Šiuo metu prie Panevėžio savivaldybės gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų suskaičiuojama 3 610. Iš jų tik 372 jau pateikė deklaracijas – surado, kas sutiktų juos priregistruoti savo būstuose.
Nuo 2017 metų sausio 1 dienos gyvenamosios vietos nedeklaravę asmenys neteks teisės kreiptis į Socialinės paramos skyrių dėl socialinių pašalpų, išmokų vaikams, paramos mokinio reikmenims įsigyti ir nemokamo maitinimo mokiniams, šalpos išmokų ir vienkartinių pašalpų iš savivaldybės lėšų.
Gyventojai susitvarkyti turėjo iki liepos 1-osios, tačiau terminas teikti deklaracijas pratęstas. Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Sandra Jakštienė spėja, kad tai nutiko dėl to, jog visoje šalyje tokių asmenų, kurie nesusitvarkė savo gyvenamosios vietos deklaracijos, yra gana daug. Todėl jiems suteikiama dar viena galimybė.
Paskata suskubti tą padaryti, S. Jakštienės manymu, nemenka.
Socialinė parama daugumai yra svarbi, o pašalpas gaunantys gyventojai priklauso socialinės rizikos grupei, tad dažnam įvairios išmokos tampa išsigelbėjimu.
Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja stebisi, kad žmonės neskuba tvarkytis dokumentų dėl gyvenamosios vietos deklaravimo.
„Galbūt dauguma gyventojų nežino apie įstatymo pasikeitimą, – neatmetė galimybės S. Jakštienė. – Atrodo, kad pusė metų daug laiko, tačiau visiems reikėtų suskubti.“
Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo pataisose numatyta, kad po sausio 1-osios šešių mėnesių laikotarpiui prie Savivaldybės gyvenamąją vietą galės deklaruoti benamiai, asmenys, palikę vaikų globos namus ar šeimą, atliekantys bausmę pataisos įstaigose ar laikomi tardymo izoliatoriuose, bei tie, kurie teismo sprendimu gydomi specializuotose psichikos sveikatos įstaigose. Tikimasi, jog per tą laiką ir jie pateiks gyvenamosios vietos deklaracijas. Kitu atveju neteks pašalpos gavėjo statuso.
Praeitą mėnesį iš Savivaldybės socialines išmokas gavo 1 481 šeima, tačiau ne visi asmenys priklauso gyvenamosios vietos neturinčių žmonių grupei.
Nakvynės namų gyventojai nepanikuoja
Panevėžio socialinių paslaugų centro direktoriaus pavaduotoja Aida Žygelienė tvirtina, kad visi nakvynės namų gyventojai apie įstatymo pasikeitimą yra informuoti jau seniai. Apie tai jiems kartkartėmis primena ir socialinės darbuotojos.
Tolesni veiksmai, pabrėžia A. Žygelienė, yra asmeninis žmonių reikalas.
Kaip „Sekundei“ sakė specialistė, ne visiems nakvynės namuose gyvenantiems asmenims yra reali galimybė susirasti gyvenamąją vietą, kurią jie galėtų deklaruoti. Nepaisant to, dauguma jų dėl to, kad gali nustoti gauti pašalpas, per daug neišgyvena ir viską vertina paprasčiau. Vieni gyvenamąją vietą tikisi rasti iki sausio mėnesio, kiti viliasi, kad įstatymas dar sykį pasikeis.
„Mes savo darbą atlikome, o jiems prisiregistruoti pas ką nors tikrai nėra paprasta“, – apibendrina situaciją A. Žygelienė.
Panevėžio socialinių paslaugų centro direktoriaus pavaduotoja mano, jog nauja tvarka yra teisinga, nes prisidės prie žmonių atsakingumo ugdymo. „Juk negali prie Savivaldybės registruotis visi ir keisti savo gyvenamąją vietą. Vienur gyvena, kitur deklaruoja… Tokiu atveju žmonės migruoja, kur nori: atsiduria rajone ar Šiauliuose“, – kalbėjo ji.
Tačiau A. Žygelienė abejoja, kad tai pakeis tam tikrų žmonių gyvenimo būdą.
Paklausta, ar tikisi po Naujųjų žmonių antplūdžio jų įstaigoje, spėlioti nesiryžo.
„Nakvynės namai negali priimti žmonių, kurie yra niekur nedeklaruoti, – aiškina specialistė. – Mes negalime paslaugų teikti bet kam. Negalime priimti žmonių, kurie gyvena kitame mieste – nebent apgyvendintume vienai ar kelioms paroms.“
„Kai bus problema, tuomet ją ir spręsime“, – galiausiai konstatavo pašnekovė.
Šiuo metu nakvynės namuose Panevėžyje gyvena 40 asmenų. Laikiną gyvenamąją vietą iki trijų parų gali gauti 20 asmenų. Vasarą gyventojų skaičius kinta, todėl laisvų vietų nakvynei galima rasti. Visi asmenys, gyvenantys nakvynės namuose, yra registruoti prie Savivaldybės, telieka spėlioti, kiek iš jų po pusmečio taps tikraisiais benamiais.