Išleidę darbuotoją į karinius mokymus darbdaviai galės tikėtis subsidijųAtnaujinta 13.30

 (117)
Savanoriškas dalyvavimas 3 arba 9 mėnesius truksiančiuose privalomuose kariniuose mokymuose gali būti atlygintas meduoliu. Jeigu pareigą tėvynei savanoriškai atliks studentas, jam gali būti kompensuota dalis studijų kainos, jeigu vidurinės mokyklos absolventas – stojant į universitetą jis galės gauti papildomų stojamųjų balų, o jeigu išmokti ginti savo šalį panorės dirbantysis – jo darbdaviui bus kompensuotas jam mokamas 3 arba 6 mėnesių atlyginimas.
© DELFI

Tiesa, atlikdamas tarnybą toks darbuotojas galės gauti tik 130 Lt buitinėms išlaidoms skirtą pinigų sumą.

Toks Karo prievolės įstatymo projektas pirmadienį buvo pristatytas Vyriausybei, tačiau tam, kad jis įsigaliotų, teisės aktą turi priimti Seimas ir pasirašyti prezidentė. Tuo atveju, jeigu net ir esant skatinamosioms priemonėms neatsirastų pakankamas kiekis savanorių, į karinius mokymus žmonės būtų šaukiami privalomai.

Privalomai gali būti šaukiami 19-26 metų jaunuoliai, o savanoriškai šią pareigą galėtų atlikti 18-36 metų amžiaus asmenys.

Meduoliai darbdaviams ir studentams

„Pagrindinis mūsų siūlymas, kad asmenys, norintys atlikti karo prievolę, galėtų tarnauti tik 3 mėnesius. Tai yra taip vadinami baziniai kariniai mokymai – jie truktų 3 mėnesius, bet, aišku, paliekama ir 9 mėnesių alternatyva. Kurią iš alternatyvų kuriais metais patvirtinti – ar 3 mėnesių, ar 9 – tai turėtų nuspręsti Seimas, bet akcentuojama, kad asmenys į privalomąją karo tarnybą eitų savo noru, todėl įdedamos skatinimo priemonės: subsidijavimas darbdaviams, atlyginama tam tikra studijų kainos dalis, taipogi siekiama įtvirtinti, kad stojantys į aukštąsias mokyklas gautų papildomus balus“, - pasakojo Krašto apsaugos ministerijos Teisės departamento direktorė Judita Nagienė.

Klausiama, ar planuojama tvarka nesukurs piktnaudžiavimo ir diskriminacijos darbo rinkoje, mat darbdaviai bus suinteresuoti priimti į darbą bazinius karinius mokymus atlikusius arba atlikti planuojančius darbuotojus, KAM atstovė svarstė, kad ja tik norima paskatinti žmones savanoriškai atlikti pareigą šaliai.

„Siekis yra, kad karo tarnyba būt patraukli, kad jis norėtų ateiti į privalomą karo tarnybą ir atlikti valstybinę pareigą“, - sakė J. Nagienė.

Jeigu savanorių susirinktų daugiau, negu tais metais Seimas bus nusprendęs surinkti į privalomuosius mokymus, tai asmenys būtų atrenkami atsitiktine tvarka. Jeigu jų susirinktų mažiau – tuomet trūkstamas skaičius tarnaujančiųjų būtų šaukiamas privalomai.

Mokomųjų kiekis priklausys nuo grėsmių ir pinigų

Kaip pasakojo krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, šiems metams Seimas yra nustatęs 600 savanorių limitą būtiniesiems kariniams mokymams, tačiau šiuo metu mokymai vyksta tik savanorišku pagrindu – privalomai šaukti į juos kol kas galimybės nėra.

Pasak ministrės, jeigu Seime Karo prievolės įstatymas būtų patvirtintas, į privalomus karinius mokymus privalomai ar savanoriškai kviečiamų asmenų skaičius keisis priklausomai nuo finansavimo galimybių bei grėsmių valstybei.

„Tai priklausys nuo finansavimo, nuo poreikio, nuo to, kokios bus aplinkybės. Juk ir kariuomenės dydį, ir mūsų ginkluotės dalykus nustatome pagal mūsų grėsmių sąrašus, pagal tai, kokia situacija aplinkui“, - svarstė R. Juknevičienė.

Liberalai nepritaria privalomumui

Tačiau Krašto apsaugos ministerijos siūlomai tvarkai nepritaria koalicijos partneriai liberalai, kurių nuomone, leidimas Seimui kasmet apsispręsti, kiek kiekvienais metais šaukti žmonių į karinę tarnybą, lems nežabotas politines kovas ir nenuoseklų Lietuvos kariuomenės vystymąsi.

„Galimybė kiekvienais metais Seimui apsispręsti, kokia kariuomenės struktūra turi būti, tai reiškia, kad kiekvienais metais gali vykti labai aršios politinės batalijos Seime: vienais metais gali būti priimamas sprendimas nešaukti į privalomą karinę tarnybą, būtų paliekamas 0, kitais metais pasikeitus politinei situacijai atsiranda eilutė, kur reiktų pašaukti tam tikrą dalį žmonių. Tai toks ilgalaikės strategijos nebuvimas kelia labai neaiškumų daug“, - teigė Liberalų sąjūdžio lyderis, susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

Be to, pasak E. Masiulio, esama tvarka, kai į karinius mokymus priimami tik savanoriai, yra pasiteisinanti.

„Kariuomenė turi būti formuojama profesionalumo ir savanoriškumo principais, o ne atnaujinant privalomą karinę tarnybą“, - svarstė ministras.

Patikslinus, kad krašto apsaugos ministrė kalba ne apie privalomą karinę tarnybą, bet tik mokymus bei rezervo formavimą, E. Masiulis teigė, jog šiuo atveju labai svarbu, kaip tas rezervas formuojamas – savanoriškumo ar privalomumo pagrindu.

Anksčiau privalomoji karo tarnyba truko 12 mėnesių, bet jos atsisakyta, tačiau Seimo rinkimus laimėję konservatoriai-krikdemai nutarė įvesti trumpus privalomuosius karinius mokymus, kad būtų įgyvendintas Konstitucijos įtvirtintas principas, jog Lietuvos piliečiai „privalo atlikti karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą“.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Arkivyskupas T. Matulionis skelbiamas palaimintuoju pildoma (286)

Katalikų bažnyčiai ir tikintiesiems Lietuvoje sekmadienį - didelė šventė, pirmą kartą Lietuva turės savo palaimintąjį. Juo skelbiamas sovietų persekiotas arkivyskupas Teofilius Matulionis.

Dauguma pabėgėlių pabėgo iš Lietuvos: vieną bandė grąžinti, bet ir tas dingo (535)

Iš 344 į Lietuvą pagal Europos Sąjungos (ES) programą perkeltų pabėgėlių 248 išvyko iš Lietuvos, ir kol kas nė vienas nėra čia grąžintas per prievartą.

Marijampolės pataisos namuose pradėjo veikti dronų blokavimo įranga (11)

Marijampolės pataisos namuose pradėjo veikti radijo ryšio trukdymo įranga, skirta blokuoti bepiločių skraidyklių valdymą.

ES ir Kanados prekybos sutarties ratifikavimas nukeliamas rudeniui (50)

Europos Sąjungos (ES) ir Kanados prekybos susitarimo ratifikavimas gali būti nukeltas į rudenį, nors Lietuvos diplomatai tikėjosi, kad tai galėtų įvykti dar pavasario sesijoje.

Vilniuje palaimintuoju bus paskelbtas arkivyskupas T. Matulionis (110)

Sekmadienį Vilniuje rengiamos arkivyskupo Teofiliaus Matulionio paskelbimo palaimintuoju iškilmės – beatifikacija.