Istorinis teisingumas: po 25 metų – už akių paskelbtas nuosprendis OMON'o bylojepapildyta

 (177)
Lietuva įvykdė istorinį teisingumą – praėjus daugiau kaip 25 metams po tragiškų 1991 m. įvykių, Lietuvos apeliacinis teismas už akių priėmė nuosprendį buvusio sovietų Specialiosios paskirties milicijos būrio (OMON) Vilniuje vadovui Vladimirui Razvodovui.
© Vida Press

Trijų teisėjų kolegijos pirmininkė Sigita Bieliauskienė antradienį paskelbė, kad panaikina dar 2015 m. birželį Vilniaus apygardos teismo teisėjo Audriaus Cinino pirmininkaujamos kolegijos priimtą išteisinamąjį nuosprendį, o V. Razvodovą pripažįsta kaltu – jam skirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė. Ją nuteistasis turėtų atlikti pataisos namuose, jeigu bus sulaikytas. Rusija iki šiol jį Lietuvai atsisakydavo išduoti.

V. Razvodovas buvo pripažintas kaltu pagal Baudžiamojo kodekso 100 straipsnį – Tarptautinės teisės draudžiamas elgesys su žmonėmis – ir 103 str. – Tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žalojimas, kankinimas ar kitoks nežmoniškas elgesys su jais.

„V. Razvodovas padarė sunkius tyčinius nusikaltimus, jo atsakomybę sunkina tai, kad veika padaryta bendrininkų grupe visuotinai pavojingu būdu, naudojant šaunamuosius ginklus“, – skelbdama nuosprendį pažymėjo teisėja.

Iš nuteistojo V. Razvodovo teismas nukentėjusiesiems priteisė patirtą žalą – daugiau kaip 14 tūkst. eurų. Tiesa, jis kai kuriuose epizoduose dėl pareikštų kaltinimų buvo išteisintas, nes nebuvo įrodyta jo kaltė.

Apygardos teismas padarė klaidingas išvadas

Šio nuosprendžio nesulaukė taip pat OMON'ui vadovavęs Boleslovas Makutynovičius – skelbta, kad jis 2015 m. lapkritį mirė Rusijoje, todėl jo atžvilgiu baudžiamasis procesas buvo nutrauktas.

Tiesa, teismas oficialių dokumentų, kad B. Makutynovičius yra miręs, negavo, nors ir teismas, ir prokuratūra ne kartą dėl tokios informacijos pateikimo kreipėsi į Rusijos tarnybas. Kad B. Makutynovičius mirė, teisme nurodė Lietuvoje gyvenanti jo sesuo, tačiau ji pati sakė nedalyvavusi laidotuvėse. Kaip pabrėžė teisėjų kolegijos pirmininkė, apie kaltinamojo mirtį buvo pranešta žiniasklaidoje, tačiau jeigu ateityje paaiškėtų, kad jis vis dėlto yra gyvas, prokurorai galėtų svarstyti galimybę atnaujinti baudžiamąjį procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Sigita Bieliauskienė
Sigita Bieliauskienė
© DELFI / Domantas Pipas

OMON'o vadovų baudžiamąją bylą išnagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad OMON'o vadai organizavo ir vykdė nusikaltimus žmoniškumui, pasireiškusius tarptautinės teisės draudžiamu elgesiu su žmonėmis ir karo nusikaltimus, pasireiškusius sunkiu tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų sunkiu sužalojimu, bauginimo ir teroro priemonių naudojimu, neteisėtu asmenų laisvės suvaržymu ir atėmimu, neteisėtu civilių asmenų turto atėmimu.

Apeliacinis teismas nesutiko su OMON'o smogikus išteisinusio Vilniaus apygardos teismo išvadomis ir pritarė prokurorų skunde išdėstytiems argumentams dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo. Pasak teismo, analizuodamas B. Makutynovičiui ir V. Razvodovui pateiktus kaltinimus, Vilniaus apygardos teismas padarė klaidingą išvadą, kad tarptautinėje teisėje padėtis prieš karą, karas arba ginkluotas konfliktas buvo laikomi nusikaltimų žmoniškumui sąlyga, t. y. Vilniaus apygardos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pagal tarptautinę teisę už inkriminuojamus tarptautinės teisės draudžiamo elgesio su žmonėmis nusikaltimus (BK 100 straipsnis) galima nuteisti tik tuo atveju, jei jie būtų padaryti padėties prieš karą, karo, ginkluoto konflikto sąlygomis.

Kaip skelbdama nuosprendį pažymėjo teisėja S. Bieliauskienė, dar 1968 m. lapkričio 26 d. Konvencijoje dėl senaties netaikymo už karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui buvo iš dalies pakeisti nusikaltimo žmoniškumui požymiai, nustatant, kad nusikaltimams žmoniškumui (kaip jie apibrėžti Niurnbergo tarptautinio karo tribunolo statute) nesvarbu, ar jie padaryti karo, ar taikos metu.

„Taigi nusikaltimai žmoniškumui būtent tokia samprata (t. y. nesiejant juos su karo nusikaltimais, karine ar prieškarine padėtimi) buvo perkelti ir į Lietuvos Respublikos Baudžiamąjį kodeksą, – pažymėjo teismas. – Todėl siekiant įrodyti, kad buvo padaryti nusikaltimai žmoniškumui, nėra reikalaujama įrodyti padėties prieš karą, karinės padėties ar ginkluoto konflikto.“

Aukštesniojo teismo teisėja taip pat nurodė, kad apygardos teismas agresijos sampratą aiškino iš dalies klaidingai – teisėjai nesutiko su anksčiau padaryta išvada, kad agresijos samprata nėra susiformavusi tarptautinėje teisėje.

„Agresijos samprata išskiriama iš 1974 m. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucijos „Dėl agresijos apibrėžimo“, – paskelbė teisėjų kolegijos pirmininkė. – Vėliau Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja dar keletą kartų patvirtino agresijos apibrėžtį. Situacija, kai 1990 m. kovo 11 d. buvo atkurtas Lietuvos Respublikos suverenitetas, tačiau 1991 m. Lietuvoje vis dar buvo dislokuoti SSRS armijos ir SSRS VRM kariuomenės padaliniai, kurie vykdė karines operacijas, per kurias buvo naudojamos bauginimo ir teroro priemonės, turėtų būti vertinama kaip SSRS agresija prieš Lietuvą ir SSRS sukeltas ginkluotas konfliktas su atkurta Lietuvos valstybe. Tokia būklė turi 1949 m. Ženevos konvencijų 2 str. nurodytos dalinės okupacijos požymių, kuri yra jų taikymo sąlyga.“

Prokuroras: toks nuosprendis turėjo būti paskelbtas dar 2015 m.

Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Alvydas Valiukevičius po teismo nuosprendžio paskelbimo sakė, kad toks verdiktad turėjo būti dar 2015 m. birželį. „Kaip ir buvome nurodę apeliaciniame skunde, Vilniaus apygardos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, mūsų nuomone, padarė baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, teismo padarytos išvados neatitiko faktinių aplinkybių, šiandien tai konstatavo ir Lietuvos apeliacinis teismas“, – sakė jis.

Prokuroro teigimu, dėl Rusijoje gyvenančio V. Razvodovo sulaikymo yra išduotas Europos arešto orderis, todėl jeigu jis būtų sulaikytas kurioje nors iš Europos Sąjungos valstybių, būtų spręstinas klausimas dėl jo išdavimo Lietuvai.

Kadangi V. Razvodovas nedalyvavo teismo procesuose, nuosprendis jam bus išverstas į rusų kalbą ir išsiųstas jo gyvenamosios vietos adresu – manoma, kad nuteistasis gyvena Sankt Peterburge.

Ginkluoti nusikaltimai įvykdyti 1991 m. sausį-rugpjūtį

Lietuvos apeliacinis teismas B. Makutynovičiaus ir V. Razvodovo bylą nagrinėjo apeliacine tvarka – 2015 m. birželio 4 d. Vilniaus apygardos teismo teisėjo A. Cinino pirmininkaujama kolegija „omonininkus“ nutarė išteisinti, nes jie nepadarė nusikaltimų, kuriais buvo kaltinami.

Išteisinamąjį nuosprendį priėmęs teismas nurodė, kad prokurorų kaltinime nebuvo nurodyta, o teisme nagrinėjimo metu nebuvo įrodinėjama, kad Lietuvoje 1991 m. nebuvo susiklosčiusi padėtis, kuri numatyta Ženevos Konvencijoje – nebuvo nei karinės padėties, nei ginkluoto konflikto, nei okupacijos.

Po išteisinamojo nuosprendžio paskelbimo prokurorai pakeitė kaltinimus ir B. Makutynovičių bei V. Razvodovą apeliacinės instancijos teismui siūlė nuteisti po 12 metų laisvės atėmimo bausmėmis.

Vilniuje dirbę B. Makutynovičius ir V. Razvodovas buvo kaltinami organizavę ir vykdę bauginimo ir teroro priemones prieš Lietuvos pasienio, muitinės, Krašto apsaugos departamento, Aplinkos apsaugos departamento pareigūnus, Valstybinio telefono ir telegrafo centro darbuotojus – ginkluoti nusikaltimai įvykdyti 1991-ųjų sausį-rugpjūtį.

„Jie yra kaltinami naudoję prieš atkurtos Lietuvos Respublikos valstybės institucijas smurtą, bauginimo priemones, areštus, laisvės atėmimus, asmens kratas, ką draudžia tiek tarptautinė teisė, tiek Baudžiamasis kodeksas“, – anksčiau yra sakę prokurorai.

Pasak jų, Švenčionių rajone 1957 m. gimęs B. Makutynovičius 1991 m. rėmė Maskvos agresiją prieš Lietuvą, represines struktūras jėga nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, dideliu mastu ir sistemingai užpuldinėti valstybines įstaigas.

Istorinis teisingumas: po 25 metų – už akių paskelbtas nuosprendis OMON'o byloje
© A.Anušausko nuotr.

Kaltinamajame akte taip pat buvo nurodyta, kad 1991-ųjų kovą OMON pareigūnai užpuolė tuometinį Krašto apsaugos departamento generalinį direktorių Audrių Butkevičių ir su juo vykusį Vaclovą Jezerską. Iš jų buvo atimti tarnybiniai šaunamieji ginklai – pistoletai ir lygiavamzdis šautuvas, o A. Butkevičius ir V. Jezerskas buvo neteisėtai sulaikyti bei nugabenti į OMON užgrobtą tuometinį Policijos akademijos pastatą ir ten kurį laiką neteisėtai laikyti.

Be to, omonininkai užpuldinėjo naujai sukurtos Lietuvos pareigūnus – iš jų atimdavo tarnybinius ginklus, asmeninius daiktus, neteisėtai sulaikydavo ir pristatydavo į užgrobtą tuometinės Lietuvos policijos akademijos pastatą.

1991 metų sausį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą, žuvo 14 žmonių, 31 buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, daugiau nei 1000 buvo kitaip sužaloti. Tų pačių metų liepos 31-ąją Medininkų muitinės poste buvo nužudyti septyni policijos ir muitinės pareigūnai, saugoję sovietų tuomet dar nepripažintos Lietuvos valstybės sieną.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Ištyrė visuomenės nuotaikas dėl akoholio: viskas labai paprasta (50)

Valstiečių ir žaliųjų sąjunga Seime ėmėsi svarstyti alkoholio kontrolės priemones, kurios sulaukė ir daug kritikos, ir pritarimo, bet tikrai nepaliko abejingų.

Lietuva galės vykdyti pabėgėlių apklausas Italijoje (32)

Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas teigia sutaręs su Italijos kolega Marco Minniti, kad Lietuva jau netrukus galėtų vykdyti pabėgėlių Italijoje apklausas.

Klausimas dėl R.Pakso neliečiamybės Europos Parlamento komitete atidėtas (15)

Europos Parlamento Teisės reikalų komitete klausimas dėl buvusio „Tvarkos ir teisingumo“ pirmininko Rolando Pakso teisinės neliečiamybės atidėtas iki kito posėdžio, vyksiančio birželio pabaigoje.

Švenčionyse - siūlymas mero pavaduotoją keisti mero bendrapartiete (13)

Švenčionių rajono meras Lietuvos laisvės sąjungos atstovas Rimantas Klipčius ruošiasi atleisti savo pavaduotoją, Liberalų sąjūdžio atstovą Kęstutį Trapiką – pirmadienį popietę registruotas tarybos sprendimo projektas su tokiu siūlymu.

Vasaros pradžia bus audringa: griaudės ir lis (15)

Gegužės ir birželio sandūra atneš gaivias, drėgnas ir vėjuotas permainas. Savaitei baigiantis, pirmomis birželio dienomis, bus vėsiau nei savaitės pradžioje.