Iškilmingo minėjimo metu sveikinimo kalbas sakys Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė, Nepriklausomybės Akto signataras, Lietuvos bankų asociacijos vadovas Stasys Kropas, Vilniaus arkivyskupijos generalvikaras vyskupas Arūnas Poniškaitis, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Europos Komisijos narys Vytenis Povilas Andriukaitis, Nepriklausomybės Akto signataras, Seimo narys, pirmasis Aukščiausiosios Tarybos Užsienio reikalų komisijos pirmininkas Emanuelis Zingeris, Lietuvos mokinių parlamento atstovas, Alytaus šv. Benedikto gimnazijos mokinys Rokas Štreimikis.

Į iškilmingą renginį pakviesti buvę ir esami valstybės vadovai, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatai - Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai, atkurtos nepriklausomos Lietuvos pirmosios Vyriausybės nariai, Vyriausybės nariai, Seimo nariai, buvę Seimo Pirmininkai ir Vyriausybės vadovai, Europos Parlamento nariai, Lietuvos atstovai Europos Sąjungos institucijose, teismų vadovai, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės, Sąjūdžio Seimo tarybos nariai, kovotojai už laisvę ir žuvusių kovotojų artimieji, sąjūdiečiai, Bažnyčių hierarchai, tautinių bendrijų atstovai, savivaldybių merai, diplomatinių atstovybių vadovai, universitetų ir akademijų rektoriai, Nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai, kiti svečiai.

1990 m. kovo 11 d. Aukščiausioji Taryba priėmė Aktą „Dėl Lietuvos Nepriklausomos valstybės atstatymo", už kurį balsavo 124, susilaikė 6 deputatai. Šiuo aktu Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, reikšdama Tautos valią, nutarė ir iškilmingai paskelbė, kad yra atkuriamas 1940 metais svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suverenių galių vykdymas, ir Lietuva vėl yra nepriklausoma valstybė.

Šis dokumentas yra saugomas Seimo archyve kartu su kitais parlamento priimtais teisės aktais. Kitas originalus Kovo 11-osios aktas, pasirašytas ne tik Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko Vytauto Landsbergio ir Tarybos sekretoriaus Liudviko Sabučio, bet ir Aukščiausiosios Tarybos deputatų, dalyvavusių balsavime už nepriklausomos valstybės atkūrimą, saugomas Lietuvos valstybės naujajame archyve.

Signataras: pastaruoju metu labiausiai nuvilia politikavimas

Kurdama laisvą, konkurencingą valstybę, Lietuva praleido per daug progų, o pastaruoju metu labiausiai nuvilia politikavimas, persikeliantis net į verslą ir ekonomiką, sako Kovo 11-osios Akto signataras Stasys Kropas.

Stasys Kropas
„Baigdamas norėčiau pasakyti, kas mane labiausiai stebina ir nuvilia pastaruoju metu. Politikavimas. Sąjūdžio metais mes visi buvome politikai, tačiau politika buvo nukreipta viena kryptimi – Lietuvos naudai. Šiandien tokių politikų, atrodytų, visai nedaug, tačiau procesų ir institucijų, dirbančių politikai, skaičius tiesiog glumina“, – penktadienį Seime minint 26-ąsias Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metines teigė jis.

„Labai nuvilia, kai politikavimas persikelia į ekonomiką ir verslą reguliuojančių institucijų darbuotojų galvas ir iš jų girdžiu: „kokie Jūsų reitingai, kokius pasiūlymus aš galiu pateikti politikams?“ Reitingai? Ar mes jau atsidūrėme televizijos projekte, kurio išlikimą lemia vienintelis faktorius – reitingai. Ar mes visi jau esame šou verslo dalis?“ – kalbėjo signataras.

Prisimindamas laiką, kai balsavo dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, S.Kropas tvirtino tuomet galvojęs apie stiprią valstybę, bet šiandienos statistiniai rodikliai esą kur kas geresni, nei tuomet galėjo svajoti.

Kita vertus, jis apgailestavo, kad praleista ir daug galimybių. Signataras sakė, kad nerimą kelia situacija švietimo ir sveikatos apsaugos srityse.

„Metų metus vykstančios batalijos dėl švietimo sistemos modelio tiesiog gąsdina. Nepaprastai gerbiu Lietuvos mokytojus ir esu jiems dėkingas už įgūdžius, už žinias, kurios per visą darbo karjerą man leido dirbti labai įdomų ir turiningą darbą. Aš dėkingas Jums, mieli mokytojai ir už mano vaikų išsilavinimą, kurio dėka jie gali oriai gyventi ir dirbti mylimoje Lietuvos valstybėje. Tačiau man neramu dėl savo anūkų, nes nebežinau, kokius įgūdžius nuolat kintančioje Lietuvos švietimo sistemoje jie gaus. Jei norime švietimo kokybės pagerėjimo, griaukime ir statykime, tačiau tai reikia daryti ryžtingai“, – kalbėjo S.Kropas.

Anot jo, nuo nerezultatyvių kalbų kenčia ir sveikatos apsauga, „socialinė sistema vis labiau skatina išlaikytinius ir tampa stabdžiu darbo vietų kūrimui“.

„O juk visos šios sritys ir yra svarbiausios, kai kalbame apie šalies gyventojų bendrą pasitenkinimą valstybe“, – tvirtino signataras.

Dvasininkas: esame laisvi tiek, kiek sugebame prisiimti atsakomybės

Esame laisvi tiek, kiek sugebame prisiimti atsakomybę už save ir kitus, Lietuvai minint 26-ąsias nepriklausomybės atkūrimo metines sako Vilniaus arkivyskupijos generalvikaras vyskupas Arūnas Poniškaitis.

Iškilmingame Kovo 11-osios minėjime Seime penktadienį kalbėjęs dvasininkas pabrėžė, kad tik įgyvendinant šią atsakomybę kasdienybėje „laikosi ir auga Lietuva“.

Arūnas Poniškaitis
„Lietuvos tvirtumui ypač svarbus jos žmonių tarpusavio ryšys. Kai Kovo 11-ąją vėl kalbame apie meilę Tėvynei, prisimename, kad ši meilė atsiskleidžia ir konkrečiame santykyje su kitu žmogumi – tos pačios valstybės piliečiu“, – sakė A.Poniškaitis.

Jis taip pat teigė Lietuvą įsivaizduojantis ne kaip greitkelį, kuriuo galima greitai pasiekti savo tikslus, bet greičiau kaip Baltijos kelią, „kuriam nutiesti reikia visų, kiekvieno iš mūsų rankų“.

„Kaip Kovo 11-oji iš eilinės dienos tapo svarbia mūsų istorijos data, taip linkiu, kad kitame žmoguje vietoje eilinio praeivio išvystume svarbų bendrakeleivį. Mūsų bendrame laisvės kelyje tebūna išlygintos susvetimėjimo duobės“, – savo kalbą baigė dvasininkas.

Eurokomisaras ragina nebeskaičiuoti, kiek kas nusipelnė laisvei

Eurokomisaras socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis per iškilmingą Kovo 11-osios minėjimą Seime ragino gerbti žmogaus teises ir laisves, nebeskaičiuoti, kas daugiau, o kas mažiau nusipelnė laisvei.

Savo kalboje Kovo 11-osios Akto signataras vardijo daugybę nepriklausomybės atkūrimo laikų politikų pavardžių, sakydamas, kad „jie visi suaudė tokią Lietuvą ir nuklojo kelią iš tarybų Lietuvos į šiandienę respubliką, į tą respubliką, kurioje auga jaunas Lietuvos respublikos pilietis“.

„Jei taip pasižiūrėsime į problemą, atkris rūpestis skaičiuoti, nagrinėti, blusinėti biografijas ir žiūrėti, kaip čia buvo, kiek ten buvo kolaborantų. Ir jie buvo labai aiškūs – tai buvo LKP-TSKP ant platformos ir visi „jedinstvininkai“. Tai buvo ta nedidelė dalis ir būtent tada turime brėžti liniją – kolaboravo, o visa kita Lietuva buvo mūsų Lietuva“, – kalbėjo politikas.

Jis pabrėžė, kad jau atkuriant valstybę dokumente buvo pažymėta, kad balso teisę turi visi Lietuvos gyventojai, neskirstant jų pagal tautybę ar kitaip.

„Vasario 16-osios akte yra vienas labai svarbus momentas – kad valstybės pamatus turi nustatyti steigiamasis Seimas, demokratiniu būdu visų jos gyventojų išrinktas. Ne lietuvių, ne tam tikros dalies, visų gyventojų. Kokia gili demokratinė įžvalga“, – kalbėjo socialdemokratas.

„Labai svarbu matyti, kad mes jos (Lietuvos) nedalijame, o audžiame kaip tą juostą, gražią, su visom spalvom“, – sakė politikas.

Paminėdamas pastarąsias Lietuvos politines aktualijas, kai nutraukus ikiteisminį tyrimą dėl kurortų apsaugos zonas naikinančio Vyriausybės nutarimo priėmimo buvo paviešinti politikų pokalbiai, V.P.Andriukaitis tvirtino, kad tokia situacija teisinėje valstybėje – neleistina.

„Teisinė valstybė reiškia, kad žmogaus orumas yra neliečiamas, tai reiškia, kas ten bebūtų, kokios slaptos stenogramos bebūtų platinamos, pažymos, to negali būti teisinėje valstybėje, nes žmogaus orumas neliečiamas. Neliečiamas žmogaus orumas socialiniuose tinkluose, neliečiamas niekur, gerbiant visų mūsų įsitikinimus, skirtingas nuomones ir pasaulėžiūras. Štai kodėl mes sakome, kad Lietuva eina tik tuo keliu, ir Lietuva gali drąsiai pasiryžti gerbti žmogaus teises ir laisves, gerbti kiekvieną pilietį. Tegyvuoja demokratinė parlamentinė Lietuva su kai kuriais pusiau prezidentinės valstybės bruožai“, – savo kalbą baigė V.P.Andriukaitis.

E.Zingeris: dar vyksta kova dėl Sovietų sąjungos palaikų palaidojimo

Nors praėjo 25 metai nuo Sovietų sąjungos žlugimo, dar vyksta aršios kovos dėl jos palaikų palaidojimo, sako Kovo 11-osios Akto signataras parlamentaras Emanuelis Zingeris.

„Šiais metais turime dar vieną minėjimą, 25 metai gruodžio 8 dieną (sueis) nuo Sovietų sąjungos pabaigos. Žiūrime, kokios vyksta aršios kovos dėl šios tikrai ne gėrio, o blogio imperijos palaikų palaidojimo. Ir jos vyksta visur“, – penktadienį per iškilmingą Seimo posėdį, skirtą 26-osioms nepriklausomybės atkūrimo metinėms, teigė E.Zingeris.

„Vyksta kova dėl galutinio Sovietų sąjungos palaidojimo“, – pabrėžė jis.

Anot politiko, vienas iš šios kovos ženklų – Ukrainos pilotės Nadijos Savčenkos teismas.

„Nadijos Savčenko likimas yra ženklas kovos su tuo numirėliu, su Sovietų sąjunga ir ta prievarta (...) Tai yra nelegalus žmogaus pagrobimas ir neteisingas jo teismas. Todėl solidarizuodamiesi su Ukraina, kuri kovoja už tą siaubingos 1917 metų bolševikų imperijos pabaigą, linkėdamas sėkmės, pasakysiu, kad mes turėsime jėgos palaikyti ir Europos Sąjungą, ir Europos Sąjungos kaimynus šitoje nelengvoje kovoje už žmogaus vertybes“, – kalbėjo E.Zingeris.

Ukrainos karo lakūnė N.Savčenko teisiama Rusijoje dėl dviejų rusų žurnalistų gyvybes nusinešusio incidento.