Lietuvių kapinės baigia išnykti

Išlipus iš traukinio jaunuoliai iš savo artimųjų sulaukė daug sveikinimų ir šiltų apkabinimų. O vėliau visi jie išskubėjo į Prezidentūrą susitikti su prezidente Dalia Grybauskaite.

Ekspedicijos dalyviai sunkiai valdė emocijas. Jie džiaugėsi patirtais įspūdžiais, bet kartu ir jaudinosi, prisimindami tai, ką dviejų savaičių kelionėje teko patirti.

Lietuvų kalbos mokytoja dirbanti Laura Rojutė DELFI teigė, kad Sibiras visą gyvenimą išliks jos atmintyje. Ji sakė, kad nors ekspedicija fiziškai ir nebuvo lengva, tačiau visus sunkumus užglaistė Sibire sutiktų lietuvių padėka.

„Emocijos pačios geriausios. Tokios gamtos niekur daugiau pasaulyje nepamatysi. O grįžti labai smagu. Kelionėje mes aplankėme 9 kapines, nuėjome 70 km. Įveikėme 45 km žygį kalnais su tikrai sunkiomis kuprinėmis. Ir labai savimi didžiuojamės. Savo mokiniams tikrai turėsiu ką papasakoti“, - kalbėjo ekspedicijos dalyvė.

Anot jos, daugelio kapinių, kur palaidoti lietuviai, būklė labai prasta. Tos vietos, kur kažkada stovėjo mediniai kryžiai, dabar apaugusios  lygia žole ir vešliais krūmais. Ekspedicijos dalyviams teko nemažai padirbėti, kad būtų išsaugotas mūsų tautiečių atminimas.

„Kai ateini į kapines, matai, kad palaidotiems rusams pastatyti kryžiai. Taip pat kapinėse yra labai daug žalumos. Pasirodo, kad toje žalumoje yra lietuvių kapai, kurie išryškėja tik viską iškirtus ir išvalius. Tada tu supranti, kad čia yra tavo dalis, tavo praeitis, tavo kilmė. Tai labai jaudina. Daugumos kapinių būklė labai prasta. Visos medinės tvorelės ir kryžiai jau baigia supūti. Kai kurie palaikai išsivežti“, - sakė L. Rojutė.

Kaip lietuvius sutiko vietiniai rusai? Pašnekovė sakė, kad jie teigiamai įvertino ekspedicijos dalyvių pasiryžimą ir padėjo tiek, kiek galėjo.

Sutikti lietuviai buvo pritrenkti

Ariogalos gimnazijoje istorijos mokytoju dirbantis Andrius Bautronis, tik išlipęs iš traukinio, pasipuošė ąžuolo vainiku. Lietuvos vėliavą vyriškomis ašaromis sudrėkinęs jaunas mokytojas sakė, kad jaučia begalinį jaudulį, džiaugsmą ir padėką.

„Visa tai išliks iki gyvenimo galo. Įspūdžių labai daug. Tai turi didžiulę prasmę mūsų kartai . Mes privalome būti dėkingi tiems žmonėms, kurie iškentė tremtį. Tai turime perduoti ateities kartoms. Sibire padarėme tai, ko nesitikėjome padaryti. Tačiau verta sugrįžti į Lietuvą ir įvertinti tai, ką turime“, - teigė pašnekovas.

Jo manymu, ekspedicijoje sunku nebuvo, kadangi visada buvo galima pasikliauti vieninga komanda, kurią jungė bendras tikslas. O labiausiai jam atmintin įstrigo susitikimas su Sibire likusiais lietuviais.

„Parvežėme lietuvių palinkėjimus ir padėkas. Jie palinkėjo begalinės laimės ir begalinės sėkmės. Jie buvo priblokšti mūsų apsilankymo. Tie žmonės negalėjo patikėti, kad po tiek metų dar kada nors susitiks su lietuviais. Lietuvos vėliavą perdavėme tremtiniui, kuris ištremtas 1948 metais. Jis įsipareigojo vėliavą saugoti ir perduoti ateities kartoms“, - aiškino A. Bautronis.

Ilgai buvo be ryšio

Ekspedicijos vadovas Arnoldas Fokas DELFI gyrė komandą. Anot jo, visi jaunuoliai nestokojo ryžto ir užsispyrimo, todėl buvo galima padaryti daugiau, nei buvo planuota.

„Visi tikslai pasiekti. Sutvarkėme daugiau kapinių nei buvo numatyta. Pabendravome su lietuviais. Pamatėme tikrą Sibirą – laukinį Sibirą. Jaunimas pakankamai ilgai pabuvo ne ryšio zonoje ir tai, manau, buvo labai naudinga. Vietiniai suprato mūsų misijos tikslą. Sulaukėme labai didelio vietinės valdžios palaikymo. Seniūnai mums labai daug padėjo. Ir tai nestebina. Juk kai kurie jų yra tremtinių palikuonys. Pas vieną seniūnę yra palikti lietuvio dokumentai“, - kelionės įspūdžiais dalijosi A. Fokas.

Paklausus, kas buvo sunkiausia, jis paminėjo kelių dienų žygį dešiniuoju Jenisiejaus upės krantu. Anot jo, nuo šios minties lietuvius vietiniai stengėsi atkalbėti. Tačiau A. Fokas didžiuojasi, kad komanda didžiausią ekspedicijos iššūkį įveikė.

Prezidentė pakvietė pusryčių

Prezidentė Dalia Grybauskaitė po ilgos kelionės į Lietuvą grįžusius ekspedicijos „Misija Sibiras“ dalyvius pakvietė pusryčių. Ankstyvą penktadienio rytą tiesiai iš Vilniaus geležinkelio stoties į Prezidentūrą atvykę jaunuoliai dalijosi įspūdžiais, šalies vadovei pasakojo apie nuveiktus darbus, sutiktus iki šiol Sibire gyvenančius lietuvius.

„„Misija Sibiras“ - išskirtinė iniciatyva, skatinanti patriotiškumą ir pilietiškumą. Šios jaunų žmonių ekspedicijos turi didelę vertę - jos ragina nepamiršti skaudžios mūsų tautos istorijos ir primena, kokį ilgą ir sunkų kelią nuėjo mūsų valstybė. Jūsų misija Sibire tik prasidėjo, dabar nešite žinią per Lietuvą apie tai, ką pamatėte, sužinojote ir supratote“, - sakė prezidentė.

Pasak šalies vadovės, labai svarbu, kad „Misija Sibiras“ sulaukia tokio didelio jaunų žmonių susidomėjimo. Per devynerius projekto gyvavimo metus dalyvio anketą užpildė daugiau nei 10 000 žmonių, lietuvių tremties ir įkalinimo vietose jau apsilankė 13 ekspedicijų. Tai rodo, kad Lietuvos jaunimui rūpi šalies praeitis, o kartu ir jos ateitis.

Šiais metais per dvi savaites ekspedicijos „Misija Sibiras“ dalyviai aplankė Rusijos Krasnojarsko srityje esančias gyvenvietes: Zyrianką, Jeniseiską, Strelką, Saviną, Zacharovką, Mamo tovą, Piskunovką, Lesosibirską, kuriose kadaise buvo apgyvendinti iš Lietuvos prievarta atvežti žmonės. Projekto „Misija Sibiras“ dalyviai tvarkė apleistas lietuvių kapines, patys gamino ir statė kryžius, bendravo su tose gyvenvietėse vis dar gyvenančiais tautiečiais.

Tryliktoji ekspedicija „Misija Sibiras“ iš Lietuvos išvyko liepos 17 d., Pasaulio lietuvių vienybės dieną. Joje dalyvavo 15 jaunų žmonių. Grįžę į Lietuvą, misijos dalyviai įspūdžiais dalysis su visuomene, bus rengiamos fotografijų parodos, kuriamas dokumentinis filmas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (631)