Arkadijaus Vinokuro šeimą, kaip ir daugumą Lietuvos žydų, skaudžiai palietė Holokausto tragedija. Tačiau jaunystėje apie baisius įvykius šeimoje nebuvo kalbama. „Tėvas kartą buvo išgėręs ir žiūrėjo televiziją. Buvo toks dokumentinis filmas „Paprastasis fašizmas“. Tada mačiau, kad jis verkė ir daužė kumščiais savo veidą. Ir aš nesupratau, kodėl jis tai daro“.

Tik išvykęs į Izraelį A. Vinokuras sužinojo tai, ką nuo jo slėpė šeima. Apie žiaurias žudynes, kurios palietė ne tik žydų piliečius, apie tragedijos mastą ir aukas, kurios žuvo šios brutalios politikos akivaizdoje. Kodėl išlikę gyvi nesidalindavo savo išgyvenimais?

„Tėvai nieko nepasakojo. Nei tėvas, nei mama. Aš pykau. Po kiek laiko, kai jau subrendau, supratau, kad tėvas negalėjo dalintis savo kančia su vaikais, nes jos nesuprastų. Aš jos ir nesupratau“, - savo patyrimu dalinsis A. Vinokuras.

Kaltė ir kančia slegia ir šiandieninės Lietuvos piliečius. Tuos, kurių tėvai, seneliai prisidėjo prie siaubingų įvykių tapdami naujosios valdžios kolaborantais. Ar vaikai, anūkai kalti dėl savo pirmtakų klaidų? Šį klausimą laidoje kels pašnekovai. Prabilti ryžosi ne tik nukentėję, tačiau ir kaltinamų prisidėjus prie kruvinų darbų palikuonys.

Palikuonys neturi būti teisiami, tačiau tam, kad tai nepasikartotų, turime suprasti ir įvertinti praėjusią situaciją. Kategoriški vertinimai taip pat kraštutinumas, kurio vengia knygos „Mes nežudėme“ autorius A. Vinokuras: „Vienas izraelietis parašė laišką vienai pašnekovei, kuriame rašoma „žydšaudžio tautos dukra“ – aš nesutinku su tokiu teiginiu“.

Istorijos detektyvai“ – antradienį, 22:30 val. per LRT TELEVIZIJĄ.