Gyvenimu sostinėje Dubline besidžiaugiančiai Simonai suprantama, kodėl žmonės emigruoja iš Lietuvos. Gimtojoje šalyje jai į akis labiausiai krinta aukštos kainos bei jauni žmonės, po studijų universitete priversti dirbti pardavėjais.
26 m. S. Šiškauskaitė į Airiją su šeima iš Kauno emigravo 2000 m. Šeima apsigyveno Ballinrobe miestelyje. Vos pradėjus lankyti ketvirtą klasę, puikius rezultatus demonstravusi mergaitė buvo perkelta į šeštą klasę. Po aštuonerių metų tėvai grįžo į Lietuvą, o Simona liko Airijoje tęsti mokslų.
S. Šiškauskaitė baigė dvejas bakalauro studijas: tarptautinę verslo teisę ir ispanų kalbą bei teisę Golvėjaus Nacionaliniame Airijos universitete. Mergina džiaugiasi – iš 200 studentų kurso jos rezultatai buvo geriausi.
Tam, kad taptų advokate (solicitor), dar reikėjo išlaikyti valstybinius teisės egzaminus bei dvejus su puse metų išdirbti advokato padėjėja. Šį pavasarį Simona įrašyta į Airijos advokatų registrą ir sako jame esanti vienintelė lietuvė.
Pretendavo 1000, priėmė 20
Beveik trejus metus S. Šiškauskaitė dirba lyderiaujančioje tarptautinėje William Fry advokatų kontoroje. Norint čia patekti, reikia praeiti didžiulę atranką: kada lietuvė darbinosi, iš 1000 pretendentų priėmė apie 20. Beje, čia dirba dvigubai daugiau moterų nei vyrų.
„Airijoje geros galimybės atvykėliams, mūsų įmonėje daug užsieniečių, niekas nežiūri, iš kur tu, nereikia turėti pažinčių. Atrankos sistema labai teisinga, jei esi geras teisės studentas, tai ir pateksi, nesvarbu, ar turi pažįstamų, ar tavo tėvai advokatai“, – kalbėjo S. Šiškauskaitė, kurios kolegos kilę iš Jungtinės Karalystės, Škotijos, JAV, Lenkijos, Australijos, Ispanijos, Čekijos. Įmonėje dirba apie 500 žmonių.
Lietuvė specializuojasi verslo teisėje ir įmonių restruktūrizavime. Tarp kontoros klientų – HSBC, „Goldman Sachs“ (Asia), LLC, „Facebook“, „Ikea“, „King Digital Entertainment“, „Yahoo“.
Grįžti į Lietuvą S. Šiškauskaitė negalvoja. „Čia vyksta pasaulinio lygio bylos, problemos, galime keisti pasaulinę teisės sistemą“, – pasakojo S. Šiškauskaitė, abejojanti, ar gimtojoje šalyje turėtų tokių perspektyvų.
Vieną vasarą yra dirbusi Lietuvos ambasadoje Airijoje, taip pat dėstytojo padėjėja universitete.
Gaila Lietuvoje likusių klasiokų
Atvykusi į Airiją Simona nemokėjo angliškai, tačiau kalbą išmoko per tris mėnesius. Tiesiog nebuvo kito pasirinkimo – reikėjo eiti į mokyklą. Be to, pati mokykla organizavo papildomus kalbos kursus.
Pašnekovės aiškinimu, airiai atviri, draugiškai, atvykėlių nediskriminuoja. Tačiau, pastebi ji, patys lietuviai labiau linkę bendrauti su savais, bijo integruotis į Airijos visuomenę. Pačiai Simonai Airijoje patinka.
„Matau didelį skirtumą tarp savęs ir Lietuvoje likusių bendraklasių, kuriuos palikau ketvirtoje klasėje. Jie buvo puikūs ir protingi draugai, tačiau galimybės Airijoje ir Lietuvoje skirtingos. Man labai gaila. Lietuvoje sunku rasti darbo pagal savo specialybę, reikia pažinčių, Airijoje daug lengviau ir daugiau galimybių.
Man labai gaila žmonių, kurie baigia mokslus universitetuose, o paskui dirba parduotuvėse, nes normalaus darbo negauna, o jei gauna, tai už minimalų atlyginimą. Pažįstu tokių, nežinau, kaip jaunam žmogui užsidirbti būstui“, – sakė S. Šiškauskaitė.
Jos aiškinimu, atvykęs į Airiją, lengvai gausi pardavėjo darbą ir uždirbsi penkiskart daugiau nei Lietuvoje. „Man gaila taip išnaudojamų protingų žmonių. Jie Lietuvoje neturi galimybių“, – teigė pašnekovė.
Stebina lietuviškos kainos
Į Lietuvą S. Šiškauskaitė grįžta keletą kartų į metus. Kas labiausiai Lietuvoje krenta į akis? „Man atrodo, kad Lietuvoje labai brangu. Aš negaliu įsivaizduoti, kaip lietuviai išgyvena, todėl, manau, normalu, kad tiek žmonių emigruoja. Pensijų dydis man nesuprantamas, neįsivaizduoju, kaip galima reikalauti senelių išgyventi už kapeikas“, – dėstė S. Šiškauskaitė.
Taip pat ją stebina lietuvių dėmesys aprangai – esą Airijoje žmonės į tai nekreipia dėmesio. Dauguma jos kolegų, tarp jų aukščiausi vadovai, į darbą vyksta dviračiais, kostiumus atsiveža kuprinėse – tai sveikiau ir neteršia gamtos. Tuo metu Lietuvoje, sako ji, įprasta didžiuotis prabangiu automobiliu bei apranga.
Ką ji patartų apie emigraciją į Airiją galvojantiems lietuviams?
Dublino centre šiandien sunku susirasti, kur gyventi – trūksta gyvenamojo būsto. Tad S. Šiškauskaitė pataria apsistoti kituose miestuose arba pasiruošti ilgoms kelionėms darbą. „Airiai pripratę prie atvykėlių, kai mes 2000 m. atvykome, buvome pirmi miestelyje, visi buvo nustebę, norėjo su mumis pakalbėti, jiems tai buvo naujovė, o dabar tai priimtina, vietiniai žino, kad lietuviai yra geri darbininkai, sunkiai dirba, čia lietuviai turi gerą reputaciją“, – sakė S. Šiškauskaitė.
Save vadina lietuve emigrante
„Jaučiuosi labai jaukiai gyvenanti Airijoje, bet niekada nesiruošiu pasikeisti paso. Esu lietuvė ir man svarbu, iš kur esu kilusi, mano tauta ir tradicijos. Visada išliksiu lietuvė – deja, lietuvė emigrantė“, – kalbėjo S. Šiškauskaitė, tėvams dėkinga už galimybę atvykti į Airiją.
Ateities perspektyvas Airijoje Simona laiko idealiomis. Visai neseniai ji nusipirko namą Dubline. Jos gyvenimo draugas – airis advokatas, kuris taip pat aktyviai sportuoja.
Simona taip pat labai didžiuojasi savo seserimi, kuri šiais metais baigė teisės studijas ir taip pat pagal studijų rezultatus kurse buvo pirma.