaitienė, 33 metų amžiaus, esanti didelio ūgio, viršutinė lūpa su randu, storesnė už apatinę; vyras, su kuriuo ji išbėgusi, vadinąsis Konstantinas Švelnys, apie 37 metų amžiaus, didelio ūgio, dešine koja šlubuojąs ir ta koja esanti visa žaizdota. – Tai jau koks gi bėra patsai skelbėjas? (Viltis. 1908 m. rugsėjo 14 d., 4 p.)
Pyktis kainavo 5000 litų.
Biržų apskr., Pagirių kaimo gyventojas Tribė susipyko su savo žmona. Negalėdamas jos primušti, nes šioji pabėgo, ar kaip nors kitaip atkeršyti, padegė linus, kurie buvo sukrauti antrame gyvenamo namo gale. Padegęs linus pareiškė subėgusiems gesinti kaimynams: „Dabar galiu pasišildyti“.
Sudegė gyvenamas namas su jame buvusiu inventoriumi ir linai, kurie buvo sukrauti kitame namo gale. Linų buvo net trijų metų derlius. Turtas buvo neapdraustas. Nuostolių virš 5000 litų. Tiek kainavo vienas atsakantis susipykimas su nuosava žmonele. Senberniai džiaugiasi. (Lietuvos žinios. 1939 m. sausio 17 d., 10 p.)
„Moderniški“ namai.
Lazdijai. Čia pastatyta dviejų aukštų mūriniai namai. Pastačius apžiūrėta, kad antran aukštan nėra jokio įėjimo. Dabar galvojama, kaip tan aukštan įlipti. Vieni pataria lėktuvu, kiti kabeliu, treti kitokius būdus, bet iš tikrųjų dar nežinia kaip bus problema išrišta. (Lietuvos žinios. 1928 m. rugsėjo 15 d., 3 p.)
Telšiai
Trečiadienį Miesto Savivaldybėj visuomenės atstovai tarėsi kaip sutikti birželio 10 d. atvykstančią kariuomenę. Po ilgų svarstymų besumanyta kiekvienam kareiviui užfundyti alaus. (Žemaičių prietelius. 1939 m. birželio 2 d., 8 p.)
„Išradėjai“
Šiaulių, Radviliškio, Šeduvos jomarkuose ne vienam teko nupirkti karves su oro pripompuotais tešmenimis. Vienas žmogus pirko karvę Šiauliuose su dideliu tešmeniu ir parsivedęs namo ėmė milžti. Vietoje pieno pradėjo eiti oras, o pieno nė lašo. Ilgiau palaikius pradėjo duoti pieno, bet labai mažai. Tuomet ir jis paėmė dviračio pompą ir pripompavęs pilną tešmenį oro pardavė Šeduvoj. Tokius „išradėjus“ reikia smarkiai bausti. Vakarių Kazys (Mūsų laikraštis. 1935 m. lapkričio 23 d., 6 p.)
Alkoholis išsisunkė pro šonus...
Kaune plačiai kalba apie vieno daktaro išduotą valdininkui komiškai skambantį liudymą. Daktaras ištyręs valdininko sveikatą konstatavo, kad alkoholis išsisunkė pro šonus nuo ko oda biauriai alkoholiu kvepianti ir todėl valdininkas darbui netinka. (Lapas. 1933 m., Nr. 21, 1 p.)
Atsirado sportininkas.
Sportininkas Petras Požėla, kuris buvo prapuolęs važiuodamas į pasaulinę olimpiadą, atsirado. Pasirodo, kad jisai vieton Olimpiadon nuvažiavo į tėviškę. Veltui Paryžiuj laukė jo atvažiuojant mūsų atstovybė, sunku net būtų tikėti, kad laikraščio (Ryto) bendradarbis gali taip pasielgti. L. (Lietuvos žinios. 1924 m. liepos 24 d., 4 p.)
Nelaimių kronika
Vakar Kaune, Valst. Stadijone, Lietuvos futbolo rinktinė pralaimėjo prieš latvius svarbias rungtynes (5:1). (XX amžius. 1937 m. rugsėjo 4 d.)
Skelbimas
Reikalingi dvynukai. Po Velykų Liaudies Opera, kurią vedu, stato mano „Birutę“ ir „Vaikas ar Mergaitė“ – dvynukus. Visas vargas, kad iki šiam laikui negaliu gaut dvynukų. Reikalinga, kad būtų berniukas ir mergaitė, labai panašūs veidu ir ūgiu ir amžiaus nuo 8 iki 10 metų. Koks tai lietuvių didelis apsileidimas, kad tokio menkniekio negali gaut. Jeigu kur yra dvynukai, tai prašau duot žinių, aš juos prirengsiu veikalan: dvynukams reiks dainuot ir šokt „Vaikas ar Mergaitė“ operetei. – Mikas Petrauskas. (Lietuvos žinios. 1925 m. kovo 1 d., 5 p. )
Išrastas naujas lošimas.
Perlojoje žinomas lošimas „pešynėmis“ vadinamas. Lošikai būtinai ilgaplaukiai, deda į banką sutartą sumą pinigų. Paskum partneriai kimba vienas antram į plaukus, ir kuris pirmutinis neištvėręs skaudėjimo pradeda rėkti, tas pralošia. Šito lošimo čempionas Perlojoje Bučinskas Leonas.
Kas šia sporto šaka domisi, prašome atvykti išmėginti savo laimės. (Lietuvos žinios. 1930 m. sausio 16 d., 3 p.)