Pirmiausiai Jungtinių Valstijų prezidentas padėkojo Estijos žmonėms ir valstybės vadovui. Jis vardijo tiek estų pasiekimus technologijų srityje, tiek indėlį NATO misijose.
„Estija yra viena iš didžiųjų sėkmės istorijų“, - komplimentų negailėjo B. Obama.
Vėliau JAV vadovas perėjo prie rimtesnių užsienio politikos klausimų. „JAV pilnai išreiškia savo įsipareigojimą dėl Estijos saugumo. (…) Estija niekada nebus viena“, - sakė B. Obama.
Rodys raumenis Estijoje
JAV vadovas priminė, kad kuriami Baltijos šalių regiono gynybos planai, o amerikiečiai aiškiai rodo ženklą Rusijai.
„Kalbame ir apie naują iniciatyvą, kurios pagrindu padidės JAV dalyvavimas regione“, - pareiškė B. Obama, pridurdamas, jog šiuo klausimu dirbama ir su JAV kongresu, ir su partneriais Baltijos regione.
Jis taip pat pranešė, kad Estijoje numatomas papildomas JAV karinių pajėgumų parodymas.
„Šiandien galiu pranešti, kad į šią iniciatyvą (JAV pajėgumų stiprinimą Baltijos regione - DELFI) bus įtraukti papildomi karinio oro laivyno pajėgumai“, - teigė B. Obama.
Pasak jo, numatomos pratybos, o „ideali vieta“ joms Estijos karinė oro bazė.
Pirmasis abiem valstybių vadovams užduotas klausimas – kaip apskritai reikalinga laikytis 1997 m. susitarimo tarp NATO ir Rusijos.
T. H. Ilvesas pažymėjo, kad NATO įšaldė savo santykius su Maskva.
„Negalime pasakyti, kad mes dėl to susitarimo negalime imtis jokių veiksmų“, - pažymėjo Estijos vadovas. Jis pabrėžė, kad susitarimas leidžia plėsti NATO veiklos spektrą, mat jame kalba apie „saugią aplinką“, t. y. visiškai kitokią situaciją, nei yra dabar.
Estijos prezidentas taip pat konstatavo, kad Rusija šį dokumentą jau pažeidė.
B. Obama taip pat pastebėjo, kad „aplinkybės akivaizdžiai pasikeitė“.
„Mūsų vienas svarbiausių klausimų – užtikrinti, kad nėra jokių dviprasmybių, kalbant apie 5-ojo straipsnio įsipareigojimus mūsų sąjungininkams“, - pabrėžė JAV prezidentas.
„Mes labai rimtai žiūrime į savo įsipareigojimus“, - pridūrė jis. B. Obamos žodžiais, NATO turi atnaujinti gynybos planus ir peržiūrėti savo veiklos perspektyvas.
Pasak jo, Ukrainoje įvyko tragedija, tačiau sykiu tai padėjo naujai pažvelgti į NATO ir aljanso įsipareigojimus.
Rusija „darys viską“, kad sukliudytų Ukrainos rinkimams
Abiejų prezidentų taip pat klausta, ką dar galima ir reikėtų padaryti palaikant Ukrainą. Karine parama – vienas iš variantų.
B. Obama pažadėjo toliau remti Ukrainos suverenumą ir pažymėjo, kad Maskvos greitu metu nelaukia sankcijų atšaukimas ar susilpninimas.
„Politinė parama (Ukrainai – DELFI) yra gyvybiškai svarbi. (…) Rusija turi aiškiai žinoti, kad sankcijos ir toliau bus taikomos – tol, kol ji pažeidinės susitarimus“, - sakė B. Obama.
Jis pažymėjo, kad Rusijos ekonomika jau patiria sankcijų poveikį, iš šalies bėga kapitalas – ir kol kas šiuos smūgius nuo Rusijos žmonių slepia tik „valstybės kontroliuojama propaganda“.
JAV prezidentas pakartojo, kad Ukrainos separatistai yra „Rusijos apmokomi, Rusijos palaikomi ir Rusijos finansuojami“.
Apie tiesioginę karinę paramą Ukrainai JAV prezidentas nekalbėjo.
Estijos vadovas pažymėjo, kad NATO viršūnių susitikime Velse bus svarstoma tolesnė parama Ukrainai.
„Visų pirma, Ukrainai reikia tęstinės politinės paramos. Vėliau iš šios paramos gimsta sprendimai, susiję su visais kitais dalykais“, - sakė T. H. Ilvesas.
Jis taip pat pabrėžė, kad artėjantys mėnesiai, prieš pirmalaikius parlamento rinkimus, Ukrainai bus labai sunkūs.
„Rusija darys viską, kad būtų susilpninta galimybė šiems rinkimams įvykti“, - prognozavo Estijos vadovas.
Jis taip pat priminė, kad Rusijos pajėgos jau parodė, ką gali padaryti, siekdamos sutrikdyti.
Antausis V. Putinui
Kalbėdamas apie paliaubas Ukrainoje, B. Obama priminė, kad buvo jau ne vienas atvejis, kai Rusijos remiami separatistai sudarytas paliaubas sulaužė.
„Rusija rimtai nežiūrėjo į šį klausimą, apsimetinėjo, kad nekontroliuoja separatistai. O separatistai, kai manė, kad jiems tai naudinga, nesilaikė paliaubų“, - priminė JAV vadovas.
Pasak jo, Rusija turi aiškiais veiksmais parodyti, kad nutraukia savo kišimąsi į pietrytinius Ukrainos regionus.
JAV prezidento žodžiais, Jungtinių Valstijų tikslas yra „stipri, produktyvi, bendradarbiaujanti Rusija“. „Bet tai pasiekti galima tik laikantis tarptautinių normų“, - sakė B. Obama.
„Pastaruosius metus jie ėjo kitokiu keliu. Ir Ukraina yra to įrodymas“, - pridūrė B. Obama, sykiu stebėdamasis „Vladimiro Putino psichologija“. „Įdomu, kokia čia yra pono V. Putino psichologija ir mąstymas. Bet iki šiol matėme tik agresiją“, - įgėlė JAV prezidentas.
Jis nevengė priminti ir skaudžią Europos istoriją bei kruvinus karus, su kurių užuomazgomis yra lyginamas dabartinis Rusijos elgesys.
„Mes iš istorijos matome, kad tokie veiksmai gali būti labai pavojingi. Ir jie pagrįstai kelia nerimą“, - teigė B. Obama.
Anot jo, Ukrainoje stabilumas negalimas, kol Rusija „siunčia savo tankus ir patarėjus separatistams“.
Estijos vadovas neskuba džiaugtis Kijevo ir Maskvos susitarimu
T. H. Ilvesas pasveikino B. Obamą ir išreiškė dėkingumą JAV už paramą. Jis taip pat solidarizavosi su JAV Irako klausimu bei pažymėjo, kad vadinamoji „Islamo valstybė“ kelia milžinišką pavojų saugumui. Vis dėlto daugiausiai dėmesio, kaip ir galima tikėtis, jis skyrė Ukrainai.
„Visi galvoja apie situaciją Ukrainoje, ir kokias pasekmes jis gali turėti Europos saugumui“, - kalbėjo Estijos vadovas.
Ukrainos ir Rusijos susitarimą dėl taikos T. H. Ilvesas linkęs vertinti atsargiai.
„Labai tikiuosi, kad tai tikrai bus tiesa“, - vylėsi Estijos vadovas.
Vėliau tikimasi atskiro B. Obamos pareiškimo.
Iš Estijos, kuri, kaip ir Lietuva bei Latvija, NATO nare tapo 2004 metais, B. Obama trečiadienį vakare išskris dalyvauti Velse vyksiančiame Aljanso viršūnių susitikime.