"Baudžiamajame kodekse yra nuostata, kuri draudžia bet kuriam asmeniui, neišskiriant vaiko, sutrenkti, net ir pliaukštelėjimas delnu yra smurtas. Galima kreiptis ir privataus kaltinimo tvarka, ir inicijuoti baudžiamąsias bylas, tik faktas, kad vaikas pats to padaryti negali. Klausimas, kas jam gali atstovauti? Tai - mama ar tėtis, jei abu šiuo atveju yra smurtautojai, viskas, reiškia, sistema užsidaro, Baudžiamasis kodeksas nesuveikia, nes nėra asmens, kuris galėtų kreiptis ir ginti vaiko interesą", - sakė E. Misiūnas Liberalų sąjungos frakcijoje Seime.
Pasak ministro, jei Vaiko teisių apsaugos įstatyme bus nustatytos aiškios nuostatos, kad, kylant įtarimams, jog šeimoje smurtauja abu ar vienas tėvas, iškart įsijungia institucijos, kurios privalo kreiptis į teismą dėl smurto artimoje aplinkoje, fizinio sužalojimo sukėlimo, tokiu būdu atsakomybėn bus patraukti asmenys.
"Baudžiamasis kodeksas veiktų tikrai puikiai. Aš, būdamas teisėjas, išnagrinėjau labai daug bylų dėl smurto artimoje aplinkoje ir mačiau visokių situacijų, tačiau klausimas, kaip smurto atveju byla patektų į teismą. Jeigu įstatyme būtų sureglamentuotos nuostatos, kas yra atsakingas", - sakė E. Misiūnas.
Ministras atkreipė dėmesį, kad nagrinėjant nužudyto keturmečio Mato istoriją viešojoje erdvėje keliami klausimai, kodėl nebuvo apskųstas prokuroro nutarimas nutraukti baudžiamąją bylą dėl galimo vaiko sužalojimo.
"Visada nutarime nutraukti baudžiamąją bylą parašyta - skųsti per tiek dienų, nebuvo to padaryta, skundas nebuvo pateiktas. Kas turėjo pateikti? Aišku, tėvai nepateiks to skundo. Institucijos. Kodėl institucijos nepateikė, matydamos problemą? Čia - kitas klausimas", - kalbėjo E. Misiūnas.
Apžvelgdamas situaciją ministras taip pat įžvelgė problemą policijos reformoje, kuri šiuo metu vertinama Vidaus reikalų ministerijoje.
"Policijos reformoje, reformuojant policijos pareigūnų veiklą, buvo atsisakyta tam tikrų prevencinės veiklos. Tai yra anksčiau buvo apylinkės inspektoriai, nepilnamečių inspektoriai, tai dabar tokių pareigybių neliko, ir ta dalimi susiaurėjo policijos pareigūnų veikla prevencinėje veikloje, atitinkamai neišaugo kitų institucijų prevencinė veikla. Turiu mintyje, kad savivaldybės institucijos arba kolegos ministro (socialinės apsaugos ir darbo) institucijos atitinkamai neišplėtė veiklos prevencinėje veikloje", - kalbėjo E. Misiūnas.
Pasak ministro, vienareikšmiško atsakymo, ar tokiu atveju, jeigu būtų buvęs apylinkės ar vaiko teisių apsaugos inspektorius, kaip iki reformos, buvo galima išvengti Mato tragedijos, nėra.
"Tačiau yra nuomonė, kad galbūt apylinkės inspektorius, matydamas situaciją, matydamas, kad toks asmuo atvyko į šeimą, į rajoną, būtų kreipęs dėmesį ir būtų žmogiškiau racionaliau pasižiūrėjęs į problemą", - sakė E. Misiūnas.
Šiuo metu, pasak ministro, policijos darbe akcentuojama, kad reikia greitai atvykti į įvykį, jį apiforminti.
"Vaikas yra labai svarbus, tačiau atsakingo jautraus požiūrio pasigendama, nes atiduodame tyrėjams ir važiuojame į kitą įvykį. Tokio instituto policijos pareigūno inspektoriaus, kuris būtų atsakingas už teritoriją, už kažkokias problemines sritis arba jose esančio asmens stebėseną, nėra", - konstatavo E. Misiūnas.
Vidaus reikalų ministras svarsto, kad, vykdant policijos reformą, reikėtų nustatyti veiklos grupės pareigūnams pareigą, pavyzdžiui, kartą per savaitę aplankyti tam tikrus asmenis.
"Pagal turimą informaciją, šiuo atveju asmuo buvo teistas, linkęs smurtauti, (...) buvo pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą, tai yra buvo nemažai kriterijų, pagal kuriuos buvo galima pasakyti: taip jis yra rizikos grupėje ir veiklos grupės pareigūnai kartą per savaitę, penktadieniais, tomis rizikingiausiomis dienomis, privalo aplankyti ir įvertinti situaciją", - sakė E. Misiūnas.