Išmokę Lietuvos pamoką, latviai iš anksto ruošėsi 1991-ųjų sausio įvykiams

 (28)
Tai, kas vyko Lietuvoje 1991 m. sausio 13-ąją, Latvijoje pasikartojo lygiai po savaitės – sausio 20-ąją. Kai buvo išgirsta, kad Lietuvoje prasidėjo nacionalinio transliuotojo puolimas, Latvijos radijas transliavo žinias lietuvių kalba vildamasis, kad lietuviai galės jas girdėti.
1991 sausis Rygoje
© RIA/Scanpix

Iškart po tragiškų Sausio 13-osios įvykių Lietuvoje buvo nuspręsta, kad Rygoje reikia apsaugos – spontaniškai senamiestyje buvo statomos barikados ten, kur įsikūrusi Aukščiausioji Taryba ir radijas. Žmonės buvo kviečiami ginti Vyriausybę, Seimą, taip pat – radiją ir televiziją.

Barikadoms statyti tuomet buvo panaudotos kriauklės, senos durys, metaliniai lovų rėmai, viskas apjuosta spygliuotos vielos tvora. Barikados buvo stiprinamos ir žemės ūkio bei kita sunkiasvore technika.

Per susišaudymą prie Vidaus reikalų ministerijos tarp OMON pajėgų ir Latvijos policijos pareigūnų žuvo penki žmonės. Teigiama, kad ginant ministeriją žuvo du latvių pareigūnai, taip pat pora įvykius filmavusių operatorių ir vienas atsitiktinis praeivis – jaunas berniukas.

Kaip teigia LRT RADIJO korespondentas Rygoje Arūnas Vaikutis, nors Latvijoje ir pasikartojo panašūs įvykiai, kaip ir Lietuvoje, Latvijoje esą „virė mažesnio masto košė“. „Matyt, jie bijojo, kad galbūt nepavyks nugalėti. Po Vilniaus įvykių buvo šiek tiek atsargesni ir į platesnius veiksmus tie dalykai neišsivystė“, – portalui LRT.lt kalbėjo A. Vaikutis.

Kiek kitos nuomonės laikosi Rytų Europos studijų centro (RESC) analitikas Linas Kojala, pasak kurio, aukų Latvijoje buvo mažiau, tačiau esą negalima teigti, kad šioje šalyje situacija buvo paprastesnė ar lengvesnė.

„Ten buvo užimtas Latvijos spaudos pastatas, kuriame spausdinami pagrindiniai Latvijos laikraščiai ir žurnalai. Žmonės jautė, kad bet kurią akimirką gali įvykti kažkas panašaus, kas įvyko Lietuvoje. [...] Matyt, kova iš esmės buvo ta pati ir aš nedaryčiau skirties. Verta prisiminti, kad Latvijoje keli tūkstančiai žmonių išėjo į gatves ir pagerbė Sausio 13-osios aukas iškart po kruvinų įvykių Vilniuje“, – LRT.lt kalbėjo L. Kojala.

LRT RADIJO korespondentas Rygoje A. Vaikutis pasakoja, jog latviai barikadų dienas mini Bastionų kalne, Rygos centre.

„Prieš sausio 13-ąją kalne kasmet degamos žvakės, giedami Lietuvos ir Latvijos himnai, susirenka nemažai žmonių, tarp jų – Lietuvos ambasadorius Ričardas Degutis. Vyksta įvairių renginių, o sausio 20-ąją Latvijos gyventojai paprastai renkasi tose vietose, kuriose būrėsi per sausio įvykius – prie radijo, Seimo, Vyriausybės, Prezidentūros. Tą dieną kūrenami laužai, žmonės vaišinami karšta arbata. Barikadų gynėjams tuomet taip pat buvo nešamas maistas, arbata.

Latviai transliavo žinias lietuvių kalba

Kaip pasakoja A. Vaikutis, kai buvo išgirsta, jog Lietuvoje prasidėjo nacionalinio transliuotojo puolimas, latviai nusprendė pakviesti būrį lietuvių, kurie rinktų informaciją, o Latvijos radijas galėtų transliuoti žinias lietuvių kalba, kad lietuviai galėtų išgirsti objektyvias žinias. Teigiama, kad susirinkę talkininkai niekada nebuvo dirbę žurnalistinio darbo – jie buvo įvairių profesijų žmonės.

„Skaityti lietuviškų žinių žmonės rinkosi mėnesį du. Jie kasdien atvykdavo į Latvijos radiją. Kompiuterių tais laikais nebuvo, todėl Latvijos žurnalistai duodavo laikraščių, žmonės skambindavo giminėms į Lietuvą ir klausdavo, kas vyksta įvairiuose miestuose. Jei lietuviai pranešdavo, kad gatvėmis rieda sovietų tankai, tai pranešdavo ir žiniose“, – pasakoja A. Vaikutis.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Startas žiemos išvarymui duotas: Lietuva rinkosi į Užgavėnes Rumšiškėse

Šimtai žmonių tradiciškai rinkosi į Lietuvos Užgavėnių sostine tituluojamas Rumšiškes. Šįmet čia susirinkusiuosius stebino ne tik lietuvių išmonė kuriant Užgavėnių kaukes, bet ir organizatorių paruoštos pramogos.

A. Zuokas lieka vadvauti Lietuvos laisvės sąjungai (30)

Lietuvos laisvės sąjungai (liberalams) ir toliau vadovaus Artūras Zuokas.

G. Landsbergis paaiškino, kodėl remia S. Skvernelį (52)

Jeigu Seimo valdantieji imsis pokyčių, opozicijoje esanti Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai turi juos paremti, į partijos tarybos posėdyje pareiškė lyderis Gabrielius Landsbergis, pristatydamas savo vertinimą dėl politinės padėties šalyje.

Miškininkai ieško užtarimo: buvome apšmeižti, išvadinti sovietmečio paveldu (89)

Šalies miškininkai teigia norį permainų, skaidrumo ir didesnio efektyvumo ir neeiliniame suvažiavime šeštadienį Lietuvos miškininkų sąjungos nutarė rezoliucija kreiptis į šalies politikos lyderius ir jiems priminti savo siekius.

Iš smurtavusios jurbarkietės paimti trys vaikai (34)

Iš Jurbarko gyventojos, smurtavusios prieš vieną iš trijų nepilnamečių, paimti ir visi vaikai laikinai apgyvendinti vaikų globos namuose.