Išleidę darbuotoją į karinius mokymus darbdaviai galės tikėtis subsidijųAtnaujinta 13.30

 (117)
Išleidę darbuotoją į karinius mokymus darbdaviai galės tikėtis subsidijų
© DELFI

Savanoriškas dalyvavimas 3 arba 9 mėnesius truksiančiuose privalomuose kariniuose mokymuose gali būti atlygintas meduoliu. Jeigu pareigą tėvynei savanoriškai atliks studentas, jam gali būti kompensuota dalis studijų kainos, jeigu vidurinės mokyklos absolventas – stojant į universitetą jis galės gauti papildomų stojamųjų balų, o jeigu išmokti ginti savo šalį panorės dirbantysis – jo darbdaviui bus kompensuotas jam mokamas 3 arba 6 mėnesių atlyginimas.

Tiesa, atlikdamas tarnybą toks darbuotojas galės gauti tik 130 Lt buitinėms išlaidoms skirtą pinigų sumą.

Toks Karo prievolės įstatymo projektas pirmadienį buvo pristatytas Vyriausybei, tačiau tam, kad jis įsigaliotų, teisės aktą turi priimti Seimas ir pasirašyti prezidentė. Tuo atveju, jeigu net ir esant skatinamosioms priemonėms neatsirastų pakankamas kiekis savanorių, į karinius mokymus žmonės būtų šaukiami privalomai.

Privalomai gali būti šaukiami 19-26 metų jaunuoliai, o savanoriškai šią pareigą galėtų atlikti 18-36 metų amžiaus asmenys.

Meduoliai darbdaviams ir studentams

„Pagrindinis mūsų siūlymas, kad asmenys, norintys atlikti karo prievolę, galėtų tarnauti tik 3 mėnesius. Tai yra taip vadinami baziniai kariniai mokymai – jie truktų 3 mėnesius, bet, aišku, paliekama ir 9 mėnesių alternatyva. Kurią iš alternatyvų kuriais metais patvirtinti – ar 3 mėnesių, ar 9 – tai turėtų nuspręsti Seimas, bet akcentuojama, kad asmenys į privalomąją karo tarnybą eitų savo noru, todėl įdedamos skatinimo priemonės: subsidijavimas darbdaviams, atlyginama tam tikra studijų kainos dalis, taipogi siekiama įtvirtinti, kad stojantys į aukštąsias mokyklas gautų papildomus balus“, - pasakojo Krašto apsaugos ministerijos Teisės departamento direktorė Judita Nagienė.

Klausiama, ar planuojama tvarka nesukurs piktnaudžiavimo ir diskriminacijos darbo rinkoje, mat darbdaviai bus suinteresuoti priimti į darbą bazinius karinius mokymus atlikusius arba atlikti planuojančius darbuotojus, KAM atstovė svarstė, kad ja tik norima paskatinti žmones savanoriškai atlikti pareigą šaliai.

„Siekis yra, kad karo tarnyba būt patraukli, kad jis norėtų ateiti į privalomą karo tarnybą ir atlikti valstybinę pareigą“, - sakė J. Nagienė.

Jeigu savanorių susirinktų daugiau, negu tais metais Seimas bus nusprendęs surinkti į privalomuosius mokymus, tai asmenys būtų atrenkami atsitiktine tvarka. Jeigu jų susirinktų mažiau – tuomet trūkstamas skaičius tarnaujančiųjų būtų šaukiamas privalomai.

Mokomųjų kiekis priklausys nuo grėsmių ir pinigų

Kaip pasakojo krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, šiems metams Seimas yra nustatęs 600 savanorių limitą būtiniesiems kariniams mokymams, tačiau šiuo metu mokymai vyksta tik savanorišku pagrindu – privalomai šaukti į juos kol kas galimybės nėra.

Pasak ministrės, jeigu Seime Karo prievolės įstatymas būtų patvirtintas, į privalomus karinius mokymus privalomai ar savanoriškai kviečiamų asmenų skaičius keisis priklausomai nuo finansavimo galimybių bei grėsmių valstybei.

„Tai priklausys nuo finansavimo, nuo poreikio, nuo to, kokios bus aplinkybės. Juk ir kariuomenės dydį, ir mūsų ginkluotės dalykus nustatome pagal mūsų grėsmių sąrašus, pagal tai, kokia situacija aplinkui“, - svarstė R. Juknevičienė.

Liberalai nepritaria privalomumui

Tačiau Krašto apsaugos ministerijos siūlomai tvarkai nepritaria koalicijos partneriai liberalai, kurių nuomone, leidimas Seimui kasmet apsispręsti, kiek kiekvienais metais šaukti žmonių į karinę tarnybą, lems nežabotas politines kovas ir nenuoseklų Lietuvos kariuomenės vystymąsi.

„Galimybė kiekvienais metais Seimui apsispręsti, kokia kariuomenės struktūra turi būti, tai reiškia, kad kiekvienais metais gali vykti labai aršios politinės batalijos Seime: vienais metais gali būti priimamas sprendimas nešaukti į privalomą karinę tarnybą, būtų paliekamas 0, kitais metais pasikeitus politinei situacijai atsiranda eilutė, kur reiktų pašaukti tam tikrą dalį žmonių. Tai toks ilgalaikės strategijos nebuvimas kelia labai neaiškumų daug“, - teigė Liberalų sąjūdžio lyderis, susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

Be to, pasak E. Masiulio, esama tvarka, kai į karinius mokymus priimami tik savanoriai, yra pasiteisinanti.

„Kariuomenė turi būti formuojama profesionalumo ir savanoriškumo principais, o ne atnaujinant privalomą karinę tarnybą“, - svarstė ministras.

Patikslinus, kad krašto apsaugos ministrė kalba ne apie privalomą karinę tarnybą, bet tik mokymus bei rezervo formavimą, E. Masiulis teigė, jog šiuo atveju labai svarbu, kaip tas rezervas formuojamas – savanoriškumo ar privalomumo pagrindu.

Anksčiau privalomoji karo tarnyba truko 12 mėnesių, bet jos atsisakyta, tačiau Seimo rinkimus laimėję konservatoriai-krikdemai nutarė įvesti trumpus privalomuosius karinius mokymus, kad būtų įgyvendintas Konstitucijos įtvirtintas principas, jog Lietuvos piliečiai „privalo atlikti karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą“.

www.DELFI.lt
 
117
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Lietuvoje

Užsienietį Lietuvoje nustebino „auksinio jaunimėlio“ pomėgiai (43)

2014 lapkričio mėn. 22 d. 00:02
Užsienietį Lietuvoje nustebino „auksinio jaunimėlio“ pomėgiai
DELFI montažas
Pirma kartą į Europą atvykusį šokėją Vishwanathą Mangaraj Lietuvoje labiausiai nustebino merginos, „auksinis jaunimas“, kava ir keliai.

Lietuvos karinė doktrina nusileidžia Rusijos imperinėms ambicijoms (9)

2014 lapkričio mėn. 22 d. 00:02
Prieš ketverius metus, 2010-ųjų kovo 10–ąją, paskelbtoje plačiai išreklamuotoje pirmojoje Lietuvos karinėje doktrinoje iki šiol galima perskaityti nuolatinę standartinę mūsų politikų ir karininkų paguodos frazę, kad Šiaurės Atlanto sutarties 5-ojo straipsnio saugomai Lietuvai „tiesioginio išorinio ginkluoto puolimo grėsmės šiandien nėra”.

Rusija atsikirto dėl dažnesnių jos lėktuvų skrydžių Baltijos šalių pašonėje (29)

2014 lapkričio mėn. 21 d. 23:13
Rusijos ambasadorius prie NATO Aleksandras Gruško dėl dažnesnių Rusijos lėktuvų skrydžių perėmimų Baltijos šalių pašonėje kaltina pastaruoju metu sustiprintas NATO oro policijos pajėgas regione.

Lietuva neparėmė Rusijos rezoliucijos Jungtinėse Tautose (9)

2014 lapkričio mėn. 21 d. 23:08
Molotovo-Ribentropo pakto pasirašymas
AOP nuotr.
Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos Trečiajame komitete lapkričio 21 d. balsavimu priimta Rusijos Federacijos teikta rezoliucija dėl kovos su nacizmo šlovinimu ir kitomis šiuolaikinėmis rasizmo formomis. Lietuva neparėmė šios rezoliucijos.

Atrado, ko iš tiesų bijo V. Putinas (199)

2014 lapkričio mėn. 21 d. 23:00
Atrado, ko iš tiesų bijo V. Putinas
AP/Scanpix
Amerikiečių žurnalistė Anne Applebaum teigia, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas visiškai nebijo karinės Vakarų galios. Vienintelis dalykas, ko ji iš tiesų bijo, jos nuomone, yra gatvės revoliucija bei idėjų, kurios galėtų ją sukelti. Dėl šios priežasties V. Putinas ne tiek akcentuoja Rusijos pranašumus, kiek Vakarų trūkumus.