Anot V. Rakučio, mūsų laikais „fizinė okupacija“ nebėra būtina, įtaką ir galią galima rodyti ir kitais būdais. Šiam tikslui iš pradžių keičiamas žmonių mąstymas, šalinamas nacionalinis išdidumas, o galiausiai pakeičiama ir pati nacionalinė tapatybė.

Atsakydamas į klausimą, kaip mažosios Baltijos šalys gali pasipriešinti Rusijai, istorikas pažymėjo, jog pirmiausia derėtų „pripažinti, jog informacijos karas iš tikrųjų egzistuoja“. Tai suvokus, būtina stiprinti istorijos tyrimais užsiimančias struktūras – tik taip bus galima argumentuotai atsilaikyti prieš melagingus kaltinimus.

„Baltijos šalys šioje srityje privalo bendradarbiauti, juk galima rasti istorinių sąlyčio taškų, sukeliančių mums problemų užsienio politikos srityje, pavyzdžiui – 1940 metų sovietų okupacija, Antrasis pasaulinis karas ir jo padariniai“, - kalbėjo V. Rakutis.

„Pastebėti ir pajusti tarp valstybių vykstantį informacijos karą labai sudėtinga, juk ši kova be ginklų. Rusijos Federacijos karinėje doktrinoje aiškiai įvardyta, koks jo tikslas – padidinti informacinę, ekonominę ir technologinę įtaką atskiriems regionams“, - sakė Jono Žemaičio karo akademijos prorektorius.

V. Rakutis pridūrė, jog labai svarbu šviesti žmones, nes išsilavinusiai visuomenei „sudėtingiau pasakoti kvailystes“.
„Turi būti sava informacijos skleidimo strategija, reikia pradėti nuo mokyklų, galvojant apie valstybės interesus, rašyti knygas apie savo šalies praeitį rusų ir kitomis kalbomis, mokyti visuomenę istorijos. Būtina pamąstyti apie nacionalinę ideologiją. Valstybei, ypač demokratinei, reikalinga sava nacionalinė ideologija“, - mano V. Rakutis.