Gruodžio 7 dieną Seimas priėmė Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininko, buvusio Vilniaus universiteto rektoriaus Rolando Pavilionio parengtą ir aktyviai gintą Mokslo ir švietimo ilgalaikio finansavimo įstatymą. Jame numatyta, kad jau kitąmet mokslui ir studijoms turi būti skiriama 1,35 procento bendrojo vidaus produkto (BVP), 2002 metais fiksuojamas 1,5 proc. BVP finansavimas, 2003 metais - 1,75 proc., o 2004 metais - 2 proc. BVP. Švietimui per ketverius metus numatoma skirti ne mažiau kaip 6,5 proc. BVP.
Vyriausybė nėra labai patenkinta priimtu įstatymu, nes vykdant jį kitąmet mokslui ir švietimui turėtų būti papildomai skiriama apie pusę milijardo litų. Tokių pinigų dabar nėra ir tikriausiai neatsiras net ateinančių metų gegužės mėnesį, kai numatoma peržiūrėti valstybės biudžetą. Tiesa, praėjusią savaitę ministrų kabinetas rado galimybę padidinti išlaidas šioms sritims maždaug 130 mln. litų. Tai jau įrašyta į kitų metų valstybės biudžeto projektą, kuris turėtų būti šią savaitę Seimo priimtas.
Dėl Mokslo ir švietimo ilgalaikio finansavimo įstatymo projekto valdančiosios koalicijos partneriams liberalams ir socialliberalams teko ilgai diskutuoti tarpusavyje, ieškant kompromiso, kuris būtų priimtinas ir socialliberalų frakcijai priklausančiam, tačiau ne visada jos sprendimus remiančiam R.Pavilioniui.
Tačiau Prezidentas dar prieš įstatymo svarstymą Seime pareiškė negalįs pritarti pasirinktam švietimo ir mokslo problemų sprendimo būdui. "Prezidentas nepritaria tam, kad atskirais įstatymais kiekvienas išplėštų kuo daugiau pinigų savo sričiai dar prieš tai, kai patvirtinamas valstybės biudžetas", - po vieno aukščiausiųjų valstybės pareigūnų susitikimų Prezidentūroje žurnalistams sakė valstybės vadovo atstovė spaudai Violeta Gaižauskaitė.