Istorinis sprendimas, kuris palies Lietuvą: ministras buvo neteisus

 (650)
Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) konstatavo, kad Italija pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją nepripažinusi teisės homoseksualioms poroms sudaryti civilinių sąjungų ar registruotų partnerysčių.
Istorinis sprendimas, kuris palies Lietuvą: ministras buvo neteisus
© DELFI (M.Ažušilio nuotr.)

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesoriaus Vytauto Mizaro nuomone, šis sprendimas istorinis, turėsiantis įtakos ir dėl partnerysčių diskutuojančiai Lietuvai.

EŽTT savo sprendime antradienį konstatavo, kad Italija pažeidė Europos žmogaus teisių konvencijos 8 str. nepripažinusi teisės sudaryti tos pačios lyties asmenims civilinių sąjungų ar registruotų partnerysčių.

Byloje „Oliari ir kiti prieš Italiją“ teismas nustatė, kad buvo pažeista ieškovų teisė į šeimos gyvenimą. Ieškovai – trys homoseksualų poros – teigė, kad, remiantis Italijos įstatymais, jie neturi galimybės susituokti ar sudaryti kito pobūdžio civilinės sąjungos ir patiria diskriminaciją seksualinės orientacijos atžvilgiu. Teismas nustatė, kad tokioms tos pačios lyties asmenų poroms kaip ieškovai tinkamiausias būdas teisiškai įprasminti jų santykius yra civilinė sąjunga arba registruota partnerystė.

Italijoje, kaip ir Lietuvoje, nėra įteisinta partnerystė nei tarp priešingos lyties, nei tarp vienalyčių porų.

V. Mizaras: į EŽTT kreipęsi lietuviai irgi laimėtų

„Piktai juokaudamas galėčiau sakyti: Lietuvos Respublika gali pradėti galvoti, ar neverta baigti narystės Europos Taryboje, ir radikalių pažiūrų politikai galėtų jau ruošti rinkiminius šūkius... Bet ne, – atvirkščiai, būkime ten, kur ir esame ir siekime to paties!“, – feisbuke parašė V. Mizaras.

Kalbėdamas su DELFI, V. Mizaras EŽTT sprendimą vertino kaip istorinį. Pasak jo, istorinė EŽTT sprendimo reikšmė tokia: teismas pripažino, jog valstybė, apskritai nesuteikdama jokios teisinės formos apsaugos tos pačios lyties porų šeimos gyvenimui, pažeidžia Konvencijos 8 str.

Vytautas Mizaras
Vytautas Mizaras
© A.Didžgalvio nuotr.

To iki šiol teismas nebuvo konstatavęs. Iki šiol priimti sprendimai, kuriuose buvo kalbama apie tos pačios lyties porų šeimos gyvenimo pagarbą pagal Konvencijos 8 str., apsiribojo faktiškai egzistuojančio šeimos gyvenimo pagarba. Tačiau dabar EŽTT sprendime akcentuota valstybės pozityvioji pareiga suteikti, sureguliuoti teisinę apsaugą ir tos pačios lyties asmenų poroms. Tai turi būti padaryta gerbiant šeimos gyvenimą.

„Akivaizdu, kad perspektyvia prasme žiūrint yra neišvengiamybė tą padaryti, jei Lietuvos Respublika yra pasiruošusi laikytis tarptautinių įsipareigojimų“, – apie partnerystės įteisinimą Lietuvoje sako V. Mizaras.

Pasak teisininko, jei Lietuva šių įsipareigojimų laikytis nepasiruošusi, arba mano tai palikti savieigai ir versti privačius asmenis ginti savo teises ir dar 5-7 metus laukti, kol EŽTT atsiras byla prieš Lietuvą – toks kelias irgi įmanomas. V. Mizaro aiškinimu, klausimas, ar Lietuvos valdžios institucijos palieka patiems asmenims ginti ir išsikovoti teises bei apsaugą, ar ji, padedama piliečiams, pati suteiks teisinį reguliavimą ir apsaugą.

„Kontekstas pakankamai panašus į Italijos, bet man asmeniškai neabejotina, kad Lietuvos Respublika pralaimėtų tokią bylą, jeigu tokia dar po kelerių metų būtų. Manau, net nepriklauso, kokį įstatymą priims Lietuva – jeigu priimtų tik skirtingos lyties asmenų partnerystę, juo labiau pagreitintų šitą procesą ir padarytų dar akivaizdesnį diskriminacinį pažeidimą“, – iš EŽTT sprendimo kylančias pasekmes Lietuvai komentavo teisės profesorius.

V. Mizaras neabejoja: net jei Lietuva partnerystės įstatymo visai nepriimtų, o privatūs asmenys savo teisių neapgintų nacionaliniuose teismuose, EŽTT jie sugebėtų įrodyti valstybės pozityvios pareigos pažeidimą.

Ar EŽTT sprendimas turės įtakos Lietuvoje vykstantiems debatams dėl partnerystės įteisinimo? Pasak V. Mizaro, neabejotinai: ir teigiama, ir neigiama prasme. Jo manymu, dalis politikų, matyt, sprendimą neigs ir interpretuos sau naudinga linkme – aiškins kitokį kontekstą, bandys Lietuvą parodyti kaip unikalią valstybę.

„Kiti, matyt, remsis šiuo sprendimu ir kitais sprendimais, grindžiančiais, kad konvencija pagal tarptautinę teisę ir kartu net konstitucine prasme turėtų būti teisinga ir lygi visiems asmenims. Ir kad lytis, o taip pat seksualinė orientacija, šiandien nėra lemiančiu kriterijumi sprendžiant klausimą, ar suteikti kokią nors teisinę apsaugą šeimos gyvenimui, ar nesuteikti. Čia yra pagrindinė šių dienų EŽTT konvencijos 8 str. mintis”, – aiškina teisininkas.

V. Mizaro nuomone, matyt, ir mūsų Konstitucijos nuostatas reikėtų sistemiškai aiškinti: tiek į 29 str., lygiateisiškumo principą prieš įstatymą, tiek į 38 str., užtikrinantį šeimos gyvenimo apsaugą, reikėtų žiūrėti šių dienų tarptautinių įsipareigojimų ir socialinio gyvenimo kontekste.

Juozas Bernatonis
Juozas Bernatonis
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

DELFI primena, kad Vyriausybės patvirtintame ir Seimui teikiamame įstatymo projekte ministrai pritarė projekto versijai, kurioje teigiama, kad „partnerystė yra vyro ir moters (partnerių) bendras gyvenimas kuriant šeiminius santykius neįregistravus santuokos“.

Seime devyni liberalai ir socialdemokratai yra įregistravę kitą įstatymo projektą, kuris leistų tiek skirtingos, tiek tos pačios lyties asmenų partnerystę.

Vasaros pradžioje teisingumo ministras Juozas Bernatonis pareiškė, kad homoseksualių porų Lietuvoje paprasčiausiai per mažai, kad ir joms reikėtų partnerystės įstatymo. Po šio pareiškimo jis sulaukė homoseksualų bendruomenės ir žmogaus teisių gynėjų kritikos.

Žmogaus teisių gynimo organizacija „Human Rights Watch“ tada pareiškė, kad Lietuvos teisingumo ministro J. Bernatonio išsakyta pozicija dėl tos pačios lyties asmenų partnerystės yra diskriminuojanti ir pažeidžia šalies tarptautinius įsipareigojimus.

www.DELFI.lt
Savaitės naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Lietuvoje

Nuomonė. Po „Brexit“ reikia iš naujo įvertinti Globalios Lietuvos ir dvigubos pilietybės klausimą (32)

Brexit referendumas įvyko. Be mūsų. Pasak rinkimų komisijos, dalyvauti referendume panoro rekordinis balso teisę turinčių žmonių skaičius – daugiau nei 46 milijonai, iš jų net 72,2 proc. išreiškė savo valią, o štai lietuviai, kurie jau daug metų dirba ir moka mokesčius Britanijoje, ir kuriuos šalies narystė ES palies tiesiogiai, šios teisės neturi, nes neturi dvigubos pilietybės.

L. Linkevičius lankysis JAV (45)

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius birželio 26–liepos 2 dienomis lankysis Jungtinėse Amerikos Valstijose, skelbiama pranešime spaudai.

Kaunietis nustėręs: vaikų akivaizdoje moteris šunimis pjudė katiną (82)

Nors Gyvūnų laikymo taisyklėse aiškiai nurodyta, kad šunis galima vedžioti tik su uždėtais antsnukiais ir prisegtais pavadėliais, kai kuriems kauniečiams šie reikalavimai nė motais. Mieste, regis, nėra institucijos, kuri priverstų neklusnius miestiečius tinkamai vedžioti savo augintinius.

Vasarą lietuviai optimistiškesni: daugiau žmonių mano, kad šalyje padėtis gerėja (25)

Nors du trečdaliai šalies gyventojų mano, kad pastaruoju metu padėtis šalyje blogėja, pirmąjį vasaros mėnesį ženkliau, tai yra 8 procentiniais punktais, ūgtelėjo optimistiškai padėtį vertinančių piliečių skaičius.

Kitokia Lietuva: tėvas išprievartavo sesę, sūnus motinai sulaužė ranką (350)

Nuo Palangos tilto žingsniuojant J. Basanavičiaus gatve galima sutikti žmones, nuo kurių nekvepia kvepalais. Paprastai jie nešiojasi didelius krepšius ir ieškodami priduodamos taros nuodugniai patikrina kiekvieną šiukšlių dėžę.