Rusijos žiniasklaidą laiko patikimu šaltiniu
Anot jo, griuvus SSRS su buvusia sovietine erdve liko susietos ne tik mūsų šalies energetikos ir transporto sistemos – nemaža dalis Lietuvos piliečių tebegyvena rusiškos kultūros ir žiniasklaidos erdvėje. Tiek elitas, tiek paprasti Rusijos žmonės šią sritį esą vis dar suvokia kaip „mūsų“ teritoriją.
Nuo 2005 m. nuolat analizuojantis elektroninės žiniasklaidos turinį, N. Maliukevičius atkreipė dėmesį į padidėjusį rusiškos produkcijos kiekį televizijų eteryje. „Nemaža dalis Lietuvos visuomenės populiarią informaciją ir naujienas apie pasaulį bei posovietinį regioną gauna iš Rusijos žiniasklaidos“, – pažymėjo jis.
Populiariausia žiniasklaida mūsų šalyje yra televizija. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Vilmorus“ apklausos duomenimis, 2006 m. beveik trys ketvirtadaliai gyventojų kiekvieną dieną žiūrėdavo LNK ir TV3, truputį mažiau – Lietuvos televiziją, pusė – „Baltijos TV“, 17 proc. – PBK. Nemažai respondentų prisipažino, kad mielai įsijungia PBK, norėdami išgirsti naujienų apie Lietuvą. Trys iš 10 žmonių šį kanalą žiūri bent kelis kartus per savaitę. Nors 2004-2007 m. televizijos žiūrovų apskritai sumažėjo, PBK auditorija padaugėjo nuo 3,6 iki 5,8 proc.
Analizuodamas, kokiems kanalams pirmenybę teikia atskirų tautybių gyventojai, N. Maliukevičius teigė pastebėjęs įdomių tendencijų. Septyni-aštuoni iš 10 lietuvių kasdien žiūri LTV, LNK ir TV3, kiek mažiau – BTV. Vos 10 proc. nurodė PBK, o beveik du trečdaliai jų šio kanalo apskritai neįsijungia, po kelis procentus įsijungia kartą per savaitę ar per mėnesį.
Lenkams mieliausia TV3 – šią televiziją kasdien žiūri du trečdaliai šios tautybės žmonių. Kitus nacionalinius lietuviškus kanalus nuolat įsijungia kiek daugiau pusė jų. Mažiausiai ištikimų žiūrovų tarp lenkų turi BTV (48 proc.) – tiek pat, kiek PBK.
Tuo tarpu rusai kiekvieną dieną dažniausiai įsijungia būtent šį kanalą (56 proc.). Iš lietuviškų kanalų daugiausiai žiūrimi LTV ir LNK (po 52 proc.). Tiesa, nors ir rečiau, lietuviškus kanalus įsijungia tiek rusai, tiek lenkai. Vos 10-20 proc. jų tvirtina didžiausių nacionalinių šalies televizijų nežiūrintys.
„TNS Gallup“ apklausos rezultatai taip pat rodo, kad PBK yra populiariausias tarp Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų. Beje, „Vilmorus“ tyrimo duomenimis, Rusijos žiniasklaidą daugiau nei pusė Lietuvos rusų laiko patikimu informacijos šaltiniu (tą patį galvoja tik 14 proc. lietuvių).
Klausyti paprastai leidžia tik rusų kalbos
N. Maliukevičiaus teigimu, rusiškų filmų, serialų, pokalbių šou ir kitokių laidų Lietuvos televizijose 2007 m. buvo rodoma pastebimai daugiau nei 2005-2006 m. Tuo metu LTV turėjo dvi laidas, skirtas rusų tautinei mažumai. Politologas suabejojo, ar to nebuvo per maža, mat šias laidas žiūrėdavo ir kitos – lenkų tautinės mažumos atstovai. Pasak jo, iš vietos transliuotojų gaudami per mažai informacijos savo kalba, tautinių mažumų atstovai jos pradeda ieškoti kitų šalių žiniasklaidos.
Pagal Visuomenės informavimo įstatymą, programos ir filmai užsienio kalba turi būti verčiami arba dubliuojant, arba titruojant. Jei originalo kalba yra rusų, žiūrovai dažniausiai ją gali girdėti, o vertimas pateikiamas subtitruose, jei anglų ar kita – vertimas skaitomas. Taip daroma dėl kainos ir poreikio: titruoti pigiau nei įgarsinti, be to, vyresnio amžiaus žmonėms būtų sunku suprasti originalo kalbą, jei ji – ne rusų.
Per 60 proc. gyventojų nurodė kasdien skaitantys lietuviškus laikraščius, mažiau nei 9 proc. skaito rusišką, vienas kitas – anglišką ar lenkišką spaudą. Tiesa, lenkų ir rusų lietuviškus leidinius atsiverčia gerokai mažiau – vidutiniškai kas ketvirtas juos skaito kasdien. Tuo metu rusiškus laikraščius nuolat skaito vos 3 proc. lietuvių (palyginimui – 46 proc. rusų). Lenkišką spaudą kasdien skaito tik 9 proc. lenkų.
Patys keliauja į rusiškus festivalius
Tokie grandioziniai populiariosios rusiškos kultūros renginiai, kaip „Naujoji banga“ Jūrmaloje (Latvija), mūsų šalyje nevyksta. Tačiau pastaraisiais metais išryškėjo nauja tendencija – Lietuvos atlikėjai dalyvauja tokiuose festivaliuose užsienyje, pavyzdžiui, „Slavianskij bazar“ Vitebske (Baltarusija). Juose pasirodę dainininkai sulaukia didžiulio žiniasklaidos dėmesio, be to, šiemet renginį net transliavo viena didžiausių Lietuvos televizių TV3.
Kita vertus, priminė N. Maliukevičius, mūsų šalyje nuo seno mėgstama klasikinė rusiška kultūra. 1864 m. Vilniuje buvo įkurtas Rusų teatras tuo metu buvo vienintelis teatras šalyje.