Panašiai kalbama ir apie dabartinius politinius lyderius: vienam patinka Algirdas Butkevičius, antram Viktoras Uspaskichas, o burnoti ant Andriaus Kubiliaus jau yra tapę norma.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja Jūratė Kavaliauskaitė teigia, kad atlikus tyrimus matyti, kad net 10 iš 19 politiko asmenybės bruožų, įsivaizduojamų rinkėjų, turi įtakos tam, ar politikas yra mėgstamas, ar ne.

J. Kavaliauskaitė kartu su kolegomis atliko tyrimą apie rinkėjų elgesį ir išleido knygą „Kaip renkasi Lietuvos rinkėjai? Idėjos, interesai ir įvaizdžiai politikoje“, kuri paremta gausiais 2012 m. atliktos Lietuvos naionalinės rinkiminės studijos duomenimis bei ankstesnių metų rinkimų apklausų rezultatais.

„Reikia pasakyti, kad tas politinės meilės armotas iš principo užtaisytas bent trimis dalykais. Pirmiausia, tai patikimumas, atsakomybė. Tai moralinės savybės, tam tikras žmogaus moralinis integralumas, tai nėra grynoji charizma. Autentiškumas, sąžiningumas - yra tai, ką linkę vertinti žmonės. Antras dalykas yra tam tikras lyderio efektyvumas: organizuotumas, atsakingumas, kaip mes vertiname, ką jis sugebės pasiekti. Tai pragmatinis aspektas. Ir kai kurių lyderių atveju, aišku, svarbu charizma arba žavesys. Bet apibendrinant reikia pasakyti, kad į tuos dalykus negalima žiūrėti plikai, nes jie matomi per gilesnę politinio lojalumo, politinių pažiūrų ir apskritai žmogaus santykio su politiniu gyvenimu prizmę", - sakė J. Kavaliauskaitė. 

Kas darbštus, kas – atsidavęs Lietuvai?

Pristatydama tyrimo dalį, ar rinkėjams svarbios asmeninės politikų savybės, J. Kavaliauskaitė išskyrė tris politikus: socialdemokratų lyderį A. Butkevičių, konservatorių vedlį A. Kubilių ir Darbo partijos įkūrėją V. Uspaskichą.

Paaiškėjo, kad didžiausią įtaką rinkėjų palankumui šių politikų atžvilgiu turi įsitikinimas, ar asmuo yra nuoširdus ir atsidavęs Lietuvai, antipatiją skatina mąstymas, kad politikas yra veidmainis ar egoistas.

Rinkėjams taip pat svarbu, kad politikas būtų patikimas ir darbštus. Darbštumas pasirodė svarbus V. Uspaskicho atveju, o nuo patikimumo vertinimo priklauso rinkėjų simpatijos A. Kubiliui.

Veiklumo vertinimas irgi turi įtakos palankumui A. Kubiliaus atžvilgiu, ambicingumas svarbesnis pasirodė tiems, kurie palankūs A. Butkevičiui.

Jūratė Kavaliauskaitė
Kaip teigia, J. Kavaliauskaitė, atsiliepimai apie A. Butkevičių ir V. Uspaskichą nedaug priklausė nuo politikų pasitikėjimo savimi vertinimo, o V. Uspaskicho atveju – ir nuo optimizmo.

V. Uspaskichas savo rinkėjams taip pat priimtinas ir dėl savo žavesio: patrauklumu ir gebėjimu įkvėpti.

Tuo tarpu palankumas A. Kubiliui priklauso nuo požiūrio, ar lyderiui svarbios idėjos ir vertybės.

Tačiau svarbu suvokti tai, kad rinkėjų palankumas ar nepalankumas partijos lyderiui nebūtinai užgožia kitus simpatijas konkrečiai politinei jėgai lemiančius veiksnius – partinė tapatybė, bendras nepasitikėjimo politikais lygis, sovietmečio vertinimas.

V. Uspaskichą labiau mėgsta nelietuviai, jam ir A. Butkevičiui šiek tiek palankesnės moterys nei vyrai, o aukštesnio išsimokslinimo, didesnių pajamų ir vyresnio amžiaus rinkėjai labiau linkę simpatizuoti A. Kubiliui, nors šių veiksnių įtaka nedidelė.

Didžiojo penketo savybės

Šie trys lyderiai buvo analizuoti pasitelkus Didžiojo penketo asmenybės teoriją, kuri pasitelkiama politinės psichologijos ir rinkiminio elgesio studijose.

Kaip rašo J. Kavaliauskaitė, remiantis šia teorija, egzistuoja penkios žmogaus asmenybės dimensijos, kurios atspondi asmenybę: tai ekstraversija, sutariamumas, sąmoningumas, emocinis stabilumas ir atvirumas patirčiai.

Remiantis mokslininke, ekstraversija susijusi su socialumu, pomėgiu bendrauti, žmogiška šiluma, energingumu, poreikiu dominuoti, o priešingos dimensijos polius reprezentuoja opozicines savybes – vienumos poreikį, šaltumą, pasyvumą.

Sutariamumas siejamas su žmogiška atjauta, altruistiškumu, konfliktų ir konkurencijos vengimu, nuolaidumu, pasitikėjimu kitais, nuoširdumu. Priešingos savybės – egocentriškumas, polinkis manipuliuoti kitais, nepatiklumas, įtarumas.

Sąmoningumo dimensijai priklauso asmens valingumo, drausmingumo, kryptingumo, pareigingumo, patikimumo ir atsakingumo sritys, sąmoningumo stokojantis žmogus yra bevalis, neatsakingas, neturintis aiškaus tikslo, netvarkingas ir panašiai.

Emociškai stabili asmenybė yra atsipalaidavusi, rami, pasitikinti savimi, stabili, tuo tarpu emocinio stabilumo stoka lemia nepasitenkinimą, nervingumą, nepasiikėjimą savimi, baimę, nerimą, depresines nuotaikas.

Kaip rašo J. Kavaliauskaitė, vyrauja nuomonė, kad atvirumas susijęs su originalumu, estetiniu patyrimu, intelektualumu, išmone, atvirumu naujovėms, asmens dėmesiui dvasiniams išgyvenimams. Atvirumo antipodas – priešinimasis naujovėms, siauros pažiūros.

Mokslininkė dar įtraukė žavumo dimensiją, kurią apibūdina tokie žodžiai: simpatiškas/nepatrauklus, šiuolaikiškas/senamadiškas, įkvepiantis/išsikvėpęs.

Gyventojų buvo prašoma pasitelkus 7 balų skalę nurodyti, kurios savybės būdingos kiekvienam iš trijų politikų.

A. Kubilius rinkėjams atrodė veiklus, atsidavęs Lietuvai, patikimas.

A. Butkevičiui buvo priskirtas ambicingumas, nuoširdumas, atsidavimas Lietuvai, patikimumas, pasitikėjimas savimi.

V. Uspaskichui – nuoširdumas, atsidavimas Lietuvai, darbštumas, patikimumas, pasitikėjimas savimi, simpatiškumas, šiek tiek optimistiškumas bei gebėjimas įkvėpti.